Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam D. S., jo atstovui - advokatui Vaidui Paulauskui, kaltinamajai E. Č., jos gynėjui – advokatui R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1984-08-14, lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, dirbanti TŪB „Verslo konsultantų biuras“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta LR BK 154 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. kaltinama nusikalstama veika, numatyta LR BK 154 str. 2 d. ( asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę) tuo, kad ji:

2013 m. kovo 16 d., interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpino keturis skelbimus, tai yra paskleidė apie D. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, skelbimuose nurodydama kontaktinį D. S. telefono numerį +(duomenys neskelbtini):

skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Ieškau sekso partnerio“. Moteris, 24 m. vardas Aurora;skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Dovanojamos dvi anglų buldogų kalytės, 2 mėn., suskiepytos, sučipuotos“; skelbimo ID (duomenys neskelbtini): „Dovanoju neišparduotus pitbuliukus 4 mėn. Liko 1 mergaitė, 2 berniukai, Gražūs, judrūs, pasiutę. Grynaveisliai. Tėvas iš užsienio“;skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Visiškai naujas Samsung Galaxy S3. Pirktas Omnitel salone su 2 metų garantija. Telefonas nepririštas, pilna komplektacija, nė karto nenaudotas. Kaina 1100 Lt. Galima derėtis. SMS neatsakau.“

Apklausta kaltinamąja E. Č. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pirmoje pusėje ją užpūdo interesantų skambučiai, kurie domėjosi, neva, jos parduodamais triušiais, ruberoidu ir kt., nors ji niekur nebuvo patalpinusi jokių panašaus pobūdžio pardavimo skelbimų. Nuolatiniai skambučiai ir SMS žinutės ją baugino, kėlė didelį nesaugumo jausmą bei vertė manyti, kad ją buvo pradėta persekioti dėl politinių pažiūrų, nes ji yra antifašistinio judėjimo aktyvistė. Skambučiai ir SMS žinutės buvo nenutrūkstami, į SMS žinutes ji neatsakinėjo, taip pat pradėjo nebeatsiliepti į skambučius arba, atsiliepusi, iškart - be jokio pokalbio pasakydavo, kad nieko neparduoda ir nutraukdavo skambutį. Nesiliaujant SMS žinučių ir skambučių srautui bei įsitikinus, kad skelbimų portaluose yra pardavimo skelbimų su nurodytu jos telefono numeriu, kurių ji netalpino, nusprendė atkeršyti įkyriausiai skambinusiajam ir rašiusiam SMS žinutes manydama, kad būtent šis asmuo patalpino skelbimus su jos telefono numeriu. Tai buvo asmuo, kurio telefono numeris +370 (duomenys neskelbtini). Nukopijavusi kelių atsitiktinių skelbimų tekstą portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ji patalpino skelbimus, nurodydama kontaktinį numerį +370 (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio gailisi, tačiau nemano, kad toks elgesys turėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika.

Apklaustas nukentėjusiuoju D. S. parodė, kad 2013 m. kovo 16 d. į jo naudojamą mobilaus telefono numerį +370 (duomenys neskelbtini) pradėjo plūsti skambučiai ir SMS žinutės dėl, neva, jo dovanojamų šuniukų, nebrangiai parduodamo naujo Samsung Galaxy S3 telefono, taip pat skambučiai ir SMS su intymaus pobūdžio pasiūlymais. Tai tęsėsi apie dvi dienas. Supratęs ir įsitikinęs, kad skelbimų portaluose yra patalpinta melagingų skelbimų su nurodytu jo telefono numeriu, paskelbė, kad klaidingas telefono numeris, be to, svetainių administratorių paprašė skelbimus panaikinti. Vėliau jam pavyko išsiaiškinti, kad skelbimus patalpino E. Č.. Skelbimų patalpinimo laikotarpiu jis iš tiesų skambino pagal rastą aktualų skelbimą dėl triušių pardavimo, nes jų šeima augina ir ketino dar įsigyti triušių, tačiau niekas į skambučius neatsakė, todėl, paskambinęs keletą kartų, liovėsi skambinti. Prašė patraukti E. Č. baudžiamojon atsakomybėn už asmens šmeižimą, nes jos padarytoje veikoje yra visi LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai: viešoje erdvėje tyčia paskleistos melagingos, asmens garbę ir orumą žeminančios žinios. Taip pat prašė priteisti jam neturtinę žalą - 8000 Lt bei advokato atstovavimo išlaidas. Dėl E. Č. nusikalstamų veiksmų jis patyrė didelę įtampą, stresą, nemigą ir nerimą, kurio liekamieji reiškiniai gydomi iki šiol. Pašlijo jo santykiai šeimoje, nes žmona pradėjo įtarti jį neištikimybe, o jo ištikimybe žmonai uošviai netiki iki šiol. Be to, dėl melagingų skelbimų patalpinimo jis apkaltino ir nubaudė savo paauglį sūnų: nebeskyrė dienpinigių, neišleido į vasaros stovyklą užsienyje, apribojo išėjimą iš namų. Sūnus pradėjo blogiau mokytis, pasidarė nervingas ir piktas ir, neištvėręs įtampos, slapčia kreipėsi pagalbos į mokyklos psichologę. Be to, jis (nukentėjęs) patyrė dideles finansines ir laiko sąnaudas, nes šeimos gerovei skirtas laikas buvo aukojamas lankymuisi policijoje, prokuratūroje, poliklinikose, bankuose, advokatų kontorose.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2013 metų kovo viduryje, jos sutuoktiniui paryčiais grįžus iš darbo ir užmigus, į jo mobilųjį telefoną buvo atsiųstos kelios intymaus turinio SMS žinutės, leidusios jai visiškai pagrįstai įtarti sutuoktinį neištikimybe. Pabudęs sutuoktinis nieko aiškaus negalėjo pasakyti. Be to, buvo ir daugiau įvairaus turinio SMS žinučių ir skambučių, ji girdėjo atsiliepiantį į skambučius sutuoktinį atsakant, kad tai klaidingas skelbimas. Įtarus vyrą neištikimybe jų santykiai visiškai pašlijo, atsirado didžiulė įtampa, nepasitikėjimas, melagingų skelbimų patalpinimu buvo apkaltintas ir nubaustas sūnus. Sūnumi netikėjo ir kiti artimiausi giminės, todėl jis kreipėsi pagalbos į mokyklos psichologą. Neištvėrusi įtampos ji taip pat laikinai buvo išėjusi iš namų pas savo tėvus. Šiuo metu, kai išsiaiškinta, kad skelbimai buvo melagingi, santykiai šeimoje normalizavosi. Jų šeima išties ketino pirkti triušių.

Liudytojas P. S. parodė, kad nuo 2013 m. kovo vidurio – kelis mėnesius jis tėvo buvo verčiamas prisipažinti dėl melagingų skelbimų patalpinimo internete. Kaip „įrodymu“ buvo argumentuojama tuo, kad intymaus skelbimo nuotraukoje asmuo avi tokiais pat, kaip jo (liudytojo) batais. Tėvas nebeduodavo jam dienpinigių, todėl jis nenusipirko gitaros, neišleido į vasaros stovyklą, apribojo išėjimą iš namų. Visos pastangos įtikinti šeimą ir giminę, kad jis netalpino jokių skelbimų buvo bevaisės, juo netikėjo ne tik tėvai, bet ir tetos, seneliai. Namuose jis jautėsi tarsi tarp dviejų ugnių, tarpusavyje nekalbėję tėvai tarsi kaltindavo jį, kad jis bendrauja su kuriuo nors vienu iš tėvų. Neiškentęs įtampos ir reiškiamo nepasitikėjimo jis kreipėsi į mokyklos psichologę ir turėjo kelis pokalbius. Matė, kad tėvas vartojo kažkokius vaistus. Šiuo metu santykiai šeimoje normalizavosi, tėvai jo atsiprašė. Apie tai, kad tėvai ketino pirkti triušių jis nieko nežino.

Asmens pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo būtina sąlyga yra visų keturių nusikalstamos veikos sudėties požymių ir šiuos požymius patvirtinančių faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visumos nustatymas.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tai: jos objektas, objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusė.

LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (Asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje) objektas, tai yra valstybės ginama ir įstatymo saugoma vertybė yra žmogaus garbė ir orumas. Jie pažeidžiami, kai paskleidžiama melaginga ir negatyvi, visuomenės akyse konkretų asmenį diskredituojanti – niekinanti ar žeminanti informacija.

Nusikalstamos veikos objekto nustatymas, tai yra nustatymas, kad paskleista informacija pagal savo turinį patenka į įstatymo ginamą asmens garbės ir orumo apimtį, įmanomas tik esant garbės ir orumo gynimo dalykui. Nusikalstamos veikos - šmeižimo dalykas įtvirtintas jau pačioje LR BK 154 str. dispozicijoje. Tai yra paskleista žinia apie asmenį. Tai reiškia, kad žinia (informacija), visų pirma, turi būti susijusi su konkrečiu – aiškiai įvardintu arba iš apibūdinimų neabejotinai atpažįstamu asmeniu ir, antra, ji turi būti tą asmenį, jo veiklą ar elgesį apibūdinančio pobūdžio. Tik esant nusikalstamos veikos dalykui - paskleistai žiniai apie konkretų asmenį, atsiranda pagrindas vertinti šios žinios turinį jos tikrumo bei asmens garbės ir orumo gynimo aspektu.

Šioje byloje, kaip paskleista informacija, nagrinėjami keturi interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpinti skelbimai:

skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Ieškau sekso partnerio“. Moteris, 24 m. vardas Aurora, Kaunas, tel +(duomenys neskelbtini);skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Dovanojamos dvi anglų buldogų kalytės, 2 mėn., suskiepytos, sučipuotos“ , Vilnius, tel. +(duomenys neskelbtini); skelbimo ID (duomenys neskelbtini): „Dovanoju neišparduotus pitbuliukus 4 mėn. Liko 1 mergaitė, 2 berniukai, Gražūs, judrūs, pasiutę. Grynaveisliai. Tėvas iš užsienio, Vilnius, tel. +(duomenys neskelbtini)“;skelbimas ID (duomenys neskelbtini): „Visiškai naujas Samsung Galaxy S3. Pirktas Omnitel salone su 2 metų garantija. Telefonas nepririštas, pilna komplektacija, nė karto nenaudotas. Kaina 1100 Lt. Galima derėtis. SMS neatsakau, Vilnius, tel. +(duomenys neskelbtini)“.

Akivaizdu, kad nė viename iš skelbimų nėra jokių nei konkretų asmenį identifikuojančių duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso ar pan.) nei duomenų, kurie skelbimą perskaičiusiam asmeniui leistų neabejotinai atpažinti besiskelbiantį žmogų, taip pat tą asmenį ar jo veiklą ar elgesį apibūdinančių duomenų. Mobilaus ryšio telefono numerio nurodymas anaiptol nelaikytinas duomenimi, leidžiančiu atpažinti besiskelbiantį asmenį.

Pardavimų skelbimuose paskleista žinia apie parduodamas prekes ar gyvūnus nėra informacija apie asmenį, tokia žinia nėra nusikalstamos veikos – šmeižimo dalykas, o nesant nusikalstamos veikos dalyko, nėra ir negali būti nusikaltimo objekto, vadinasi, nėra ir nusikaltimo sudėties.

Nesant bent vieno iš būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių, tai yra kaltininko veikoje nesant nusikaltimo sudėties, netenka prasmės vertinti ir aiškinti kitus E. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teismas pasisako ir dėl jų.

Asmens šmeižimas (LR BK 154 str. ) objektyviai pasireiškia (objektyvinė pusė) tuo, kad kaltinamasis paskleidžia apie kitą asmenį tikrovės neatitinkančius duomenis ir šie duomenys gali paniekinti nukentėjusįjį, pažeminti jį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleidimu pripažįstamas informacijos perdavimas nors vienam trečiajam asmeniui. Jis gali būti įvykdomas įvairiai – žodžiu, raštu, per spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones ir pan. Objektyviosios pusės būtinieji požymiai yra tai, kad paskleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir jos yra ne tik iškreiptos, prasimanytos, melagingos, bet ir pateikiamos niekinančiai, užgauliai, menkinančiai, ironiškai ir pan. Tai konkretų žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad aukščiau minimuose trijuose pardavimų skelbimuose pateikta informacija išties neatitinka tikrovės, nes viešai neidentifikuotas asmuo, kurio telefono numeris buvo nurodytas pardavimų skelbimuose, iš tikrųjų nepardavinėjo mobilaus ryšio telefono, taip pat nepardavinėjo ir nedovanojo šuniukų. Tačiau šios žinios, nors ir netikros, atitinka standartinių, plačiai taikomų pardavimo skelbimų formą ir turinį, skelbimų tekste nėra jokių neigiamų, užgaulių, ironiškų teiginių nei apie asmenį, nei apie jo veiklą ar elgesį. Skelbimų turinyje nėra šmeižimo objektyviosios pusės požymio – niekinančio, žeminančio ar pakertančio pasitikėjimą asmeniu pobūdžio.

Atskirai pasisakytina ir dėl skelbimo, kurio ID (duomenys neskelbtini): „Ieškau sekso partnerio“. Moteris, 24 m. vardas Aurora, Kaunas, tel +(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad šis skelbimas taip pat netikras, nes viešai neidentifikuojamas asmuo, kurio telefono numeris nurodytas skelbime, iš tiesų, sekso partnerio neieškojo. Tačiau, kaip jau minėta, skelbimas neturi dalyko, tai yra pakankamų besiskelbiantį asmenį identifikuojančių duomenų, pagal kuriuos skelbimą perskaitęs nors vienas pašalinis asmuo galėtų šį asmenį atpažinti, juolab skelbime nėra visiškai jokių nukentėjusįjį D. S. identifikuojančių duomenų. Priešingai, skelbime nurodoma, kad sekso partnerio ieško 24 metų Kaune gyvenanti mergina, vardu Aurora. Diskusijos ir vertinimo dalykas asmens garbės ir orumo gynimo aspektu šioje byloje galėtų būti tik skelbimas, informuojantis, kad sekso partnerio ieškantis asmuo yra D. S.. Pats skelbimo turinys, tai yra paskleista žinia, kad asmuo ieško sekso partnerio, neindividualizavus besiskelbiančiojo, tai yra skelbimą perskaičiusiajam asmeniui jo nepažįstant, nežinant gyvenimo būdo, moralinių nuostatų, šeimyninės padėties ir kitų aplinkybių, teismo vertinimu, savaime nėra žeminantis, niekinantis ar galintis pakirsti pasitikėjimą asmeniu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia (subjektyvinė pusė). Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia nusikalstamą veikos pobūdį, tai yra jis supranta, kad skleidžia melagingas žinias ir, kad tos žinios žemina ir niekina kitą asmenį ar gali pakirsti pasitikėjimą juo ir tokių pasekmių sąmoningai siekia. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji E. Č. patalpinti skelbimai buvo motyvuoti jos sąmoningo ketinimo pažeminti ar paniekinti konkretų asmenį – D. S.. Tiek pati kaltinamoji, tiek nukentėjęs D. S. parodė vienas kito net nepažįstą. Kaltinamoji parodė, kad, būdama įsitikinusi, jog melagingus skelbimus su nurodytu jos telefono numeriu patalpino asmuo, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), veikė tiesiogine tyčia atkeršyti nežinomam asmeniui už jai sukeltus nepatogumus, bet ne tyčia šmeižti ar žeminti asmenį, ar tai būtų konkretus asmuo D. S., ar kitas nežinomas asmuo. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjęs tvirtino, kad melagingų skelbimų patalpinimo sąlygoti interesantų skambučiai ir SMS žinutės abiems kėlė didelį diskomfortą ir gyvenimo dezorganizaciją, o tai yra pojūčiai, nesusijusiję su garbės ir orumo menkinimu. Nukentėjusiojo teiginiai, kad jį žeidė į skelbimus atsiliepusiųjų komentarai nėra kaltinimo E. Č. dalykas, nes nusikalstamos veikos dalykas yra tik paskleistos žinios (skelbimai) ir tik jos teismo vertintinos kaip atitinkančios ar neatitinkančios tikrovei bei galinčios ar negalinčios pažeisti asmens garbę, orumą ar pakirsti pasitikėjimą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo į bylą pateiktų į jo mobilaus ryšio telefoną atsiųstų SMS žinučių, susijusių su E. Č. patalpintais skelbimais, turinyje teismas net ir neįžvelgė jokių nukentėjusiojo žeminimo, niekinimo ar šaipymosi iš jo požymių. Tai įprasti žinučių siuntėjų pasidomėjimai dėl jiems aktualių skelbimų (b.l. 6-9) Kaltinamosios E. Č. veikoje nėra būtinojo subjektyviosios pusės - tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti požymių.

Teisme liudijusi A. S. parodė, kad jos perskaitytos į sutuoktinio mobilaus ryšio telefoną siųstos intymaus turinio SMS žinutės ilgam pakirto jos pasitikėjimą sutuoktiniu. Vertindamas šiuos liudytojos parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. deklaruojamą pasitikėjimą sutuoktiniu pakirto ne paskelbtos informacijos - skelbimo patalpinimo faktas, kuris yra kaltinimo E. Č. nagrinėjimo dalykas, o šios informacijos paskelbimo pasekmės, tai yra gaunamos SMS žinutės. Liudytoja parodė, kad paties skelbimo ji taip ir nematė ir nežino tikslaus jo turinio, tik sūnus jai parodė skelbimo nuotrauką, kurioje buvo pavaizduotos masyviais auliniais batais – tokiais, kokius turi sūnus, apautos kojos. Liudytojos A. S. parodymai yra prieštaringi, nes, viena vertus, ji deklaruoja buvus pakirstą jos pasitikėjimą sutuoktiniu dėl ištikimybės, kita vertus, ji nuo pat intymaus turinio skelbimo, kurio net nematė, publikavimo, be to, girdėdama į skambučius atsiliepiančio sutuoktinio aiškinimus, jog skelbimai netikri, net kelis mėnesius – iki tikrojo skelbimų siuntėjo išaiškinimo, toleravo savo sutuoktinio jų bendram paaugliui sūnui mestus kaltinimus dėl skelbimų patalpinimo, vadinasi, ką teisme pati pripažino, buvo įsitikinusi, jog skelbimus patalpino būtent sūnus. Tai reiškia, kad A. S. aiškiai suvokė, kad skelbimai buvo netikri (melagingi). Maža to, teisme liudijusi S. šeima aiškino, kad P. S. tėvo mestų kaltinimų teisingumu įtikėjo visa giminė, dėl ko sūnus ilgą laiką buvo baudžiamas, kol, galiausiai, neištvėręs įtampos, kreipėsi pagalbos į mokyklos psichologą. Todėl logiškai nepaaiškinamas yra A. S. teiginys, esą, dėl akivaizdžiai netikro intymaus skelbimo patalpinimo buvo pakirstas jos pasitikėjimas sutuoktiniu. Juolab, kad į skelbimą dėl sekso partnerio paieškos atsiliepusieji SMS žinutėmis, kurių dalį perskaitė A. S., kreipėsi kaip į moterį ir žinučių dėl intymaus skelbimo, tarp visų gautųjų 61-os pagal visus skelbimus, tebuvo tik maža dalis - apie dešimt. Teismo posėdžio metu nukentėjęs D. S. ir jo sutuoktinė A. S. parodė, kad dėl intymaus turinio SMS žinučių šeimoje net nebuvo aiškinamasi, tad, jei byloje ir būtų nustatyti visi nusikalstamos veikos – šmeižimo požymiai, A. S. deklaruotas pasitikėjimo sutuoktiniu praradimas teismo vertintinas kaip visiškai neadekvatus ir nepagrįstas bei sietinas su itin dideliu šeimos narių tarpusavio nepasitikėjimu apskritai.

Kaltinamajai E. Č. inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje nustatytas tik vienas nusikalstamos veikos požymis – subjektas. Kaltinamoji patvirtino, kad keturis šioje byloje nagrinėjamus skelbimus su nurodomu kontaktiniu telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) iš tiesų patalpino ji. Byloje esanti Vilniaus m. VPK Specialių užduočių valdybos informacija patvirtina, kad visi skelbimai buvo paskelbti iš elektroninio adreso IP-84.240.14.69, priskirto kaltinamosios sutuoktiniui M. Č. (b.l. 24,25).

Nesant visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. sudėties požymių, kaltinamoji E. Č. išteisintina ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji E. Č. pateikė į bylą tris sąskaitas už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad už advokato R. K. jai šiame baudžiamajame procese suteiktas teisines paslaugas kaltinamoji sumokėjo 900 Lt. Kaltinamoji prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nukentėjusiojo D. S..

LR BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kaltinamąjį išteisinus byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

LR BPK 103 str. reglamentuojama, kas sudaro proceso išlaidas. Išlaidos kaltinamojo pasamdyto advokato paslaugoms apmokėti tokioms nepriskiriamos. Teismas neturi pakankamo pagrindo taikyti ir LR BPK 103 str. 6 d. numatytą teismo teisę proceso išlaidomis pripažinti kitas išlaidas, šiuo atveju, kaltinamosios patirtas išlaidas samdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl šių išlaidų nepripažinimo proceso išlaidomis teismas vadovaujasi nuostata, kad E. Č. veiksmai, nors šiuo metu galiojančių įstatymų nepriskiriami prie uždraustų, vis dėlto, buvo nederami, lengvabūdiški ir smerktini, pareikalavę iš kito asmens daug asmeninio laiko sąnaudų ir išlaidų, tad, E. Č. patirtos išlaidos priskirtinos pačiai išteisinamajai.

LR BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tad, įstatymas numato kitų išlaidų (kurios teismo nepripažintos proceso išlaidomis) išieškojimo galimybę tik iš nuteistojo, bet ne iš nukentėjusiojo.

Nukentėjusiojo D. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas ( LR BK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Č. išteisinti pagal LR BK 154 str. 2 d. jai nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos.

Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą ( LR BK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.