Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant J. A., dalyvaujant ieškovo UAB „Marijonas“ atstovams A. Ž. ir advokatei Gretai Paskačimienei, atsakovo UAB „Tuksedas“ atstovams E. Ž. ir advokatui S. G. Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Marijonas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Tuksedas“ ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl netesybų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys sudarė tris krovinių pervežimo sutartis-užsakymus: 2014-04-22 Nr. 01-07/22, 2014-04-22 Nr. 01-07/29 ir 2014-08-08 Nr. 86 (toliau tekste – Sutartys), pagal kurias ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius iš Vydmantų (Lietuva) į Minską (Baltarusija), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už kiekvieną pervežimą po 800 Eur per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščio gavimo dienos (13, 16, 19 b.l.). Iš pateiktų vežimo važtaraščių (14, 17, 20 b.l.), matyti, kad ieškovas krovinius pervežė ir išrašė atsakovui tris PVM sąskaitas faktūras Serija MAR: Nr. 1066A 2014-08-07, Nr. 1075 2014-08-01 ir Nr. 1082 2014-08-11 (15, 18, 21 b.l.). Atsakovas pripažino, kad pagal šias sąskaitas ieškovui nesumokėjo.

Teismas pažymi, kad dvi 2014-04-22 sutartys Nr. 01-07/22 ir Nr. 01-07/29, kuriose krovinių pasikrovimo data numatyta atitinkamai 2014-07-22 ir 2014-07-29 (13, 16 b.l.), faktiškai sudarytos ne balandžio, bet liepos mėnesį. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad dėl apsirikimo datoje įrašytas balandžio mėnuo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pervežti krovinius. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl krovinių praradimo, sugadinimo ar vėlavimo pristatyti. Atsakovas atsiliepime ir dublike nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti skolą dėl to, kad reikalavo įskaityti netesybas už tai, kad ieškovas, pažeidė Sutarčių 2.3 punkto sąlygas ir perėmė atsakovo klientą. Teisme priėmus priešieškinį dėl 2000 Eur netesybų (69-72 b.l.), atsakovo atstovas teismo posėdyje sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 2400 Eur skolą.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė prievolę už tris krovinio pervežimus sumokėti nustatytą atlyginimą per sutartyse nustatytą terminą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2400 Eur skola už ieškovo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas (CK 6.808 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš jo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Priešieškinis atmestinas

Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas UAB „Tuksedas“ vykdė užsakovo UAB „Jurlita“ užsakymus dėl krovinių pervežimo, o faktiškai krovinius pervežė ieškovas UAB „Marijonas“ pagal ieškovo su atsakovu sudarytas sutartis atskirai kiekvienam vežimui. Tarp šalių kilo ginčas po to, kai ieškovas 2014-08-16 sudarė sutartį tiesiogiai su pagrindiniu užsakovu UAB „Jurlita“.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 2000 Eur netesybų iš ieškovo pagal penkias krovinio pervežimų sutartis-užsakymus, po 400 Eur už kiekvieną, dėl to, kad ieškovas pažeidė sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo 2.3 punkto sąlygą, draudžiančią kontaktuoti (įskaitant ir sutarčių sudarymą) su atsakovo klientais. Sutarčių 2.3 punkte numatyta: „kontaktai su užsakovo klientais yra draudžiami! Bauda 50 proc. nuo frakto sumos“. Abiejų šalių atstovai pripažino, kad kiekvieno pervežimo kaina buvo vienoda – 800 Eur, ir kad Sutarčių 2.3 punkte numatytos baudos dydis yra pusė atlyginimo už atliktą pervežimą, t.y. po 400 Eur.

Iš atsakovo nurodytų penkių sutarčių trys yra tos pačios, pagal kurias ieškovas pareiškė ieškinį sumokėti už įvykdytu pervežimus (dvi 2014-04-22 Sutartys Nr. 01-07/22, Nr. 01-07/29, ir 2014-08-08 Sutartis Nr. 86; 13, 16, 19 b.l.); ir dvi sutartys, už kurias ieškovui yra sumokėjęs: 2014-07-03 Sutartis Nr. 80 ir 2014-07-08 Sutartis Nr. 81 (75, 81 b.l.).

Atsakovas nurodo, kad sutarčių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovas, sudarydamas 2014-08-16 krovinio pervežimo sutartį su UAB „Jurlita“, perėmė iš atsakovo klientą „Jurlita“, galiojant sutarčių 2.3 punkte numatytam draudimui, nes dar nebuvo pasibaigęs terminas atsakovui sumokėti už ieškovo atliktus pervežimus pagal 2014-04-22 (teisinga data 2014-07-22) sutartis Nr. 01-07/22, 01-07/29, ir pagal 2014-08-08 sutartį Nr. 86. Pagal šias sutartis ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2014-07-28 Nr.1066A, 2014-08-01 Nr. 1075, 2014-08-11 Nr.1082 (15, 18, 21 b.l.) turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2015-08-27, 2015-08-31 ir 2015-09-10. Ieškovas ir jo atstovė neginčijo šių sąskaitų apmokėjimo termino.

Atsakovas nurodo, kad ieškovui su UAB „Jurlita“ sudarant 2014-08-16 sutartį buvo nepasibaigęs atsakovo prievolės sumokėti ieškovui terminas pagal dar dvi sąskaitas: 1) už krovinio pervežimą pagal 2014-07-03 sutartį Nr. 80 išrašyta 2014-07-07 sąskaita Nr. 1043 (75-76 b.l.); 2) už krovinio pervežimą pagal 2014-07-08 sutartį Nr. 81 išrašyta 2014-07-14 sąskaita Nr. 1051 (79, 80 b.l.). Atsakovas nurodo, kad šių sąskaitų apmokėjimo terminas yra 30 dienų ne nuo jų išrašymo, o nuo jų įteikimo atsakovui. Atsakovas teigia, kad šių sąskaitų apmokėjimo terminas pasibaigė vėliau nei ieškovo su UAB „Jurlita“ 2014-08-16 sudaryta sutartis, šiuos argumentus grindžia 2014-08-19 ir 2014-08-21 sąskaitų išrašais, kuriais užsakovas UAB „Jurlita“ sumokėjo atsakovui „Tuksedui“ už įvykdytus pervežimus atitinkamai pagal 2014-07-03 ir 2014-07-08 sutartis (74, 77, 78, 81 b.l.), kuriuos faktiškai atliko ieškovas UAB „Marijonas“.

Ieškovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas visas sąskaitas dėl apmokėjimų už pervežimus atsakovui siuntė registruotu paštu. Šie paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai - AB Lietuvos pašto 2015-09-22 pažymos patvirtina, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. RN681402224LT ir Nr. RN681392694LT, adresuota UAB „Tuksedas“ Minijos g. 91234 Klaipėda, įteikta administratorei J. N. atitinkamai 2014-07-14 ir 2014-07-18 (134, 133 b.l.). Atsakovo argumentus, kad šie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla ir nepatvirtina PVM sąskaitų-faktūrų atsakovui įteikimo fakto ir datos, teismas atmeta kaip nepagrįstus: pirma, šalis siejo tik bendradarbiavimas dėl krovinių pervežimų; antra, pagal PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datą (2014-07-07 išrašyta sąskaita Nr. 1043, 2014-07-14 - sąskaita Nr. 1051 (76, 80 b.l.) labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovui siuntė būtent sąskaitas. Šios sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 30 dienų nuo įteikimo, t.y. 2014-08-13 ir 2014-08-17.

Dėl sutarčių 2.3 punkto pažeidimo

Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis perėmė iš atsakovo klientą - pradinį užsakovą UAB „Jurlita“. Ieškovas atsikirtimus grindžia aplinkybėmis, kad su UAB „Jurlita“ bendradarbiavo anksčiau, iki sutarčių sudarymo su atsakovu, todėl ieškovas ir UAB „Jurlita“ vienas kito kontaktus žinojo iš ankstesnio bendradarbiavimo. Ieškovas atsikirtimus į atsakovo reikalavimus grindė ir duomenimis iš specialaus interneto tinklalapio Cargo.lt, kuriame užsakovas UAB „Jurlita“ viešai skelbė informaciją apie tai, kad ieško vykdytojų krovinių pervežimams (61-62 b.l.). Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šie duomenys nepaneigia ieškovo atsakomybės dėl 2014-08-16 sutarties su UAB „Jurlita“ sudarymo, nes interneto Cargo.lt laikotarpiu 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais (kuris apima ieškovo ir atsakovo sutarčių sudarymo laikotarpį), UAB „Jurlita“ skelbimo dėl krovinių vežimo nebuvo.

Teismas pažymi, kad atsakovo argumentus paneigia 2015-10-12 teismo posėdyje liudytoju apklausto UAB „Jurlita“ vadovo D. R. paaiškinimai. Liudytojas paaiškino, kad jo įmonė UAB „Jurlita“ kiekvieną savaitę turėjo pristatyti vaisių krovinį iš Lietuvos į Baltarusiją, visam kroviniui reikėjo po 10 vilkikų. Užsakymų duodavo ir „Marijonui“, ir Tuksedui“, tačiau šių vežėjų kroviniui pervežti neužteko, nes šios įmonės turi tik po vieną vilkiką, todėl reikėjo ieškoti ir kitų vežėjų. Vežėjų ieškodavo savo turimais kontaktais, skelbimais internete. Anksčiau pradėjo bendradarbiauti su „Marijonu“, nei su „Tuksedu“. „Jurlitai“ nebuvo svarbu, kas vykdys krovinio pervežimą, svarbu, kad užsakymas būtų įvykdytas laiku. Atlyginimo už pervežimą dydis svyruodavo priklausomai nuo rinkos sąlygų, pasiūlos ir paklausos, sezoniškumo. Jis pasiskaičiuodavo, kokią kainą gali mokėti už pervežimą, tokią ir pasiūlydavo. Nesiderėjo, kuri iš jų gali krovinį pervežti už mažesnę kainą, nes visam kroviniui reikėjo ne vieno vilkiko, o dešimties. Dėl bendravimo su faktiškai pervežimą vykdančios įmonės vairuotoju liudytojas paaiškino, kad duodamas užsakymą vežėjui visuomet reikalaudavo krovinį vežančio vairuotojo kontaktų tam, kad galėtų kontroliuoti vežimo eigą ir operatyviai išspręsti visus nesklandumus, kad krovinys būtų pristatytas laiku.

Atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybę, jog ieškovas perėmė atsakovo klientą UAB „Jurlita“ patvirtina sutarčių – užsakymų formų panašumas. Teismas atmeta šiuos argumentus, nes liudytoju teisme apklaustas UAB „Jurlita“ vadovas D. R. paaiškino, kad tokios pat formos sutartį - užsakymą pateikdavo ir „Marijonui“ ir „Tuksedui“. Liudytojo paaiškinimus patvirtina UAB „Jurlita“ sudarytos sutartys: 2013-03-19 ir 2014-08-16 sutartys su UAB „Marijonas“ (24, 28 b.l.), 2014-07-03 ir 2014-07-07 sutartys su UAB „Tuksedas“ (74 ir 78 b.l.). Šiose sutartyse nurodyti duomenys dėl tos pačios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nei patvirtina, nei paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas iš vairuotojo sužinojo apie pagrindinį užsakovą UAB „Jurlita“, nes liudytoju apklaustas UAB „Jurlita“ vadovas paaiškino, kad pats reikalaudavo vairuotojo kontaktų, be to, sutartyse nurodyta, kad vairuotojas privalo dalyvauti pasikrovime.

Dėl senaties termino priešieškinio reikalavimui priteisti netesybas.

Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti atsakovo reikalavimą dėl netesybų, nes reikalavimui priteisti netesybas numatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio mėnesį žinojo apie ieškovo ir „Jurlita“ sudarytą sutartį, todėl jo reikalavimas priteisti netesybas vėliausiai turėjo būti pateiktas 2015 m. vasario mėnesį.

Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Remiantis CPK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Iš atsakovo pretenzijoje ir priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas sužinojo apie ieškovo ir UAB „Jurlita“ 2014-08-16 sutartį vėliausiai 2015-09-10, nes šią dieną pasibaigė paskutinės sąskaitos apmokėjimo terminas, o atsakovas nurodė savo atsisakymo sumokėti priežastį – ieškovo tiesioginės sutarties su UAB „Jurlita“ sudarymą Nustačius, kad atsakovui apie teisės pažeidimą buvo žinoma vėliausiai rugsėjo mėnesį, jo ieškinys teismui dėl netesybų turėjo būti pateiktas per šešis mėnesius, t.y. ne vėliau kaip iki kovo mėnesio pabaigos. Atsakovo priešieškinys teisme gautas 2015-05-18 (69 b.l.), t.y. praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Teismui nustačius, kad atsakovas priešieškinį teismui pateikė pasibaigus senaties terminui, atsakovo priešieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo argumentų, jog ieškovas pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatą

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas asmenims, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, šią informaciją naudoti praėjus ne mažiau kaip vieneriems nuo sutartinių ar kitokių santykių pasibaigimo. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl šių įstatymo nuostatų pažeidimo, remdamasis žemiau nurodytais motyvais. Teisme liudytoju apklaustas UAB „Jurlita“ vadovas patvirtino, kad ilgalaikių krovinio gabenimo sutarčių nebuvo sudaręs nei su vienu vežėju, kad kroviniui maršrutu Vydmantai (Lietuva) - Minskas (Baltarusija) reikėjo ne vienos transporto priemonės, o dešimties, kad jam buvo žinomi ir UAB „Marijonas“ ir UAB „Tuksedas“ kontaktai, ir kad šie vežėjai turi tik po vieną transporto priemonę; jis pats kiekvienam kroviniui derindavo apmokėjimo sąlygas, pats ieškojo vežėjų savo turimais kontaktais ir skelbdamas viešai www.Cargo.lt tinklalapyje, jis pats reikalavo vairuotojo kontaktų dėl sklandaus krovinio nugabenimo. Šio liudytojo parodymai paneigia atsakovo argumentus, kad krovinį maršrutu Vydmantai (Lietuva) - Minskas (Baltarusija) gabendavo tik atsakovas. Pažymėtina, kad sutarčių 2.3 punkte numatytas abstraktus draudimas bendrauti su klientais, tačiau sutartyse nėra duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti, kad atsakovo klientas yra būtent UAB „Jurlita“. Iš sutarčių-užsakymų ir vežimo dokumentų vežėjas gali identifikuoti faktinį krovinio siuntėją ir gavėją, kurie nurodyti važtaraščiuose, tačiau UAB „Jurlita“ nebuvo nei krovinio gavėjas, nei siuntėjas. Ieškovas teigė, kad tik kilus ginčui dėl apmokėjimo krovinius sužinojo aplinkybę, jog UAB „Jurlita“, veikdama kaip ekspeditorius, sudarydavo vežimo sutartis su atsakovu, kuris tų pačių krovinių gabenimui samdydavo ieškovą. Atsakovo pateikti įrodymai šių ieškovo teiginių nepaneigia. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Jurlita“ viešai skelbė apie gabenamus krovinius tarptautiniais maršrutais, kad ieškovas bendradarbiavo su UAB „Jurlita“ dar iki sutarčių sudarymo su atsakovu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas pasinaudojo dirbant su atsakovu sužinota komercine paslaptimi. Tokia informacija, kaip duomenys apie juridinį asmenį, t.y. įmonę UAB „Jurlita“, ir jos viešai teikiamus komercinius pasiūlymus krovinių gabenimui negali būti vertinama kaip komercinė paslaptis, nes ji yra vieša, nesaugoma ir neturi komercinės vertės. UAB „Jurlita“ nelaikytina išskirtinai atsakovo klientu, apie kurį ieškovas sužinojo iš sutarčių su atsakovu, nes visam kroviniui pervežti reikėjo ieškoti ir kitų vežėjų. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, į aplinkybes dėl ankstesnio ieškovo bendradarbiavimo su UAB „Jurlita“, dėl viešų skelbimų tinklapyje www.cargo.lt, ir įvertinęs liudytojo parodymus, kad UAB „Jurlita“ pati ieškojo vežėjų, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė priešieškinio faktinio pagrindo, kad ieškovas, sudarydamas 2014-08-16 sutartį su UAB „Jurlita“, perėmė iš atsakovo klientą UAB „Jurlita“, pasinaudojęs informacija, kurią sužinojo vykdydamas atsakovo pateiktus užsakymus, todėl atsakovo reikalavimas priteisti netesybas atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovą atstovavo advokatė Greta Paskačimienė pagal 2015-04-10 atstovavimo sutartį (63 b.l). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 72,12 Eur (249 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį (8 b.l. - 2014-12-22 mokėjimo nurodymas) ir 800 Eur už advokato teisines paslaugas pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (109-111 b.l.)

Atsakovą atstovavo advokatas S. G. Vaičiūnas pagal 2015-02-25 atstovavimo sutartį (44 b.l.). Atsakovo patirtas išlaidas sudaro 60 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (73 b.l. – 2015-05-13 mokėjimo patvirtinimas); 840 Eur už advokato teisines paslaugas pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (112-113, 123-124, 138 b.l.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaido sudaro 10,22 Eur (2 b.l.).

Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo ir atmetus priešieškinio reikalavimus dėl netesybų, visos ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei – 10,22 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tuksedas“ (juridinio asmens kodas 302570137) ieškovui UAB „Marijonas“ (juridinio asmens kodas 302447704) 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus Eur) skolos ir 872,12 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tuksedas“ (juridinio asmens kodas 302570137) valstybei 10,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.