Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.2.1.

2015 m. birželio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-10 iki 2015-02-12.A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-10 iki 2015-02-12.

Taip pat nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. J. (O. J.) civilinis ieškinys bei iš A. K. ir R. S. solidariai priteista 60,00 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 200 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir R. S. (miręs 2015-05-19) pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2015 m. vasario 9 d., apie 12 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje užpuolė ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį O. J., t. y. R. S. ranka sudavus keletą smūgių O. J. į veidą ir vieną smūgį į koją, A. K., taip pat sudavus vieną smūgį ranka į O. J. pilvą, ir taip atėmę galimybę jam priešintis, jį apieškodami ir rankomis naršydami po jo drabužių kišenes, pasikėsino iš O. J. pagrobti 69,51 eurus grynųjų pinigų, kuriuos jis laikė savo striukės vidinėje kišenėje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes į minėto namo koridorių išėjo nukentėjusiojo O. J. kaimynas, kurio R. S. ir A. K. išsigando ir pabėgo.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų R. S. bei A. K. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, baudžiamasis procesas dėl R. S. nutraukiamas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, jog nuteistasis R. S. 2015-05-19 mirė. Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p. mirusiajam baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašymų tęsti procesą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais nepareikšta. Kitos BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytos sąlygos – tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. S. nuteisimo naikintina, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 1 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes toliau nagrinėjamas tik nuteistojo A. K. apeliacinis skundas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka A. K. kaltei dėl jam inkriminuotos, BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytos, nusikalstamos veikos pagrįsti. Šioje dalyje keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, ar tuo labiau grąžinti jį tyrimui atlikti, kaip prašo nuteistasis A. K., nėra pagrindo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nuteistasis A. K. savo kaltės nepripažįsta ir apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. A. K. viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog kaltinime jam inkriminuotos veikos nepadarė. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kartu su R. S. nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur R. S. nuėjo pas pažįstamą paprašyti cigarečių, jis pats (A. K.) į namo vidų nėjo, laukė prie laiptinės. Netrukus išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti – matė, kad nukentėjusysis O. J. buvo užpuolęs R. S.. Jis (A. K.) pradėjo ginti R. S. ir gindamasis atstūmė O. J. nuo R. S.. Jokių pinigų iš nukentėjusiojo O. J. neėmė, jo nemušė (1 t., 171 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad būdamas lauke išgirdo triukšmą – vartojamus necenzūrinius žodžius, o užlipęs į pamatė R. S. bei dar vieną vaikiną – nematė, kad jie muštųsi. Taip pat jam R. S. paaiškino, kad jis leidosi iš ketvirto aukšto laiptais ir sutikęs tą vaikiną paprašė jo cigarečių, jie apsižodžiavo (1 t., 127-128 b.l.). Savo ruožtu R. S. teismo posėdžio metu teigė prisiminęs, kad „name, esančiame (duomenys neskelbtini), šeštame aukšte gyvena jo pažįstamas vardu S., kuris galėjo jam duoti cigarečių, todėl nuėjo pas tą pažįstamą į butą. Su juo ėjo ir A. K., tačiau jis į minėto namo laiptinę nėjo, o jo laukė prie laiptinės durų. Kada jis (R. S.) nuėjo pas savo pažįstamą paprašyti cigarečių, buto duris atidarė jo pažįstamo sugyventinė ar žmona, tiksliai nežino, kuri jam pasakė, kad jo pažįstamo namuose nėra. Tai sužinojęs jis ėjo į lauką, ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, antrame aukšte, pamatė O. J.“. Prisiminęs, jog O. J. anksčiau jį apkalbėjęs bei nuėjo paklausti apie apkalbas, tačiau O. J. nenorėjo su juo kalbėtis ir bandė užeiti į savo butą. Tada šis sugriebė O. J. už striukės, kuri, O. J. bandant ištrūkti, tikriausiai ir įplyšo, O. J. pradėjo garsiai rėkti. Tai išgirdęs atėjo A. K. bei pradėjo jį tramdyti (R. S.), po to abu išėjo (1 t., 171 b.l.).

Visgi, konstatuotina, jog šiuos nuteistųjų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja ne tik vieni kitiems, tačiau ir visų byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai. Nukentėjusysis O. J. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tapačiai aiškino įvykių aplinkybes, tai yra, jog jis įvykių dieną nuėjo prie AB „Swedbank“ bankomato, kur pasiėmė 80 Eur, po to nuėjo į „I.“ parduotuvę, matė, jog visą laiką buvo stebimas prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato, stovinčių asmenų, taip pat ir eidamas namo su pirkiniais matė paskui jį einančius R. S. ir A. K.. Jam užėjus į namo laiptinę paskui jį ėjo ir R. S., po to ir A. K., kurie liepė atiduoti pinigus, jį užpuolė, jis, norėdamas apsiginti pradėjo rėkti ir netrukus išgirdo, kad kaimynas, kuris gyvena netoli jo, pradėjo rakinti savo buto duris. Tai taip pat išgirdę R. S. ir A. K., jį paliko ir pabėgo (1 t., 26-27, 172-173 b.l.).

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai, tiksliai ir išsamiai aiškino įvykių aplinkybes, tai yra kiek kaltinime nurodytų įvykių dieną paėmė pinigų bankomate, tiksliai nurodė ir paaiškino savo maršrutą nuo bankomato iki parduotuvės ir iš parduotuvės į namus, taip pat jis tiksliai nurodė kokias prekes pirko, kur jis buvo užpultas ir kaip su juo buvo elgiamasi užpuolimo metu, kaip jis pats elgėsi užpuolimo metu, ką veikė po jo. Kaip ir minėta, šios aplinkybės tyrimo metu nekito, duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo parodymais, byloje nėra. Neesminių detalių nesutapimas ar apklausose užfiksuoti tam tikri netikslumai nedaro nuketėjusiojo parodymų neteisingais. Taip pat nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 34-38 b.l.) bei, priešingai nuteistojo A. K. teiginiams, iš karto po pasikėsinimo įvykdyti apiplėšimą atpažino tiek nuteistąjį A. K., tiek R. S., kaip jį užpuolusius asmenis (1 t., 30-33 b.l.). Byloje esantys bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei jas papildo. Šie duomenys yra: 2015-02-17 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Visagino miesto kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūra (1 t. 46 b.l.), 2015-02-09 ir 2015-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, kuriuo O. J. pateikė savo striukę, AB „Swedbank“ kvitą, parduotuvės I.“ 2015-02-09 kvitą, bei šių daiktų apžiūros protokolai (1 t.,15-22, 40-42 b.l.). Taip pat ir liudytojo S. B. parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Šis liudytojas parodė, kad būdamas namuose išgirdo riksmą – jokie žodžiai nebuvo sakomi, tai buvo išgąsčio riksmas, jis pradėjo rakinti savo buto duris, o išėjęs į bendrą koridorių pamatė, „kad prie bendrajame koridoriuje, ant grindų atsitūpęs sėdi vaikinas, gyvenantis šalia jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tas vaikinas buvo apsikabinęs pirkinių maišelį. To vaikino paklausė, kas atsitiko, tačiau tas vaikinas nieko jam neatsakė ir užėjo į savo butą“. Dar patikslino, jog girdėjo jog koridoriaus laiptais, kažkas greitai leidosi žemyn (2 t.,145,173 b.l.). Liudytojas S. B., tai yra asmuo, pas kurį R. S. teigė ėjęs pasiskolinti cigarečių, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015-02-09 jo sugyventinė nuo 6 val. ryto dirbo, jis pats buvo namuose iki 12 val., tačiau pas jį niekas nebuvo atėjęs (1 t. 44 b.l.). Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. kaltę padarius BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinkti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai. Išteisinti apeliantą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. K. pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatas taikė tinkamai, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę. Nuteistasis A. K. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nebuvo baigtas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai bei ja buvo siekta savanaudiškų tikslų. A. K. anksčiau yra dvylika kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, plėšimus, jis niekur nedirba, nors mokosi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslus nuteistajam galima pasiekti tik laisvės atėmimo bausme. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, pažymėtina, jog nuteistajam paskirtas švelnesnis nei sankcijos vidurkis bausmės dydis nelaikytinas per griežtu, kadangi A. K. anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė bei nepaveikė nuteistojo elgesio teigiama linkme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., panaikinti ir vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. baudžiamąją bylą nuteistajam R. S. nutraukti.

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.