- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1166-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02448-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovės, dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą, bendravimo su jomis tvarką bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Atsakovė byloje pateikė priešinį ieškinį santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms D. D., gim. 1997-12-21 ir P. D., gim. 2006-12-02, mokamą po 500 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl ko būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Prašyme nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio mėnesio ženkliai sumažino ir taip nedidelį teiktą išlaikymą nepilnametėms dukroms, jau daugiau nei pusė metų atsakovas dukrų išlaikymui teikia po 50 Lt/mėn., kas neatitinka vaikų poreikių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovės A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, iš ieškovo R. D. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D., gim. 1997-12-21 ir P. D., gim. 2006-12-02, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, po 500 Lt nuo 2013 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei A. D.. Nurodė, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bei į tai, jog atsakovė nepateikė priteisimo pagrįstumo, t.y. nenurodė konkrečių išlaidų, laikė, jog atsakovės siūloma priteisti išlaidų suma atitinka realias šalių galimybes kas mėnesį mokėti po 500 Lt.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, o atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 22-25). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių faktiškai valdant santuokoje įgytą turtą po šeimos iširimo, iš šio turto gaunamų pajamų, pajamų pakankamumo tenkinant nepilnamečių šalių vaikų poreikius. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nėra pakankamai tenkinami, o apsiribojo tik ieškovo banko sąskaitos išrašo pateikimu, kuris neatspindi realios faktinės padėties. Iš bendro sutuoktinių turto, kurį atsakovė nuomoja, gaunamų pajamų visiškai pakanka ne tik vaikams, bet ir pačiai atsakovei išlaikyti. Nurodė, kad po sunkaus sveikatos sužalojimo patyrimo ieškovo turtinė padėtis yra prasta, jam nustatytas 60 proc. nedarbingumas, paskirta 336,69 Lt socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, jo pajamos sudaro tik 792 Lt, iš kurių 100 Lt perveda atsakovei vaikų išlaikymui. Atsakovė su prašymu nepateikė įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nėra pakankamai tenkinami.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l.29-33), kuriame prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Šalių nepilnametės dukros gyvena su motina, kuri fiziškai rūpinasi jų išlaikymu. Ieškovas neįrodo, kad prisideda prie dukrų poreikių tenkinimo, nes tokių įrodymų teismui nepateikė. Pažymi, kad ieškovo teiginiai, atsakovė faktiškai valdo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį nuomoja ir gauna iš to pajamas, neatitinka tikrovės. Šis butas niekuomet nebuvo faktiškai išnuomotas taip, kad iš jo būtų gaunamos pajamos. Periodiškai būdavo įleidžiami žmonės gyventi tam, kad atsakovei nereikėtų mokėti mokesčių komunalinių. Tvirtina, kad ieškovas visiškai nevykdo bendrų su atsakove įsipareigojimų bankui, nemoka komunalinių mokesčių, draudimo ir kitų – visa tai tenka atsakovei. Taip pat kritiškai vertinami ieškovo teiginiai, kad atsakovė gauna pajamas iš Sveikatingumo centro patalpų. Atsakovės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės turtinę padėtį vertino pagal gaunamas pajamas iš darbinės veiklos bei abiems šalims priklausantį turtą. Nesutinka su ieškovo tvirtinimu, kad neturi galimybės įvykdyti teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteistu laikinu išlaikymu, argumentuodamas tuo, kad atsakovė gauna pajamas iš bendro šalių turto, kurio pilnai užtenka vaikų poreikių tenkinimui bei pačios atsakovės išlaikymui. Taip pat tuo, kad jis nėra pajėgus mokėti teismo priteistą laikiną išlaikymą, nes jo pajamos sudaro tik 791,69 Lt pajamos.
Atsižvelgdamas į vaikų teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas, bei prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovo ir atsakovės finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, taip pat reikalavimo pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti vaikų poreikiai, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio/priešieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs. Kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus teismo nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas teismo sprendimu priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės ginčijama nutartimi yra iš esmės pažeidžiamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu, kadangi priteisiant išlaikymą turi būti laikomasi ir tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaikų teisėtų interesų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria
ieškovo R. D. atskirąjį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.