Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-04-25 · Byla Nr. TS-11-1095/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
TS-11-1095/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00859-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Byla Nr. TS-11-1095/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00859-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. RV-21-606 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. RV-21-606 nutarta netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad tai, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema ir padaryta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, atsižvelgiant į jo kriminogeninius veiksnius (anksčiau teistas 3 kartus; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimai sunkėja; turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti; ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvaus elgesio apraiškos; ankstesnės savitvardos problemos; ankstesni sunkumai laikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nors nuteistasis ir dėjo aktyvesnes pastangas valdyti šiuos veiksnius, dalyvaudamas tikslinėse intervencinėse programose, tačiau tik neilgą laiką valdo kriminogeninį veiksnį, susijusį su alkoholio vartojimu), nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis M. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisme gautas nuteistojo M. V. skundas, kuriuo jis prašo skundą patenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Nurodo, jog su Komisijos 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. RV-21-606 nesutinka, kadangi jo kriminogeniniai veiksmai nėra pakankami lygtiniam paleidimui netaikyti. Be to, paskutinis drausmės pažeidimas padarytas prieš 6 metus, šie drausmės pažeidimai nebegalioja ir laikytini negrubiais, todėl neturėtų būti vertinami griežtai. Jis alkoholį vartojo tik kartą ir tai 2018 m., buvo nubaustas už asmens tapatybę patvirtinančio ženklo neprisisegimą, dėl nugaros skausmo atsisakė dirbti sunkų fizinį darbą. Jis nuolat dirbo, paskutiniuosius metus elgiasi pavyzdingai, negauna pastabų, drausminių nuobaudų ir pan. Buvo perkeltas į lengvąją grupę, o vėliau ir į Pusiaukelės namus, o tai patvirtina nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius. Jo požiūris į darbą teigiamas ir atsakingas, skatintas 21 kartą, su kitais nuteistaisiais, pareigūnais nekonfliktuoja. Prieš pusę metų Komisija jau buvo atmetusi jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą, nurodė, kad nuteistasis nelankė individualių konsultacijų priklausomybių centre, todėl dabar jis jas lanko, savanoriauja. Jis beveik kiekvieną savaitgalį išleidžiamas į namus Telšiuose, jokių pažeidimų nedaro.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju M. V. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl kvalifikuoto nužudymo ir yra atlikęs daugiau nei 10 metų iš skirtų 15 metų laisvės atėmimo. Taigi egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti M. V. lygtinio paleidimo klausimą, tačiau Komisija nutarė jo lygtinai nepaleisti. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teistumas ir padarytų nusikalstamų veikų sunkumas negali būti pernelyg sureikšminamas ir iš esmės nulemiantis lygtinio paleidimo netaikymą, nes nusikaltimo sunkumas ir jo pavojingumas yra įvertinamas parenkant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį. Lygtinio paleidimo taikymui svarbu tai, kokios nuteistojo pažiūros yra šiuo metu, o ne nusikaltimo darymo metu. Apie tai, ar nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, Komisija, o po to ir teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinę nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Komisija netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti M. V. lygtinio paleidimo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. V. anksčiau buvo teistas 3 kartus: 2 kartus Lietuvoje (už chuliganizmą bei vengimą išlaikyti vaiką) ir vieną kartą užsienyje (už vagystę), tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į lengvąją grupę, o nuo (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka Panevėžio kalėjimo pusiaukelės namuose. Šiuo metu kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistasis dažnai vyksta trumpalaikių išvykų į namus (duomenys neskelbtini), kur ruošiasi gyventi ir ateityje. Nors iki bausmės atlikimo nuteistasis buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir specialybės neturėjo, tačiau, kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas mokytis ir užsiimti darbine veikla: įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo baldžiaus ir staliaus kvalifikacijas, dalį bausmės atlikimo laiko dirbo ir dabar jau daugiau nei metus dirba (duomenys neskelbtini), o jo požiūris į darbą teigiamas ir atsakingas, trumpalaikių išvykų metu domisi įsidarbinimo galimybėmis Telšiuose. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, skolų, tačiau bausmės atlikimo metu pagal galimybes jas moka. Socialinio tyrimo išvadoje aprašyti nuteistojo palaikantys santykiai su artimaisiais (motina, seserimi, drauge) gali būti vertinami kaip jo integraciją į visuomenę palengvinantis veiksnys.

Nors nuteistojo elgesio dinamika bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 5 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau paskutinė nuobauda fiksuota 2018 m. gegužės 17 d., t. y. beveik prieš 6 metus, iš viso skatintas 21 kartą, kaip jau minėta, po to M. V. buvo perkeltas į lengvąją grupę, o dabar bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kur jau daugiau nei metus išlaiko orientaciją į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą, pakartotinio nusikaltimo rizika valdoma teigiamai. Matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis ilgainiui ėmė dėti pastangas keisti savo nuostatas, elgesį, įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas.

Nors, kaip teisingai pažymėjo Komisija, egzistuoja nemažai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių (anksčiau teistas 3 kartus; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimai sunkėjo; turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti; ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; impulsyvaus elgesio apraiškos; ankstesnės savitvardos problemos; ankstesni sunkumai, laikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų), tačiau daugelis jų susiję su ankstesniu nuteistojo elgesiu, mąstymu, kuris laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu keitėsi, gerėjo. Taip pat fiksuojami apsauginiai veiksniai: pastovios gyvenamosios vietos turėjimas; įgytos profesinės kvalifikacijos; palaikantys ryšiai su artimaisiais ir drauge; motyvacija užsiimti darbine veikla; pozityvios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

Viena iš M. V. problematiškų sričių yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kuris susijęs ir su nusikalstamu jo elgesiu. Komisija skundžiamame nutarime nurodė, kad nuteistasis neilgą laiką valdo kriminogeninį veiksnį, susijusį su alkoholio vartojimu. Iš tikrųjų M. V. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą vieną kartą baustas ir laisvės atėmimo bausmės vietoje, tačiau nuo 2018 m. gegužės 17 d., t. y. beveik 6 metus, apsvaigimo nuo alkoholio atvejų nefiksuota. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis iš pradžių nebuvo motyvuotas dirbti su priklausomybe, tačiau po nuobaudos gavimo jo požiūris keitėsi: (duomenys neskelbtini) baigė reabilitacijos programą, išsako motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, nuo (duomenys neskelbtini) dalyvauja individualiose konsultacijose su priklausomybių konsultante. Dėl to socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad ši rizika valdoma teigiama linkme, nors nuteistajam dar būtina dėti aktyvias pastangas ir stiprinti vidinius resursus, siekiant išlaikyti teigiamus pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje. Emocinės gerovės rodikliai išlieka tinkamai valdomi, o tai gali turėti įtakos pozityviems pasikeitimams. Stebimi išliekantys pagerėję problemų atpažinimo gebėjimai, pagerėjusi savivoka, sumažėjusios impulsyvaus elgesio apraiškos, bausmės atlikimo metu nefiksuojama savikontrolės praradimo atvejų. Pakartotinio nusikaltimo rizika šiuo aspektu mažėja, tačiau nuteistajam būtina išlaikyti dabartinių veiksmų kryptį.

2015 m. buvo nustatyta vidutinė M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau 2022–2023 m. konstatuota maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. išlieka maža rizika ir nurodyta, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, be to, išlieka maža smurtinio elgesio rizika, išlaikoma žema žalos rizika pažįstamiems suaugusiems laisvėje. Tai labai svarbūs pokyčiai ir rodikliai vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad M. V. elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo akivaizdžią pažangą, pastangas bei pasiryžimą ateityje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti. Teismas daro išvadą, kad nustatytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės (jų visuma) sudaro pagrindą manyti, jog M. V. gali būti lygtinai paleistas. Aplinkybė, kad M. V. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčiai, sudaro tvirtesnį pagrindą tikėti, kad atlikta bausmės dalis (daugiau nei 10 metų) yra pakankama tam, jog nuteistasis ateityje savo tikslų siektų teisėtais būdais. Dėl to nuteistojo skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. V. skundą tenkinti ir taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė