Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių vėjo energija“ atstovui advokatui P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių vėjo energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarybos neveikimo, nagrinėjant UAB „Telšių vėjo energija“ 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Byloje nustatyta, kad UAB „Telšių vėjo energija“ 2023 m. sausio 30 d. Tarybai pateikė prašymą Nr. TVE-8 išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (toliau - Prašymas). UAB „Telšių vėjo energija“ Prašyme nurodė, kad planuoja 120 MW galios vėjo elektrinių parko statybą prie UAB „Telšių vėjo energija“ statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-42), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo (Prašymo 2 punktas). Prašymo 3 punkte pareiškėja nurodė teritoriją, kurioje planuoja vykdyti veiklą.

UAB „Telšių vėjo energija“ Prašyme taip pat nurodė, kad numato įrengti iki 24 vienetų vėjo elektrinių iki bendros suminės galios 120 MW (tikslus planuojamų vėjo elektrinių išsidėstymas žemės sklypuose ir techniniai parametrai detalizuojami rengiant vėjo elektrinių techninius projektus). Prašyme nurodyta, kad suminės 120 MW galios vėjo elektrinių parką planuojama prijungti prie 330 kW elektros oro linijos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „Telšių vėjo parkas“ projektuoja naują (duomenys neskelbtini) VE TP skirstyklą. UAB „Telšių vėjo energija“ įsipareigojo užtikrinti visas numatytas būtinas priemones tinklo stabilumui išlaikyti bei užtikrinti visų elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusių įrengtų saugumo ir patikimumo reikalavimų patenkinimą. Prašyme pažymėta, kad UAB „Telšių vėjo energija“ yra sudariusi ilgalaikes žemės nuomos sutartis su žemės sklypų, kuriuose numatomas vėjo elektrinių įrengimas, savininkais, bei yra atlikusi kitus būtinus parengiamuosius veiksmus (Prašymo 4 punktas).

Be to, UAB „Telšių vėjo energija“ Prašyme nurodė, kad LITGRID AB pareiškėjui yra išdavusi išankstines prijungimo sąlygas 120 MW vėjo elektrinių parko prijungimui prie UAB „Telšių vėjo energija“ statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-42), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo.

UAB „Telšių vėjo energija“ 2023 m. vasario 1 d. Tarybai pateikė Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą Nr. (30-2)-A4E- „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai“.

Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1427 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Raštas) informavo UAB „Telšių vėjo energija“ apie tai, kad planuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai, todėl UAB „Telšių vėjo energija“ Prašymas bus nagrinėjamas, patvirtinus Taisyklių, reglamentuojančių leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, pakeitimus. Raštą pasirašė Tarybos narė J. D.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo) nuostatos.

Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Taryba yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 7¹ punktu (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3138 redakcija) Tarybai, be kita ko, pavesta išduoti energetikos veiklos leidimus, juos keisti, sustabdyti leidimų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą, panaikinti leidimų galiojimą, prižiūrėti ir kontroliuoti energetikos įmonių leidimais reguliuojamą veiklą.

Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Taryba šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda licencijas ir leidimus verstis veikla elektros energetikos sektoriuje.

Pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reguliavimą, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus elektros energetikos sektoriuje būtinas leidimas, kurį pavesta išduoti Tarybai. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) nustatyta, kad leidimus, nurodytus Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba.

Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė, vadovaudamasi šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais reikalavimais.

Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 8 ir 15 dalyse nustatytus reikalavimus, ir: 1) kai tinklų operatorius patvirtina gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų galimybę arba pareiškėjas pateikia dokumentus, pagrindžiančius planuojamą prisijungimą prie veikiančios tiesioginės linijos, arba kartu pateikia prašymą leidimui tiesti tiesioginę liniją gauti; 2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems žemės sklypą ar jo dalį, kuriame numatoma verstis šiame įstatyme nustatyta leidimais reguliuojama veikla, arba nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems statinį ar jo dalį, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant statinio ar jo konstrukcijos dalies; 3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.

Pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalį, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, įvertina asmens pateiktus dokumentus ir nustato, kad asmuo atitinka šio įstatymo reikalavimus ir jo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šias sąlygas: 1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti; 2) neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; 3) atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus; 4) atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus; 5) atitiks energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus; 6) atitiks asmens technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą; 7) atitiks naudojamo kuro parinkimo reikalavimus; 8) planuojamas statyti ar modernizuoti energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu; 9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Analogiškas reguliavimas įtvirtintas ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 134 redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu iki 2023 m. kovo 20 d.; toliau – Taisyklės), 17 punkte.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas yra specialus įstatymas Elektros energetikos įstatymo atžvilgiu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus atvejus, numatytus Elektros energetikos įstatyme, kai toks leidimas nereikalingas.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, leidimus modernizuoti elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.

Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, siekiantis gauti veiklos elektros energetikos sektoriuje licenciją ar leidimą, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytą leidimą, Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia licencijas ar leidimus išduodančiai institucijai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus ir (ar) informaciją. Asmuo, siekiantis įgyti leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar leidimą vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Tarybai atitikties šio įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją (toliau – deklaracija). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą ar nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo paklausos telkėjo veiklą įgijimo dienos Taryba privalo patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją.

Pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIV-1002 redakcija), licencija ar leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytą leidimą, išduodami, tikslinami ir keičiami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo, patikslinimo ar pakeitimo.

Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su kitais asmenimis dėl licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas.

Kaip matyti iš Prašymo, pareiškėja ketina plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, naudojant hibridinę elektrinę. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.

Hibridinės elektrinės sąvoka įtvirtinta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 28¹ punkte, 2022 m. birželio 23 d. priėmus Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą bei Pakeitimo įstatymą, ir apibrėžiama, kaip tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai.

Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 3, 7, 13, 14, 15, 17 straipsnius, 9 straipsnio 7, 9, 10 dalis ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 8 d.

Pagal Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d.

Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įpareigoti priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti priimti iki 2022 m. spalio 31 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 174, (toliau – Taisyklių nauja redakcija) 6.1. punktas nustato, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduodamas asmeniui, kuris ketina statyti ar įrengti naują energetikos objektą (elektrinę arba hibridinę elektrinę ar energijos kaupimo įrenginį), išskyrus atvejus, nustatytus Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 ir 14¹ dalyse, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 29 dalyje, kai leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nereikalingas.

Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, nustatantis elektrinių, hibridinių elektrinių, elektros energijos kaupimo įrenginių (toliau – kaupimo įrenginiai) prijungimo prie elektros perdavimo tinklų tvarką ir sąlygas, elektros energijos priėmimo, persiuntimo ir perskirstymo tvarką, leistinos generuoti galios apribojimus, elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarką, elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus (toliau — operatorius), elektros energijos gamintojų, asmenų pageidaujančių prijungti kaupimo įrenginius, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių jais tapti (toliau visi kartu – tinklų naudotojai), elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius) teises ir pareigas, tarpusavio santykius, kiek tai yra susiję su šių asmenų prieigos prie perdavimo tinklų užtikrinimu, patvirtintas LITGRID AB Generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 23IS-85 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254.

Taigi Prašymo pateikimo dieną Pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys hibridinių elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų tvarką ir sąlygas bei leidimų išdavimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant hibridines elektrines tvarką ir sąlygas, priimti nebuvo. Būtent apie tai Taryba Raštu pareiškėją ir informavo.

Taryba, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis teisės normomis, viena iš pagrindinių viešojo administravimo sričių yra administracinių paslaugų teikimas (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Teikdama administracines paslaugas – leidimų išdavimą, Taryba, be kita ko, privalo vadovautis VAĮ įtvirtintais principais: įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas); objektyvumo, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas); proporcingumo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 10 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Byloje ginčo, jog Taryba pareiškėjai pateikė informaciją apie jos Prašymo nagrinėjimo eigą, nėra. Taryba Rašte nurodė, jog pareiškėjos Prašymas bus nagrinėjamas, patvirtinus Taisyklių, reglamentuojančių leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, pakeitimus. Taigi Taryba ne vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o juos atsisakė atlikti per Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis, t. y. iki bus priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pareiškėja Tarybos sprendimo, įforminto Raštu, neginčijo, jo panaikinti neprašė ir dėl įpareigojimo Tarybą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus į teismą su skundu nesikreipė. Todėl teismas dėl Rašte nurodytų aplinkybių ir jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms šiame sprendime nepasisako.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 24 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 61.2 papunkčiu ir atsižvelgdama į Tarybos Leidimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. O5E-686 „Dėl atsisakymo išduoti UAB ,,Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ (toliau – Pažyma), 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1226 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“, kuriuo nutarė atsisakyti išduoti UAB ,,Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Kaip matyti iš Pažymos, Taryba 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. O3E-1226 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ priėmė išnagrinėjusi 2023 m. sausio 31 d. (reg. Nr. PL-55) gautą UAB ,,Telšių vėjo energija“ prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įrengiant 120 000 kW įrengtosios galios hibridinę elektrinę 1 lentelėje nurodytuose žemės sklypuose. Pažymoje taip pat pažymėta, kad papildomi dokumentai Taryboje registruoti 2023 m. vasario 2 d. (reg. Nr. R1-1538) ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. (reg. Nr. R1- 11352).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Taryba iš esmės neatsisakė priimti administracinį sprendimą pagal pareiškėjos pateiktą Prašymą ir šio sprendimo priėmimo nevilkino, o laikėsi Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo. Pareiškėja neįrodė, jog Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarybą pateikti UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 ir išviešinti faktą apie UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pareiškėjos skunde ir atsakovės atsiliepime nurodyti kiti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių vėjo energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių vėjo energija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.