Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui L. M., tretieji asmenys Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK, Kauno apskrities VPK, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyvenant santuokoje, įgijo tris automobilius, kuriais disponavo atsakovas. Galimai šie automobiliai yra perleisti tretiesiems asmenis, ieškovei šios aplinkybės nėra žinomos, pagal registro duomenis automobiliai registruoti atsakovo vardu, ieškovė į juos nepretenduoja. Namų apyvokos daiktus yra pasidaliję. Atsakovas yra skolingas 1350 Lt valstybei pagal PK priimtus nutarimus administracinėse bylose. Šios prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas lėšų jos išlaikymui neskiria, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dukros išlaikymui, kad patenkinti jos minimalius poreikius, kas mėnesį reikalinga skirti apie 850 Lt, iš jų 350 Lt maistui, 60 Lt asmens higienos priemonėms, kirpyklai, 60 Lt vitaminams, 80 Lt kultūriniam ugdymui, laisvalaikiui, 200 Lt mokyklinėms prekėms, rūbams, avalynei, vaikui tenkanti gyvenamosios patalpos išlaikymo dalis per mėnesį sudaro apie 100 Lt. Dėl turtinės padėties ieškovė neturi galimybės skirti reikalingo dydžio išlaikymo, pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas 200 Lt išlaikymas kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedirbo, prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, buvo nusišalinęs nuo šeimyninių problemų, didžiąją laiko dalį praleisdavo ne namuose, pasitaikė atvejų, kai vartojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovė gyvena su dukra, ja rūpinasi ir išlaiko.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Tretysis asmuo Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK atsiliepime į ieškinį ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui.

Tretysis asmuo Kauno apskrities VPK atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskirtą 125 Lt baudą turėtų sumokėti atsakovas L. M..

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2009 m. pavasario jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, nebeveda bendro ūkio, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgą laiką, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimu už narkotikus, kad nebuvo geras ir lojalus šeimai, neteikė moralinės ir materialinės paramos.

LR CK 3.60 str. 2 d. kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso3.61 straipsnio 1 dalis).

Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo nuteisimą, tačiau atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per laisvės atėmimo vietų administraciją, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje. Pats atsakovas, gavęs ieškinį su prašymu santuoką nutraukti dėl jo kaltės, kaltės neginčijo, pasak ieškovės, telefoniniame pokalbyje kaltę pripažino.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą.

Esant byloje nustatytiems duomenims, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.).

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant automobilius atsakovui. Nenustatyta, kad šalys būtų įgiję, kito turto, dalintinas tik šis kilnojamas turtas. Atsižvelgiant į ieškovės nuomonę, į tai, kad automobiliais ir šiuo metu disponuoja atsakovas, automobiliai priteistini atsakovui. Ieškovė kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį neprašo, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Ieškovės reikalavimas pripažinti asmenine atsakovo prievole įsiskolinimus dėl administracinių nuobaudų išieškojimo tenkintinas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra baustas PK už administracinius teisės pažeidimus, prievolė sumokėti paskirtas nuobaudas yra asmeninė atsakovo, įsiskolinimai valstybei pripažintini asmenine atsakovo prievole (LR CPK 3.112 str.).

Nutraukus santuoką, šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (LR CK 3.169 str.). Ieškovė šiuo metu gyvena su dukra, ją išlaiko ir prižiūri, ja tinkamai rūpinasi, atsakovas šiuo metu jokių galimybių pasirūpinti dukra neturi, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus.

Tėvams gyvenant skyrium, dukros išlaikymui iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Proporcingumo principas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro 218,95 Lt socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, 276,51 Lt netekto darbingumo pensija, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, yra iš dalies nedarbinga.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos atsakovo gaunamos pajamos, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tačiau laisvės atėmimo bausmė yra terminuota, pajamų neteko dėl savo netinkamo elgesio, atsakovas yra darbingas, turės galimybę dirbti ir gauti pajamas, užtikrinančias jo paties ir nepilnamečio vaiko pragyvenimą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Ieškovės teigimu kas mėnesį dukros būtiniausių poreikių tenkinimui atsakovas turėtų mokėti po 200 Lt. Ieškovės nurodytos išlaidos skiriamos tik būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, prašomo išlaikymo dydis yra tik minimalus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį.

Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti keičiamas (LR CK 201 str.).

Ieškovė skirtina priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – 215 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2008 m. rugsėjo 6 d. Plungės r. CMS, akto įrašo Nr. 236, tarp L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl L. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.

Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) automobilį Ford Mondeo, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) automobilį Fiat Stilo, vaslt. Nr.(duomenys neskelbtini)

Pripažinti asmeninėmis L. M. prievolėmis įsiskolinimus pagal 2008-04-22 Plungės r. PK nutarimą dėl 125 Lt baudos išieškojimo, pagal 2009-01-29 Plungės r. PK nutarimą dėl 500 Lt baudos išieškojimo, pagal 2009-02-10 Plungės r. PK nutarimą Nr. F192773/8000451 dėl 250 Lt baudos išieškojimo, pagal 2009-02-10 Plungės r. PK nutarimą Nr.F279269/8000551 dėl 250 Lt baudos išieškojimo, pagal 2009-03-31 Plungės r. PK nutarimą, pagal 2009-04-17 Kauno VPK nutarimą dėl 125 Lt baudos išieškojimo.

Nustatyti A. M., gim. 2009 m. sausio 24 d., gyvenamą vietą su mama N. M..

Priteisti iš L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., gim. 2009 m. sausio 24 d., išlaikymui nuo 2012-09-05 periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės.

A. M. išieškomų lėšų tvarkytoja paskirti N. M..

Priteisti iš L. M. 215 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.