Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-13 · Administracinė byla Nr. I-2387-428/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
I-2387-428/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00167-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Pravieniškių pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2387-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00167-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui N. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-osios valdybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-osios valdybos, 9 000 litų neturtinę žalą (b.l. 16-19).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie LR TM 2014-01-17 atsakymu Nr. 2S-363 atmetė pareiškėjo argumentus ir paliko galioti Pravieniškių PN-AK 3-osios valdybos sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teises. Pareiškėjas prašė svarstyti lygtinio paleidimo klausimą. Pridėjo 2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Pravieniškių PN-AK 3-oji valdyba 2013-11-20 pateikė atsakymą, kuris prieštarauja teismo išaiškinimui. Analogiškas buvo Kalėjimų departamento atsakymas į skundą dėl Pravieniškių PN-AK 3-osios valdybos veiksmų. Nors minimas teismo sprendimas priimtas kito asmens atžvilgiu, LR Konstitucijos 29 straipsnis nustato piliečio teises tokiais atvejais, t.y. įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Todėl tokie atsakovo veiksmai turi būti vertinami kaip neteisėti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Pagal LR viešojo administracinio įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų, neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė neturtinę žalą, šias aplinkybes įtakojo atsakovo neteisėti veiksmai.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog baudžiamosios teisės normomis įtvirtintomis sankcijomis siekiama paveikti teisės pažeidėją, kuriam už baudžiamąją veiką numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymai. Baudžiamosios teisės šakoje yra įtvirtinta taisyklė, jog pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama. Bausmių vykdymo kodekso 3 str. 1 d. nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nors nuteistasis skunde remiasi LR baudžiamajame kodekse įtvirtinta taisykle dėl teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal, tačiau ši norma bausmių vykdymo teisėje netaikoma. Bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato ne baudžiamasis kodeksas, o Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Pareiškėjo prašymas buvo paduotas galiojant naujajai įstatymo redakcijai, todėl ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančia teisės norma, numatyta Bausmių vykdymo kodekse. Esant šioms aplinkybėms įstaiga priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad jis realiai patyrė išgyvenimus, pablogėjo jo sveikatos būklė. Pareiškėjas nepateikė pastaruosius savo teiginius patvirtinančių dokumentų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 3-ojoje valdyboje, atsakovui atsisakius spęsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, analogiškoje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo sprendimą ir įpareigojo ją svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas R. M. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos laikinai einančio viršininko pareigas D. M. 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 7-2311 pareiškėjo prašymas netenkintas, išaiškinant, jog LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos (b.l. 8). Minėtą sprendimą apskundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, Kalėjimų departamentas prie LR TM 2014 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2S-363 pareiškėją informavo, jog išnagrinėjęs skundą nustatė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013 m. gruodžio 18 d. parengtą atsakymą, nes negali būti taikomos LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. normos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. Pagal šiuo metu galiojantį LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. lygtinis paleidimas gali būti taikomas nuo 2018 m. sausio 13 d. (b.l. 7). Dėl minėtų sprendimų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, tačiau 2014 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. TS-40-753/2014 teismas nustatė, jog Pravieniškių pataiso namų – atvirosios kolonijos administracijos sprendimas – atsisakymas nuteistojo R. M. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą yra pagrįsti, bei šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo teisių, ir tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę. Todėl teismas nutarė netenkinti nuteistojo R. M. skundo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos Trečiosios valdybos laikinai viršininko pareigas ėjusio D. M. sprendimo dėl prašymo Nr.7-2311 2013-12-18 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos rašto 2014-01-07 Nr. 2S-363 (b.l. 47-49). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams armenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (ABTĮ 58 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. TS-40-753/2014 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje siekiama, jog institucija atlygintų neturtinę žalą, todėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos administracijos veiksmų teisėtumo klausimas iš naujo nenagrinėtinas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išanalizavus bylos duomenis darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Kaip jau minėta, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2014 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. TS-40-753/2014, nustatė, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 7-2311 ir Kalėjimų departamento prie LR TM 2014 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2S-363, buvo pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant nuteistojo teisių, nuspręsta netenkinti nuteistojo R. M. prašymo dėl lygtinio paleidimo. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo atstovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, jo veiksmai teisėti. Dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Tam tikrų galimybių ir teisių apribojimas nuteistiesiems ir negalėjimas pasinaudoti teisėmis pagal poreikį, o galėjimas realizuoti savo teises tik pagal teisės aktais nustatytą tvarką ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme ir tikslais. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties svarbos, kaip suformuoto precedento, šiam ginčui išnagrinėti, kadangi skiriasi faktinės bylos aplinkybės (b.l. 9-11).

Kadangi teismas nenustatė, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečioji valdyba būtų pažeidusi imperatyvias teisės aktų nuostatas ir veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 9000 litų žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė