Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-4872-1156/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-19
Bylos Nr.: e2-4872-1156/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Šimkutė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: R. S.
Trečiasis asmuo: J. L., S. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4872-1156/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00251-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.6 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, Agnei Usovienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

atsakovui R. S.,tretiesiems asmenims J. L. ir S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui R. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys: J. L. ir S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma:

1.1. terminuotai apriboti atsakovo R. S. tėvo valdžią nepilnametės dukters E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

1.2. nepilnametės E. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti J. L. ir S. L. šeimoje.

2. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, nes atsakovas ilgą laiko tarpą neįgyvendina savo kaip tėvo pareigos rūpintis dukra. Nuo 2016 m. atsakovas negyvena kartu su dukra, po motinos mirties mergaitei atsisakius gyventi kartu su tėvu (atsakovu) ieškovė kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jos atstovo pagal įstatymą, jos laikinaisiais globėjais paskirti seneliai. Nors buvo bandoma atkurti jo emocinį ryšį su dukra, tačiau nepavyko to padaryti, nes mergaitė nenori bendrauti su atsakovu. Atsakovas mano, kad laikinieji globėjai piktnaudžiauja savo valdžia, kad institucijos, veikia netinkamai, nes neatkūrė jo ryšio su dukra, nors pats nededa pastangų atkurti ryšį: neįsiklauso į socialinių darbuotojų bei psichologų patarimus. Atsakovas baigė pozityvios tėvystės kursus, bet jo elgesys, t. y. dovanos išmetimas vaiko akivaizdoje, užblokavimas socialiniuose tinkluose, nerodo jo noro atkurti ryšį. Nagrinėjant atsakovo skundus dėl netinkamo institucijų, jų darbuotojų darbo kaskart bendraujama su jo dukra. Tai yra institucinis smurtas, tokiu būdu daromas spaudimas vaikui, nes tiek ieškovės darbuotojai, tiek ir Švenčionių socialinių pasaugų centro darbuotojai, psichologai, bendraudami su mergaite, kalbama apie tėvo svarbą vaiko gyvenimą, bendravimo su juo galimybes. Nagrinėjant skundus nebuvo nustatyta, kad laikinieji globėjai netinkami vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu. Atsakovas nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, todėl nėra galimybės koreguoti pagalbos šeimai plano, taikomų priemonių.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pripažįsta, kad jo emocinis ryšys su dukra yra nutrūkęs, nes nuo 2016 m. iki 2018 m. dirbo užsienyje, todėl su dukra bendravo daugiau per nuotolį, po santuokos nutraukimo nebendravo su dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau stengėsi palaikyti ryšį, vis tikėjosi, kad laikui bėgant bus lengviau. Teikia išlaikymą dukrai. Pats kreipėsi į institucijas, kad šios padėtų atkurti emocinį ryšį su dukra, tačiau jos veikia nekompetentingai, nes neužtikrina, kad atvejo vadybos plane numatyti tikslai būtų pasiekti. Nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. įvyko iš viso 13 jo ir dukters susitikimų, kurie trukdavo iki 40 min. Iš pradžių vaikas noriai bendravo, bet vėliau viskas pasikeitė. Po susitikimo 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) parke, J. L. jam pareiškė, kad daugiau vaiko neveš į susitikimus su juo. Šį konfliktą matė ir jo dukra. Apie tai, kad laikinieji globėjai atsisako dalyvauti emocinio ryšio atkūrimo procese informavo institucijas, tačiau iki šiol jokio atsakymo iš jų negavo. Po to, kai dukra jam pasakė, kad nenori bendrauti su juo, jis nesiekė, kad būtų organizuojami susitikimai, todėl nuo liepos mėn. iki spalio mėn. neįvyko nė vienas jo ir dukters susitikimas. Mano, kad dukra tąkart taip pasakė, nes mato, kad seneliai yra nusiteikę prieš jį, ji nenori nuvilti senelių. Nors atvejo vadybos plane buvo numatyta psichoterapija, tačiau ilgą laiką ji nebuvo teikiama, todėl pats rado psichologą (duomenys neskelbtini), kuris specializuojasi tokio pobūdžio byloje, 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. dalyvavo keliose nuotolinėse konsultacijose, bet psichologui pasiūlius susitikti, staiga buvo nuspręsta, kad paslaugas teiks centro psichologas. Mano, kad dukrai pasireiškė tėvų atstūmimo sindromas, nes ji nenori bendrauti ne tik su juo, bet ir su jo tėvais (savo seneliais), jo broliu (savo dėde), nejaučia gailesčio, idealizuoja kitą iš tėvų ir pan. Mano, kad dukra auga aplinkoje, kuri yra priešiškai nusistačiusi prieš jį, kad laikinieji globėjai nevykdo savo pareigos – padėti vaiką grąžinti į šeimą. Dukra yra jam minėjusi, kad nori, kad seneliai ir jis gražiai bendrautų. Patvirtino, kad ne kartą rašė prašymus, skundus institucijos, kad jos paaiškintų, kaip siekiama atvejo vadybos plane numatytų tikslų, tačiau jam niekas suprantamai neatsakė, kaskart prisiengiama įvairiais aprašais. Tai nėra institucinis smurtas, o teisinis kelias. Kaip tik jo rašomi prašymai, skundai, rodo, kad jis nori gauti efektyvias paslaugas, kad emocinis ryšys tarp jo ir dukters būtų atkurtas. Be to, išklausė pozityvios tėvystės kursus. 2022 m. spalio mėn. įvyko net keli susitikimai, vieno iš jo metu, jis pats paklausė dukters, kodėl ji sutiko su juo susitikti, tai dukra atsakė: „Kad nerašytum skundų.“ Mano, kad tai nėra tinkama motyvacija. Pripažįsta, kad nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, nes ten kuriama fikcija, kad teikiamos paslaugos, nors realiai šie posėdžiai nėra orientuoti į tikslų siekimą. Patvirtino, kad dukrai atsisakius priimti jo dovaną, jis ją išmetė, kad socialiniuose tinkluose ją užblokavo, t. y. „padarė pauzę“. Nėra įrodymų, kad jis vengia vykdyti tėvo valdžią, kad ja piktnaudžiauja, daro žalą vaikui, žiauriai elgiasi su dukra. Jam nėra sudaromos sąlygos bendrauti su dukra, kaskart neįvykus suplanuotam susitikimui jis informuodavo institucijas, bet nebuvo imtasi jokių veiksmų. Ne mažiau svarbu yra tai, kad dėl COVI-19 buvo paskelbta pandemija ir buvo sudėtingiau bendrauti, taip pat buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl užsieniečių antplūdžio, kurios metu kariuomenei, t. y. institucijai, kurioje jis dirba, pavesta atlikti papildomas funkcijas. Prašo skirti daugiau laiko emocinio ryšio atkūrimui, nes savalaikės priemonės nebuvo taikytos (jos taikytos pavėluotai), nebuvo atliekamas taikomų priemonių efektyvumo vertinimas.

4. Tretieji asmenys J. L. ir S. L. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad po dukters mirties jie yra paskirti anūkės E. S. laikinaisiais globėjais. Mergaitė draugiška, bendraujanti, jai gerai sekasi mokslai. Gyvendama pas juo, anūkė turi savo kambarį, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, juos dažnai lanko vyresnioji E. S. sesuo B. S., kuri šiuo metu yra pilnametė, studijuoja ir dirba Vilniuje, mergaičių tarpusavio ryšys labai stiprus. Ne kartą jie kalbėjosi su anūke, skatino ją susitikti ir bendrauti su atsakovu, nes jis jos tėvas, tačiau mergaitė turi savo nuomonę, nenori su juo bendrauti. Šia tema su mergaite kalbėjosi ne tik jie, bet ir psichologai. Anūkė jiems priekaištavo, kad niekas neatsižvelgia į jos nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, todėl po susitikimo (duomenys neskelbtini) parke ji pasakė, kad daugiau neveš anūkės į susitikimus, jei vaikas pats nenorės susitikti (t. y. prieš vaiko valią). Jų manymu, atsakovas yra kaltas, kad nutrūko jo ir dukters emocinis ryšys, nes pats ilgą laiką nerodė iniciatyvos bendrauti, nepaskambindavo, neparašydavo, o dabar ėmė reikalauti susitikimų. Išlaikymą vaikui atsakovas ėmė mokėti tik po to, kai kreipėsi į antstolius. Linki anūkėms visko ko geriausio, norėtų, kad jos bendrautų su atsakovu, nes jis jų tėvas, J. L. net įkalbėjo B. S. gyventi kartu su tėvu, bet nieko gero iš to neišėjo, nes B. S. kurį laiką pagyvenusi kartu su atsakovu paskambino ir pasakė, kad gali ką nors sau padaryti, todėl ji iškvietė policiją ir policiją paprašė atsakovo išeiti. Apie šį įvykį žino ir E. S., nes seserys labai artimos. Per prievartą nenori anūkės versti bendrauti su atsakovu. Anūkė bijo atsakovo, nes kartą jis bandė per ją išsivežti, todėl nenori viena pati likti su juo. Netiesa, kad E. S. nebendrauja su atsakovo giminėmis: buvo susitikusi su jo broliu, jie susirašinėja.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu liudytoja G. A. nurodė, kad yra Visuomenės sveikatos biuro psichoterautė. Pavasarį bendravo su E. S. ir atsakovu. Įvyko po tris individualius susitikimus su atsakovu ir jo dukra, vienas bendras. E. S. pagal savo amžių yra labai brandi, turi tvirtą nuomonę, nori ir toliau gyventi kartu su seneliais, nenori nieko keisti. Iš pradžių mergaitė nenorėjo susitikti su atsakovu, nurodė, kad jo bijo dėl praeities įvykių (nedetalizavo priežasčių), bet vėliau sutiko susitikti, ji pati siūlė į susitikimus įtraukti ir kitus šeimos narius, t. y. senelius, jos vyresniąją seserį. Atsakovas atrodė suinteresuotas ryšio atkūrimu, ieškojo specialistų pagalbos. Bendravimas atrodė teikiantis vilčių, bet po to E. S. jai pasakojo, kad tėtis ją užblokavo socialiniuose tinkluose, dėl to mergaitei buvo itin skaudu.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja J. T. nurodė, kad yra socialinė darbuotoja, dirba su laikinaisiais globėjais. J. L. ir S. L. nurodžius, kad jie nori globoti anūkę, ji kartu su kolege vyko į jų šeimą ir vertino jų galimybes būti globėjais. J. L. ir S. L. aktyviai dalyvavo procese, baigė mokymus. Senelių ir mergaitės tarpusavio ryšys itin stiprus. Paslaugos buvo teikiamos visai šeimai, tiek J. L. ir S. L., tiek ir E. S.. Pati bendrauja su mergaite tiek telefonu, tiek ir susitikusi su ja vaikų dienos centre. E. S. niekada nesakė, kad nemyli tėčio, tačiau pasakojo, kad tėtis paliko šeimą, todėl klausdavo, „kodėl turiu važiuoti į susitikimus su juo“. E. S. yra sakiusi, kad visi ją verčia susitikti, bet ji pati nenori, klausė, kodėl niekas neatsižvelgia į jos nuomonę, taip pat tvirtino, kad sutinka su tėvu susitikti tik todėl, kad visi to prašo. Mergaitė yra bendraujanti, noriai pasakoja kaip jai sekasi mokykloje ir pan., bet užsiminus apie tėtį, užsisklendžia. Pastebėjo, kad mergaitė jausdavo įtampą prieš kiekvieną susitikimą su atsakovu ir po jo. Pati stebėjo maždaug 5 susitikimus. Susitikus vaikų dienos centre tėvas ir dukra atsisėdo toli vienas nuo kito, jų pokalbis neatrodė natūralus, tėtis uždavė daug klausimų, į kuriuos mergaitė atsakinėdavo, pasiūlius pažaisti, visada laimėdavo atsakovas, tėvas niekada nenusileido dukrai ir neleido pasimėgauti pergale. Kartą tėtis domėjosi kaip dukrai sekasi mokslai, tikrino jos anglų kalbos žinias, mergaitei nurodžius, kad nežino atsakymo, kad jaučia įtampą, tuomet tėtis atsakė, kad tokio amžiaus vaikas neturėtų žinoti tokio žodžio. Mergaitei bandant paaiškinti, ką ji turėjo omenyje, atsakovas paklausė, kiek voltų įtampos ji jaučianti. Dėl tokio tėvo komentaro, tiek ji kaip stebėtoja, tiek ir pati mergaitė pasijuto nepatogiai, todėl paskutiniai 2 susitikimai buvo itin trumpi, vieno iš jų metu E. S. net pravirko. Mergaitė yra sakiusi, kai jai yra svarbu, kad tėtis bendrautų ir su seneliais, vyresne seserimi, jai skaudu, kad kiti tėčiai atvažiuoja pasiimti vaikų iš mokyklos, bet jos tėtis to nedaro, tėtis turi kitą šeimą. Pati kiekvieną savaitę skambina mergaitei ir klausia, ar norėtų susitikti su tėčiu, bet ji kaskart atsisako. Liudytoja paaiškino, kad ji dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose sprendžiama, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos tėčiui ir laikiniesiems globėjams, tačiau atsakovas pastaruoju metu nedalyvauja posėdžiuose, todėl planas nekeičiamas.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja B. S. paaiškino, kad atsakovas yra jos tėtis. Po motinos mirties senelė įkalbėjo ją gyventi kartu su atsakovu, tačiau labai greitai ji ėmė jausti spaudimą iš tėvo, kad ji parduotų po mamos mirties paveldėtą butą. Galiausiai atvyko policija ir paprašė jo išsikraustyti. Nuo to laiko daugiau su juo nebendrauja. Tai įvyko 2021 m. kovo mėn. Jos tarpusavio santykiai su seserimi E. S. yra labai geri, jos dažnai kalbasi telefonu, nes šiuo metu ji studijuoja ir dirba Vilniuje, stengiasi vis aplankyti senelius ir seserį. Sesuo nenori su tėvu bendrauti, pyksta, kad yra verčiama susitikti su juo. Teko net raminti seserį prieš susitikimą su atsakovu, nes ją buvo ištikusi isterija. Po susitikimų sesuo taip pat būna liūdna. Atsakovas niekada nebuvo gero tėvo pavyzdys, nes smurtavo prieš motiną. Prieš ją ar seserį atsakovas niekada nesmurtavo, bet vis tiek jo bijojo. Tik po to, kai policininkai liepė jam išeiti iš jos namų, ji jo nebebijo, nes supranta, kad jis nieko blogo jai negali padaryti.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja B. M. nurodė, kad yra socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, dirbo su atsakovo atveju iki 2021 m. lapkričio mėn., kol išėjo vaiko priežiūros atostogų. Pagrindinė užduotis padėti atsakovui atkurti emocinį ryšį su dukra. Įvyko 9 atsakovo ir jo dukters E. S. susitikimai. Ne visada mergaitė norėdavo susitikti su tėvu. Pirmieji susitikimai buvo sunkesni, nes nebuvo ryšio, nežinodavo apie ką kalbėti, todėl būdavo taip, kad po kurio laiko mergaitė užsidėdavo ausines ir klausydavosi muzikos. Liudytojos manymu, mergaitė taip elgdavosi, nes jai atsibosdavo, susitikimai buvo pernelyg ilgi. Paskutinis susitikimas, kuriame jai teko dalyvauti, įvyko 2012 m. birželio 4 d., tuomet buvo prisimintos praeities nuoskaudos, kuomet tėtis įsodino dukrą ir automobilį, todėl šis susitikimas truko vos 12 min. Ji pati ne kartą skambino mergaitei, teiravosi kaip ji jaučiasi po susitikimo, ji nurodė, kad jai nepatinka, bendrauja, nes reikia. Mano, kad toks bendravimas, kai vaikas yra verčiamas kažką daryti per prievartą, daro daugiau žalos, nei duoda naudos.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. paaiškino, kad ji yra socialinė darbuotoja, dirba su laikinaisiais globėjais. Su J. L. ir S. L. šeima dirba nuo 2021 m. rugsėjo mėn., po to, kai perėmė darbus iš kolegės J. T.. Ji organizavo atsakovo ir jo dukters susitikimus, juos stebėdavo ji, B. M., J. T.. Plane buvo numatyta, kad susitikimai turi vykti kiekvieną penktadienį, todėl dieną prieš susitikimą paskambindavo E. S., kalbėdavosi su ja apie susitikimą. Mergaitė sakė, kad nenori bendrauti, bijo atsakovo dėl to, kad anksčiau jis bandė ją per prievartą įsodinti į automobilį, o susitikus bus užduodami tie patys „sausi“ klausimai. Susitikimų metu jausdavo tvyrančią įtampą dėl ilgo nebendravimo: atsakovas ir dukra atsisėsdavo toli vienas nuo kito, juos skirdavo didelis atstumas, būdavo nejauku stebėti susitikimus, siekdama pagyvinti bendravimą kelis kartus siūlė jiems pažaisti, nors paprastai stengiasi nesikišti į bendravimą. Galiausiai, gegužės 3 d. susitikimo metu mergaitė prašė tėvo išgirsti ją, išgirsti, ko nori ji. Po to, kurį laiką susitikimai nebuvo organizuojami, nes atsakovas susitarė vasarą susitikti su dukra savaitgaliais prie ežero. Ji nežino kaip vyko šie susitikimai, nes juose nedalyvavo. Kitas susitikimas, kurį ji stebėjo, įvyko spalio mėn. Susitikimų trukmės jie neriboja, bet susitikimas truko apie 1 val. Nepatogiai privertė pasijausti atsakovo užuomina apie įtampą voltomis. Kitą savaitę mergaitė susirgo, todėl susitikimas nebeįvyko. Kitų susitikimų nebuvo. Atkurti emocinį ryšį bandė padėti tiek atsakovo pasirinktas psichologas, tiek ir centro psichologas. Atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo visi, įskaitant ir atsakovą, buvo nuspręsta, kad toliau paslaugas teiks centro psichologas. Psichologai padėjo mergaitei ne tik atkurti emocinį ryšį, bet ir susitaikyti su mamos netektimi. Liudytoja nurodė, kad mergaitė blogai jausdavosi ir porą dienų po susitikimų. Seneliai buvo raginami skatinti atsakovo ir jo dukters bendravimą, nes jų tarpusavio ryšys su anūkę yra itin stiprus. Mergaitė yra bendraujanti, bet užsiminus apie tėtį, užsisklendžia savyje, nenori kalbėti. Papasakojo, kad tėtis ją užblokavo socialiniuose tinkluose.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. nurodė, kad yra socialinė darbuotoja. J. L. ir S. L. išklausė visus rekomenduojamus mokymus, buvo geranoriški ir įsitraukę. Nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Pati stebėjo 4 atsakovo ir jo dukters susitikimus. Pirmojo metu tėvui pasiūlius pažaisti, mergaitė įsitraukė, jie vaikščiojo lauke, bet mergaitė laikėsi atstumo. Kiti susitikimai nebuvo tokie sklandūs. Mergaitė priekaištavo tėvui, kad jis jos negirdi, nors tėvas tvirtino girdys, mergaitė pravirko ir susitikimas baigėsi. Buvo siūloma į susitikimus įtraukti ir kitus šeimos narius, pavyzdžiui, seserį B. S.. Atsakovas mano, kad pagalbos planą turi įgyvendinti institucijos, o ne jis. Globėjai visada geranoriškai atveža mergaitę į susitikimus, motyvuoja ją susitikimams, pati matė kaip J. L. ragino anūkę parašyti žinutę tėvui. Mergaitė yra drąsi, bendraujanti, tačiau kalbėdama apie tėvą yra kategoriška, nenori su juo susitikti, tvirtina, kad jis nepasikeis, jei norėtų, pats paskambintų, parašytų. Jai skaudu, kad tėtis ją užblokavo socialiniuose tinkluose. Pastebėjo, kad mergaitė pajuto palengvėjimą, ką baigėsi susitikimai, nes kaskart prieš susitikimą ji jausdavo įtampą. Pokalbių metu mergaitė įvardijo šias priežastis, dėl kurių ji nenori su juo bendrauti: tėtis jos negirdi, negerbia senelių, nebendrauja su seserimi. Po ilgo laiko tarpo, kitas susitikimas įvyko spalio mėn., jo metu E. S. nurodė, kad sutiko susitikti, kad tėtis daugiau nerašytų skundų. Mano, kad atsakovas stokoja lankstumo, pirmasis nenori parodyti iniciatyvos bendraujant su dukra, jam buvo siūloma paskambinti ar parašyti dukrai prieš susitikimus, kad jis laukia susikitimų su dukra, kad mergaitė žinotų, kad tėtis apie ją galvoja, laukia susitikimų, be to, atsakovas nevengia kritikuoti centro darbuotojų darbo (susitikimų metu atsakovas liepė centro darbuotojai laikytų liežuvį), rašo skundus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K.–A. prisistatė kaip Švenčionių socialinių paslaugų centro Paramos šeimai atvejo vadybininkė. Nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo sudarytas pirmasis pagalbos planas, įvyko 17 posėdžių, tačiau tik 6 iš jų dalyvavo atsakovas. Posėdžių datos buvo derinamos su atsakovu, tačiau telefonu atsakovas pareikalavo daugiau jam neskambinti dėl „butaforinių posėdžių“, darbuotojas pavadino vištomis, todėl vėliau derinimas vyko elektroniniu paštu, bet atsakovas neatsako į siunčiamus elektroninius laiškus. Atsakovui nedalyvaujant posėdžiuose, negalima priimti sprendimų, dėl plano keitimo. Atsakovas prašė taikyti psichoterapiją, todėl atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta ją taikyti, Įvyko 7 psichoterapijos susitikimai: 3 su E. S., 3 su atsakovu ir 1 bendras, po kurio E. S. atsisakė tęsti. Taip pat buvo taikyta mediacija, tačiau ji nedavė teigiamų rezultatų. Specifinių kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti plane numatytų tikslų, nėra.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. nurodė, kad yra psichologė, šeimos vadybininkės prašymu 2021 m. rugsėjo mėn. vykdė (neprivalomąją) mediaciją, bendravo su atsakovu ir jo dukra. Įvyko gal 3 ar 4 susitikimai nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, tačiau pasiekti tikslo – organizuoti tėvo ir dukters susitikimą nepavyko, nes atsakovas siūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) ežero, o mergaitė atsisakė. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini) klasės mokinė, jos intelektinės ir kognityvinės funkcijos nesutrikusios, masto adekvačiai, ji pajėgi reikšti nuomonę. Pastebėjo, kad mergaitė jaučiasi įpareigota bendrauti. Ji, kaip psichologė, įžvelgia tėvų atstūmimo sindromo požymių, nes mergaitė nenori bendrauti su atsakovu, tačiau neįvardijo dėl kokių priežasčių nenori susitikti su tėvu.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas D. N. paaiškino, kad bendravo su E. S., ji nurodė, kad jai gera gyventi kartu su seneliais, norėtų ir toliau gyventi kartu jais. Seneliai norėtų, kad ji bendrautų su tėvu, bet ji pati nenori bendrauti su juo. Mergaitės teigimu, tėtis sako, kad nori bendrauti, bet pats ilgą laiką nerašė, be priežasties užblokavo socialiniuose tinkluose. Ji prašė, kad jos susitikimuose dalyvauti tretieji asmenys, nes bijo likti viena su tėvu. Paklausus, kodėl bijo, ji paaiškino, jog būdama maža matė kaip tėvas smurtavo prieš mamą, bijo, kad gali ir prieš ką smurtauti. Be to, kartą įvyko incidentas, kai tėtis norėjo ją išsivežti, bet mama ją ištraukė iš mašinos, po to tėvai barėsi. Galvojo, kad po mamos mirties jis pasikeitė, bet ne. Jis siūlė sesei parduoti namą. Norėtų, kad tėtis bendrautų su seneliais, seserimi. Nemano, kad tėtis galėtų tinkamai ja pasirūpinti, nes matė tėtį kartu su kita moterimi. Atsakydamas į atsakovo klausimą liudytojas patvirtino, kad jis kaip psichologas įžvelgia, kad seneliai daro poveikį vaikui, nes jie skatina ją bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

14. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teisų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

15. Byloje esantys duomenys patvirtina:

15.1. nepilnametės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra O. S., tėvas atsakovas R. S..

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 17 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, buvo nutraukta O. S. ir R. S. santuoka, nepilnamečių vaikų: B. S. ir E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su O. S., numatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, taip pat iš R. S. priteistas išlaikymas vaikams po 200 Eur kiekvieni dukrai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės.

15.3. Atsakovas pripažįsta, kad po santuokos nutraukimo nebuvo laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, be to, dar iki santuokos nutraukimo didelę laiko dalį dirbo, mokėsi, stažavosi užsienyje, todėl su vaikais daugiau bendraudavo per nuotolį. Aplinkybę, kad bendravimas nebuvo sklandus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovė gavo R. S. 2019 m. rugsėjo 1 d. pranešimą dėl sunkumų bendraujant su vaikais. 2019 m. rugsėjo 3 d. gautas E. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad „tiesiog norėčiau pabendrauti. Nenoriu važiuoti pas tėtį dėl to, kad neskyrė laiko man, buvo mane pasiėmęs ir neskyrė man laiko, buvo nusivežęs mane prie ežero ir pasimaudėme, o paskui sėdėjo prie telefono“. B. S. savo paaiškinime nurodė, kad „priežastys, kodėl aš pati nenoriu bendrauti su savo tėčiu, yra šios: nepadoriai ir negražiai vadina mano mamą; apgaudinėja mane, anksčiau mušė mamą. Mama įtakos nedarė. Po šito įvykio aš dar labiau nenoriu su tėčiu bendrauti. Taip elgdamasis ir netikėdamas manimi jis tik skaudina mane. Jis dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio, kai atvažiuoja namo. Aš nenoriu važiuoti pas tėtį, nes nenoriu matyti tos moters, su kurią jis ją išdavė“. 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame atsakyme R. S. ir O. S. buvo rekomenduota kreiptis į specialistus dėl pagalbos. 2019 m. rugsėjo 28 d. ieškovė gavo R. S. pranešimą dėl trukdžių bendravime su vaikais ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. O. S. pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad su vaikais gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini), nes R. S. turi teisę naudotis būstu (duomenys neskelbtini), būna dažniausiai savaitgaliais namuose, būdamas namuose dėmesio vaikams neskiria. O. S., norėdama išvengti konfliktiškų situacijų, palieka vaikus kartu su tėvu, kad jie bendrautų, bet dukros pačios atsisako bendrauti ir būti su tėvu, prašo, kad jas pasiimti pas senelius. 2019 m. spalio 30 d. pateiktame atsakyme R. S. ir O. S. buvo informuoti apie įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ypatumus. 2020 m. kovo 10 d. ieškovė gavo R. S. pranešimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir sąlygų įvertinimo. B. S. paaiškino ieškovės atstovams, kad kartu su motina ir seserimi gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, ji kartu su seserimi gyvena viename kambaryje, kuriame yra naujai baldai, bute tvarkinga, švaru, šilta ir ramu, vaikui užtikrinta saugi gyvenamoji vieta. B. S. teigimu, ji pati nenori bendrauti su tėvu R. S., nejaučia su juo jokio emocinio ryšio, nes jis atrodo jai „nestabilus“. B. S. nurodė, kad bijo tėvo, nes jis jai grasina, kad jeigu ji su juo nebendraus „bus blogai mamai“, kad „ji pasigailės, kad taip daro“. Mergaitės teigimu, jei tėvas pasikeistų, negrasintų, nekaltintų, nebaugintų jos, ji su tėvu galėtų bendrauti. B. S. paaiškino, kad paskutinį kartą su tėvu gyvai bendravo praeitų metų vasarą. Mergaitės teigimu, mama skatina ir įkalbinėja ją bendrauti su tėvu, bet to daryti nenori ji pati. Taip pat bendrauta su E. S., kuri paaiškino, kad ji pati nenori bendrauti su tėvu R. S., nejaučia su juo jokio emocinio ryšio, ne visada atsako į jo parašytas žinutes. Mergaitė teigia, kad pradėjo bijoti tėvo, kai šis bandė jėga, prieš jos norą, verkiančią išsivežti pas save į svečius. Tada ją verkiančią iš tėvo mašinos pasiėmė mama. Nuo to įvykio mergaitė daugiau nenori kur nors vykti su tėvu, šneka su juo tik esant kitiems žmonėms. 2020 m. kovo 18 d. R. S. ir O. S. pateiktas atsakymas, kuriame išsamiai išaiškintos šalių teisės gauti informaciją apie vaikų mokymąsi, sveikatą bei pakartotinai išaiškinta galimybė kreiptis į antstolį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo.

15.4. (duomenys neskelbtini) mirė O. S., t. y. nepilnametės E. S. motina.

15.5. Ieškovė 2021 m. vasario 8 d. gavo R. S. prašymą išspręsti situaciją, kad jo dukra E. S. po mamos O. S. mirties atsisako su juo bendrauti ir gyventi kartu. Jis nori apsaugoti savo vaiką nuo galimai neigiamų psichologinių pasekmių ateityje. Ieškovė, atlikusi vaiko situacijos vertinimą, nustatė E. S. apsaugos poreikį. Nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – vaiką laikinai apgyvendinti pas senelius J. L. ir S. L.. Mirus vaikų motinai atsakovas stengėsi atkurti emocinį ryšį su dukromis B. S., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, ir nepilnamete E. S.. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta B. S. patvirtino, kad po mamos laidotuvių, senelės įkalbėta, kurį laiką gyveno kartu su atsakovu, tačiau jautė spaudimą parduoti po motinos mirties paveldėtą butą, todėl buvo iškvieti policijos pareigūnai, kurie liepė atsakovui išeiti. Nuo to laiko atsakovas daugiau nebendravo su vyresniąja dukra B. S..

15.6. Atsižvelgiant į tai, kad po motinos mirties nepilnametė E. S. atsisakė gyventi kartu su atsakovu, išreiškė pageidavimą nuolat gyvena su seneliais J. L. ir S. L., nes tarp jos ir senelių susiklostę artimi tarpusavio santykiai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad E. S. nesutinka vykti gyventi pas tėvą, nes nuo 2016 m. kartu su tėvu negyvena, yra atitolę, emocinis ryšys nėra toks artimas, todėl jaučiasi nesaugiai, vaikas norėtų, kad jos ir tėvo santykiai būtų geresni. Nors tėvo motyvacija auginti dukrą yra stipri, jis inicijavo ir priėmė pagalbos šeimai priemones, siekia atkurti prarastą ryšį su dukra, dirba, teikia išlaikymą vaikui, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad R. S. nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia dėl ko galėtų kilti pavojus vaiko fiziniam, protiniams, dvasiniams, doroviniams vystymuisi ir saugumui, tačiau dėl nutrūkusio ryšio su vaiku nėra galimybės spręsti dėl R. S. tėvystės įgūdžių. Neatkūrus socialinio bei emocinio ryšio tarp R. S. ir jo dukters E. S., vaikui išgyvenant artimiausio asmens – motinos – netektį, jai nesutinkant gyventi kartu su tėvu, nepilnametės grąžinimas prieš jos valią tėvui neatitiktų geriausių vaiko interesų, galimai sukeltų grėsmę vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, traumuotų jį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4313-617/2021 leido nepilnametę E. S. paimti iš jos tėvo.

15.7. 2021 m. kovo 29 d. mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nurodyta, kad su šeima nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 29 d. vyko intensyvus mobiliosios komandos darbas. R. S. iškart sutiko bendradarbiauti, nes pats ir inicijavo šį darbą, vaikai taip pat sutiko bendrauti, nors situaciją sunkino mamos netektis, noriai bendravo ir laikinieji vaiko prižiūrėtojai - J. L. ir S. L.. Po 30 dienų darbo su šeima, nuspręsta darbą pratęsti dar 10-čiai dienų. Su šeimos nariais įvyko 12 konsultacijų tiek telefonu, tiek gyvų susitikimų metu. Buvo surengta mediacija (duomenys neskelbtini) seniūnijoje tarp vaiko tėvo R. S. ir senelės J. L.. Dirbant su šeima išaiškėjo keli rizikos veiksniai. Abu vaikus augino motina, o tėvas neturėjo santykio su vaikais. Santykio tarp tėvo ir vaikų nebuvimas aiškinamas gana prieštaringai. R. S. teigia, kad santykiui trukdė motina, vaikai ir seneliai teigia, kad dėl to atsakingas pats tėvas. Ryšio su vaikais nebuvimas yra pagrindinis rizikos veiksnys šioje šeimoje. Saugumo veiksniai, galintys garantuoti ir garantuojantys šiuo metu vaikams visapusišką pagalbą – vaikų seneliai J. L. ir S. L.. Vaiko seneliai turi stabilias pajamas, nuosavo nekilnojamo turto, palaiko artimus ryšius su giminaičiais, turi gerus socialinius įgūdžius. Dirbant su šeima pastebėta, kad šeimos nariai neturi bendros šeimos vizijos, mato skirtingus esamos krizės sprendimo būdus. Toks skirtingas situacijos vertinimas apsunkina galimybę susikabėti ir rasti vieningą sprendimą, todėl pasirengimas spręsti problemas yra neefektyvus. Mobiliosios komandos specialistai rekomendavo: šeimos psichoterapeuto pagalbą, atstatant ryšį su dukromis, individualias psichologo konsultacijas abiem dukroms, individualias psichologo konsultacijas R. S., siekiant įsivertinti savo vaidmenį šeimoje, įsivardinti tinkamus ir netinkamus bendravimo su šeimos nariais būdus, mediacijos paslaugas, bendraujant su uošviais ir pilnamete dukra B. S.. Nors R. S. tvirtina, kad nori atkurti santykius su dukromis, tačiau E. S. ir B. S. teigia nenorinčios bendrauti su tėvu ir gerais tėvo ketinimais netikinčios. Seneliai rūpinosi anūkėmis ir užtikrino saugią aplinką tiek praeityje, yra pasiruošę tai daryti ir ateityje. Bendraujant su šeima stebėtas stiprus tarpusavio ryšys, saugi aplinka senelių namuose. Dėl nutolusių tėvo ir vaiko santykių sunku įvertinti tėvystės įgūdžius, auklėjimo įtaką, tikėtina, kad R. S. auklėjimo ir bendravimo stilius yra direktyvus, tai pasireiškia galimai per dideliu spaudimu atkurti ryšį, kas sukelia pasipriešinimą iš vaiko pusės. J. L. buvo raginta padėti organizuoti R. S. ir E. S. susitikimus, palaikyti anūkę psichologiškai. Aptartus susitikimų organizavimo galimybės neutralioje aplinkoje, t. y. ne namuose, dalyvaujant socialiniam darbuotojui, senelė sutiko.

15.8. 2021 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas – šeimai taikyti atvejo vadybos procesą bei teikti bendrąsias socialines paslaugas. Pagalbos planas sudarytas atsižvelgiant į mobiliosios komandos rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. Viena iš pagalbos plane numatytų priemonių yra R. S. sudaryti sąlygas bendrauti su dukra E. S. neutralioje aplinkoje, pagal numatytą susitikimų grafiką. Socialinių paslaugų teikimo pradžioje R. S. rodė iniciatyvą, stengėsi palaikyti ryšį su dukra E. S., siekė jį atkurti. Dėl susitikimų su dukra stengėsi susitarti tiek pats, tiek bendradarbiaujant su socialiniu darbuotoju ir globos centro darbuotojais. Pirmieji tėčio ir dukros susitikimai vyko: 2021 m. kovo 26 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 30 d. globėjos J. L. namuose, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Susitikimų metu pastebėta, kad mergaitė su tėčiu bendravo maloniai, palaikė pokalbį, šypsojosi, neatrodė susikausčiusi, tačiau kartais pasitaikė tylos akimirkų. 2021 m. gegužės 7 d. R. S. ir dukters susitikimas vyko Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro vaikų dienos centro patalpose, susitikime dalyvavo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Globos centro darbuotojai. Susitikimo pradžioje vaikas bei tėtis jautėsi susikaustę, tačiau bendravimo eigoje (buvo pasiūlyta pažaisti stalo žaidimų), mergaitė juokėsi bei šiltai bendravo su tėčiu. Tėtis rodė dėmesį, tačiau trūko jausmų rodymo. 2021 m. gegužės 14 d. susitikimas vyko Švenčionių seniūnijos patalpose, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Tėtis su dukra bendravo ramiai, teiravosi, kaip sekasi mokykloje, kada prasidės vasaros atostogos. R. S. savo iniciatyva pradėjo žaidimą „Atrask panašumus“, panaudojo savo ir dukters mobilius telefonus, kaip žaidimo įrankius. Tėtis sugebėjo sudominti dukrą, kartu nagrinėjo mobiliuosiuose įrenginiuose turimas programėles. E. bendravo pozityviai, šypsojosi, atvykusi į susitikimą nerodė jokių emocijų, tiesiog patogiai įsitaisė fotelyje, išlaikė akių kontaktą. Susitikimas truko 45 min., po to mergaitė pasakė, kad nori važiuoti namo, susirinko daiktus ir išėjo pro duris, su tėvu neatsisveikino. 2021 m. gegužės 21 d., 28 d. susitikimai nevyko, nes R. S. dalyvavo mokymuose ir dalyvauti susitikimuose neturėjo galimybės, apie tai pranešė socialiniam darbuotojui telefonu. 2021 m. birželio mėnesį vyko vienas susitikimas: 2021 m. birželio 4 d. susitikimas vyko Švenčionių miesto žaidimų ir sporto aikštelėje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Susitikimo metu socialinis darbuotojas pastebėjo, kad mergaitė su tėčiu bendravo maloniai, tačiau jai pavargus ir nenorint bendrauti, mergaitė užsidėjo ausines ir pradėjo klausytis muzikos, nereaguodama į aplinkinius. 2021 m. liepos mėn. vyko keturi susitikimai su dukra E. S.: 2021 m. liepos 3 d., 2021 m. liepos 10 d. 2021 m. liepos 17 d. Susitikimai vyko neutralioje aplinkoje, pagal numatytą susitikimų grafiką, t. y. kiekvieną šeštadienį bendrų susitarimų dėl susitikimų vietos nuo 12.00 val. R. S. teigimu, susitikimai truko ne ilgiau nei 40 min. Mergaitė bendravo noriai, lengvai. 2021 m. liepos 31 d. susitikimas neįvyko, nes E. S. trumpąja SMS žinute parašė, kad ji nenori, pabrėžė, kad su ja asmeniškai nebuvo tartasi dėl susitikimo. 2021 m. rugpjūčio 7 d. susitikimas neįvyko, mergaitė atsisakė atvykti į susitikimą. 2021 m. rugsėjo 4 d. susitikimas vyko Švenčionių miesto parke.

15.9. 2021 m. spalio 8 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta E. S. ir R. S. susitikimus organizuoti Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Globos centre penktadieniais nuo 14.30 val. dalyvaujant globos koordinatoriui ir (ar) socialiniam darbuotojui, pildant susitikimo protokolą. Tėvo ir dukros susitikimas centre vyko tik vieną kartą, t. y. 2021 m. spalio 15 d. Susitikimo pradžioje kambaryje tvyrojo tyla, nebuvo šiltos susitikimo pradžios. Susitikimo metu tėtis su dukra laikėsi vienas nuo kito kiek toliau, jautėsi nepalanki, slogi emocinė atmosfera, susikaustymas. Tėtis domėjosi mergaitės mokslais, domėjosi anglų, rusų kalbų žiniomis. Tėtis mergaitei užduodavo daug klausimų, kartais mergaitei būdavo sunku įjuos atsakyti. Į kai kuriuos užduotus klausimus mergaitė nesulaukė atsakymo, nes tėčio teigimu, ji dar per maža suprasti ir jai bus atsakyta, kai ji suaugs (pvz., „kodėl mane užblokavai per „Messenger“ programą?“). Mergaitė iš susitikimo laukia šiltesnio bendravimo, jos nuomonės išklausymo ir priėmimo, atsakymų į jai rūpimus klausimus, trūko tėčio didesnio dėmesio mergaitės žodinėms ir nežodinėms išraiškoms, vaikas negalėjo atsipalaiduoti. Susitikimo metu mergaitė tėčiui sakė, kad nenori su juo matytis, nes jaučiasi nejaukiai, jaučia įtampą bendraudama su juo. Į šiuos teiginius reaguodamas tėtis paklausė mergaitės, iš kur ji žino tokius žodžius, kaip „įtampa, nejaukumas“. Mergaitė stengėsi savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia jos pasakyti žodžiai, tačiau tėtis dėl žodžio „įtampa“ pradėjo kalbėti apie elektros įtampą ir kėlė klausimą „kelių voltų įtampa yra jaučiama“. Susitikimo pabaigą inicijavo tėtis. Kitas susitikimas planuotas 2021 m. spalio 22 d. neįvyko, nes R. S. atsisakė pasirašyti Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Globos centro budinčio globotojo prižiūrimo ar globėjo (rūpintojo) globojamo (rūpinamo) Vaiko susitikimų su tėvais, giminaičiais, ar kitais fiziniais asmenimis, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais planą, stokoja noro bendradarbiauti, priimti pasiūlymus. Vykdant mobiliosios komandos rekomendaciją – tęsti psichologo konsultacijas, R. S. savarankiškai kreipėsi į kelis psichologus (duomenys neskelbtini), kurie galėtų konsultuoti jį ir jo dukrą, suteikti jai visą reikiamą psichologinę pagalbą po jos motinos mirties, norint atkurti ryšius su tėvu ir kitais giminaičiais. Nuo 2021 m. balandžio mėn. tėvą ir dukrą konsultavo psichologas E. Š., t. y. savarankiškai R. S. surastas psichologas, bet 2021 m. birželio 9 d. atvejo vadybos posėdžio metu psichologas E. Š. pateikė rekomendaciją E. S. psichologo konsultacijos organizuoti kontaktiniu būdu. Psichologo manymu, posėdyje gali dalyvauti visi žmonės, t. y. ir vyriausioji R. S. dukra B. S., kurie yra įtraukti į situaciją, visų dalyvių nuomonė yra svarbi, tačiau abi pusės nusiteikusios priešiškai, vienas kitą mato kaip grėsmę, tiek globėjai mato tėvą kaip pavojų ir nuo jo ginasi, tiek tėvas mato globėjus kaip pavojų, kurie nori atimti dukrą. Tačiau reikia ieškoti pozityvaus sprendimo, kad E. būtų geriau. Psichologo teigimu, jeigu nėra tarp tėvo Ričardo ir dukros E. normalaus bendravimo, praleisti su ja 2-jų savaičių atostogas būtų nerealistiška, E. reikalinga individuali pagalba dėl įvairių traumų, asmeninių dalykų, nesaugumo jausmo, baimės, nepasitikėjimo ir tik po to bandyti atstatyti ryšį tarp tėvo ir dukros. Mergaitei reikalinga kokybiška psichoterapinė pagalba. Galima suprasti senelio nerimą, jis nenori kamuoti ir kankinti vaiko dėl susitikimų. Psichologas pritaria nuomonei, kad reikia atsižvelgti ir maksimaliai prisitaikyti prie vaiko norų. 2021 m. liepos 15 d. atvejo vadybos posėdžio metu R. S. ir S. L. bendru sutarimu nutarė kreiptis mediacijos paslaugos, kuri padėtų atstatyti bendravimo ryšius su dukromis E. ir B. ita bei jų seneliais. Nors mediacijos tikslas buvo rasti bendrus sąlyčio taškus, kad tėvas R. S. galėtų tiesiogiai bendrauti su dukra E. S., 2021 m. rugsėjo 16 d. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras gavo Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologo išvadą, kad po pirmosios mediacijos vieną kartą dukra E. S. buvo susitikusi su tėvu R. S., tačiau daugiau susitikinėti ir gyventi kartu su juo ji atsisako. Abiem dalyvaujančioms mediacijoje pusėms trūksta lankstumo ir geranoriškumo: nei viena iš jų nenori atsiprašyti arba atsiimti valstybinėms institucijos pateiktų skundų. Taikos sutartį tokiomis sąlygomis sudaryti neįmanoma, tęsti mediacijos nėra prasmės.

15.10. 2022 m. sausio 14 d. vyko atvejo vadybos posėdis nedalyvaujant R. S. (R. S. 2022 m. sausio 12 d. raštu informavo, kad negalės dalyvauti atvejo vadybos posėdyje ir sutinka, kad vyktų psichoterapija tarp jo ir dukros E. S.. R. S. sutinka, kad psichoterapijos konsultacijos bus organizuotos Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure pas (duomenys neskelbtini) G. A.. 2022 m. balandžio 4 d. gauta informacija iš Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, kuriame nurodoma, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. E. S. ir R. S. turėjo po 3 individualias psichoterapijos sesijas, orientuotas į tėvo ir dukters santykio atstatymą, septinta sesija buvo bendra, skirta E. S. ir jos tėvo R. S. susitikimui. Individualių susitikimų metu abu buvo ruošiami būsimam susitikimui, aptartos kylančios emocijos, teiktas emocinis palaikymas, R. S. rodė daug iniciatyvos ir noro atstatyti santykį su dukra, bet E. S. jau pirmos individualios konsultacijos metu kategoriškai atsisakė susitikti su tėvu, teigė tėvo bijanti, juo nepasitikinti. Vėliau, dirbant su mergaitei kylančiomis emocijomis, detaliai aptariant būsimo susitikimo eigą, E. S. sutiko susitikti su tėvu R. S.. Tėvo ir dukros susitikimas vyko sklandžiai, tačiau susitikimo pabaigoje E. S. pasakė su tėvu daugiau nenorinti susitikti. Mergaitė teigė, jog dabar jos šeima yra seneliai, su jais ji jaučiasi laiminga ir su tėvu ryšių atstatinėti nenori. Konsultacijos yra sustabdytos. Tačiau tėvas R. S. išsako norą jas tęsti. E. S. griežtai atsisakant susitikimų su tėvu, konsultacijos nebus tęsiamos.

15.11. Siekiant stiprinti tėvystės įgūdžius R. S. buvo siūlyta konsultuotis su specialistais pozityvaus auklėjimo ir vaikų raidos etapų ypatumo klausimais, todėl R. S. savarankiškai kreipėsi ir dalyvavo 20 val. trukmės pozityvios tėvystės mokymuose.

15.12. R. S. pateikė ne vieną pranešimą (skundą), kuriuose nurodoma, kad nepavyksta susitikti su dukra, jo manymu, globėjai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes daro įtaką vaiko nuomonei. Ieškovės teigimu, kaskart gavus tokį pranešimą (skundą), bendraujama su E. S., siekiant nustatyti, priežastis, dėl kurių nevyksta susitikimai. E. S. paaiškino, kad pas senelius jaučiasi gerai, jos nuomonės seneliai neįtakoja, ji nenori susitikti su tėvu, nes jaučia, kad seneliai ir tėtis nesutaria, norėtų, kad visi šeimoje bendrautų draugiškai, jaustų pagarbą vieni kitiems. Įvertinęs nuolatinius R. S. prašymus ir tai, kad nepavyksta pasiekti rezultatų, ieškovė 2021 m. rugsėjo 1 d. organizavo neeilinę vaiko E. S. globos (rūpybos) peržiūrą. Peržiūros metu buvo vaiko laikiniesiems globėjams ir tėvui pasiūlyta laikytis susitarimų ir rekomendaciją, jiems pasiūlyta mediacijos paslauga, tėvui ir vaikui pasiūlyta lankyti vieno psichologo konsultacijas, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Globos centrui pasiūlyta stebėti bendravimą, vesti stebėjimų protokolus, analizuoti pasiektus tikslus, analizuoti priežastis, kodėl tie tikslai nepasiekti, (jeigu jie nebūtų pasiekti), siūlyti sprendimus tikslams pasiekti.

15.13. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos patvirtino, kad iš viso buvo organizuota 17 atvejo vadybos posėdžių, kuriuose aptariamos teikiamos paslaugos, priimami sprendimai dėl kitų paslaugų teikimo, tačiau tik 6 posėdžiuose dalyvavo atsakovas. Atsakovas neneigia, kad nedalyvauja posėdžiuose, teigdamas, kad tai nėra efektyvi priemonė. Tuo tarpu liudytoja E. K. – A. paaiškino, kad atsakovui atsisakant dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, nėra galimybės priimti sprendimų teikiamų paslaugų. Susitikimus stebėjusios liudytojos patvirtino, kad iš pradžių susitikimai teikė daug vilčių, kad ryšys gali būti atkurtas, bet galiausiai susitikimai darėsi vis sunkesni: mergaitė nurodė jaučianti aplinkinių spaudimą bendrauti su tėčiu, bet pati nenori su juo susitikti, nes, jos nuomone, tėtis negirdi jos, neįsiklauso į jos poreikius ir norus, ji bijo tėvo, nes vykstant skyrybų procesui tėtis bandė ją per prievartą įsodinti į automobilį, mergaitė norėtų, kad tėtis gražiai bendrautų su kitas šeimos nariais, t. y. seserimi ir seneliais. Tas pačias priežastis, dėl kurių ji nenori bendrauti su tėvu, E. S. nurodė ir teismo psichologui, su kuriuo bendravo 2022 m. lapkričio 29 d.

16. Teismo vertinimu, bylos nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas negeba tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo valdžios. Nors atsakovas teikia išlaikymą vaikui, tvirtina norintis atkurti emocinį ryšį su dukra, pats kreipėsi pagalbos į valstybės institucijas bei specialistus, išklausė pozityvios tėvystės mokymus, dalyvavo susitikimuose su psichologais bei mediacijos seansuose, tačiau nustatyti teigiami elgesio pokyčiai nėra tokie ženklūs. Atsakovas pripažįsta, kad dukrai nurodžius, kad ji nenori su juo susitikti, gerbdamas jos norą, ilgą laiko tarpą su ja nebendravo, ir tik 2022 m. spalio mėn. įvyko pirmieji jų susitikimai nuo vasaros. Atsakovo manymu, dukters nuomonei ir nenorui bendrauti neigiamą įtaką daro seneliai, tačiau, teismo psichologo vertinimu, E. S. seneliai kaip tik ją ragina bendrauti su tėvu. Aplinkybę, kad seneliai skatina E. S. bendrauti su tėčiu patvirtino ir kiti betarpiškai su E. S. bendravę liudytojai. Atsakovo nepagarbus elgesys su seneliais, centro darbuotojomis, priešiški tarpusavio santykiai su vyresniąja dukra B. S., nenoras ieškoti kompromisų, kelia papildomą įtampą tarpusavio santykiuose, kuriuos jaučia ir nepilnametė E. S.. Atsakovas tikisi, kad valstybės institucijos padės jam atkurti ryšį su dukra, nors pats nenori įsiklausyti į specialistų pasiūlymus ir patarimus, kuriais jis buvo raginamas prieš susitikimus paskambinti ar parašyti žinutę dukrai apie tai, kad jis laukia jų susitikimo, ar po susitikimo parašyti, jog jam patiko kartu leisti laiką, laukia kito jų susitikimo, tokiu būdu parodydamas, kad dukra jam svarbi, kad jis nori bendrauti su ja. Užuot tai padaręs, jis užblokavo dukrą socialiniuose tinkluose, tai itin skaudžiai išgyveno E. S.. Dukrai atsisakius priimti tėvo dovaną, atsakovas ją dukters akivaizdoje išmetė į šiukšlių dėžę. Toks tėvo elgesys negali būti vertinamas kaip priimtinas, atitinkantis geriausius vaiko interesus. Teismo vertinimu, šiuo metu atsakovas negali rūpintis dukra, užtikrinti saugios aplinkos savo nepilnametei dukrai, nes E. S. ne kartą yra nurodžiusi kitiems asmenims, kad bijo tėčio. Nors nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, tačiau vaikai matė tėvą smurtaujantį prieš motiną, be to, vykstant skyrybų procesui tėvas bandė prievarta išsivežti E. S.. Įvertinus atsakovo pastangas, yra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti, todėl terminuotai apribotina atsakovo tėvo valdžia dukters atžvilgiu.

17. Teismas pažymi, kad laikinoji globa trunka apibrėžtą laiką, ne ilgiau kaip dvylika mėnesių, o tėvams dedant pastangas keisti savo elgesį, gali būti pratęsta neviršijant maksimalaus aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), nes tai yra laikinas sprendimas vaikui, todėl laikinosios globos periodu yra labai svarbus aktyvus tėvų elgesys ir bendradarbiavimas tiek su socialines paslaugas teikiančiomis, vaiko teises užtikrinančiomis institucijomis, tiek su vaiko globėju, kad būtų neprarastas ryšys su vaiku ir tėvai galėtų geriau pažinti vaiko poreikius ir jų tenkinimo galimybes. Tėvai, iš kurių vaikas yra paimtas, yra informuojami apie vaiko globos tvarką ir sąlygas jį susigrąžinti, todėl šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų veiksmais nuolat, vaiko teisės turi būti užtikrinamos nenutrūkstamai, o ne tik tada, kai iškyla grėsmė prarasti tėvų valdžią vaikui. Nustačius laikinąją globą siekiama, kad vaikas po kurio laiko, išnykus priežastims, dėl kurių laikinoji globa buvo nustatyta, galėtų grįžti į tėvų šeimą, jeigu tai atitiktų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 60 punktas).

18. Pažymėtina, kad terminuotai apribojus atsakovo kaip tėvo valdžią dukters atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad tėvo valdžios terminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

19. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgus į proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad E. S. gyvena kartu su seneliais J. L. ir S. L., su kuriais ją sieja artimas ryšys, kad laikinųjų globėjų veiklą kontroliuojančios institucijos nėra nustačiusius teisės pažeidimų, teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės E. S. gyvenamąją vietą nustatyti trečiųjų asmenų J. L. ir S. L. šeimoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Terminuotai apriboti atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti J. L. ir S. L. šeimoje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.

Teisėja Donata Šimkutė