- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-5614-617/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Egidijui Labuckui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. K. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. A. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį jo palikimą faktiškai praėdama valdyti priėmė jo sutuoktinė ( pareiškėjos mama ) L. A..
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas E.Labuckas paaiškino, kad pareiškėjos tėvas F. A. seniai miręs. Pareiškėjos mama L. A. ( buvusi pavardė – A. ) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. A. ir jai suteikta pavardė „A.“. Pareiškėja turėjo seserį iš tų pačių tėvų A. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo pareiškėjos mamai asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/6 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato, o 1/6 dalis šių statinių priklausė pareiškėjos seseriai A. A., kurias ji paveldėjo mirus tėvui F. A.. Pareiškėjos mama, būdama santuokoje su I. A., 1995-09-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P86/95-0287 išsipirko 0,0820 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėti namai ir seseriai priklausantys statiniai. Šis žemės sklypas buvo įregistruotas pareiškėjos mamos vardu. 1995-08-30 I. A. sudarė testamentą, kuriuo A. A. paliko piniginį indelį ir kompensaciją. (duomenys neskelbtini) I. A. mirė. Pareiškėjos sesuo A. A. priėmė I. A. palikimą pagal testamentą. Tačiau po I. A. mirties liko minėtas 0,820 ha žemės sklypas, kuris nebuvo įtrauktas į testamentą. Šis sklypas buvo bendra I. A. ir L. A. jungtinė nuosavybė, todėl I. A. sklypo dalis paveldima pagal įstatymą. I. A. vaikų ir vaikaičių neturėjo, jo tėvai taip pat buvo senai mirę. Tai reiškia, kad pirmos ir antros eilės įpėdinių jo mirties momentu nebuvo. Todėl jo turtą pagal įstatymą galėjo paveldėti sutuoktinė ( pareiškėjos mama ) L. A.. Kadangi sklypas buvo įregistruotas L. A. vardu, ji nežinojo, kad reikia papildomai kreipti į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo įforminimo. Ji liko gyventi savo name, kuriame buvo nuolat registruota, namą valdė ir prižiūrėjo, naudojosi priklausiniais, žemės sklypu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė aplinką, sodino daržus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama L. A.. Jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjos sesuo A. A.. Paaiškėjo, kad, nežiūrint į tai, kad namų valdos sklypas įregistruotas tik mamos vardu, jis įgytas santuokos su I. A. metu, todėl laikomas bendra jungtine jų nuosavybe. Kadangi neįteisintas mirusio mamos sutuoktinio palikimo priėmimas, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) A. A. mirė. Jos palikimą priėmė mirusios sesuo ( pareiškėja ) J. K.. Daugiau brolių ar seserų jos neturėjo. Pareiškėja yra vienintelė A. A. turto ir turtinių teisiu perėmėja. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. K. yra F. A. ir L. A. ( A. ) dukra bei A. A. sesuo. Pareiškėjos motinai L. A. ( A. ) asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/6 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini).: gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato, o 1/6 dalis šių statinių priklausė pareiškėjos seseriai A. A.. L. A. ( A.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. A. ir jai suteikta pavardė „A.“. L. A., būdama santuokoje su I. A., 1995-09-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P86/95-0287 išsipirko 0,0820 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo įregistruotas L. A. vardu. (duomenys neskelbtini) I. A. mirė. Pareiškėjos sesuo A. A. priėmė I. A. palikimą pagal testamentą. Tačiau po I. A. mirties liko nepaveldėtas 0,820 ha žemės sklypas, kuris nebuvo įtrauktas į testamentą. Šis sklypas buvo bendra I. A. ir L. A. jungtinė sutuoktinė nuosavybė. I. A. vaikų ir vaikaičių neturėjo, jo tėvai taip pat senai mirę. I. A. turtą pagal įstatymą galėjo paveldėti sutuoktinė L. A.. (duomenys neskelbtini) L. A. mirė. Jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjos sesuo A. A.. (duomenys neskelbtini) A. A. mirė. Jos palikimą priėmė mirusios sesuo pareiškėja J. K..
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).
Pareiškėja pareiškime bei pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad I. A. su L. A. gyveno L. A. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus I. A. L. A. liko gyventi savo name, namą valdė ir prižiūrėjo, naudojosi priklausiniais, namų valdos žemės sklypu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė aplinką, sodino daržus. Savo name gyveno iki pat savo mirties.
Kadangi I. A. su L. A. gyveno L. A. nuosavybės teise priklausančiame name, naudojosi namų valdos žemės sklypu, mirus I. A. L. A. liko gyventi tame pačiame name, po sutuoktinio mirties prižiūrėjo ir rūpinosi namų valdos žemės sklypu, sodino daržus, valdė turtą kaip savo, darytina išvada, kad L. A. po sutuoktinio I. A. mirties priėmė palikimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina J. K. pareiškimą.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., teismas
nusprendžia:
J. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio I. A. mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.