- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-2354-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.15 val., Šakiuose, Kęstučio gatvėje, vairuodamas automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovinčią transporto priemonę, kurią apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119 ir 131 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pripažino J. T. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas pažymėjo, kad J. T. visiškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškino, kad yra raštu susitaręs dėl žalos atlyginimo už kito automobilio apgadinimą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į J. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkyių nenustatyta.
II.
Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jo teigimu, 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.00 val., jis automobiliu VW PASSAT, išvažiuodamas iš Šakiuose, Kęstučio gatvėje, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, važiavo atbuline eiga, išvažiavęs apsisuko ir nuvažiavo namo. Apelianto teigimu, jis nejuto ir nepastebėjo, kad būtų kliudęs kokią nors kitą transporto priemonę, tačiau jam būnant namuose, po 2-3 valandų atvyko vyras ir moteris, kurie pasakė, kad jis apgadino jų automobilį. Apžiūrėjus automobilį, dešinės pusės keleivio durelėse matėsi nedidelis įdubimas, tačiau pasak apelianto, jam atrodė, kad tas įlenkimas padarytas anksčiau, be to, jo paties vairuotas automobilis nebuvo įlenktas. Tačiau nenorėdamas ginčytis, apeliantas sutiko atlyginti žalą. Jam buvo pasakyta, kad jis būtų namuose, nes atvyks policija, o pinigų nukentėjusieji prižadėjo atvykti kitą dieną. Apelianto teigimu, jeigu ir buvo koks nors kontaktas tarp automobilių, tai jis buvo visai nedidelis, nes jis pats jo nejuto, ką patvirtina ir automobilio apgadinimai, todėl jo veiksmai negali būti vertinami, kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, nes jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nėra tyčios, kurią būtina nustatyti, norint jo veiką kvalifikuoti pagal minėtą ATPK straipsnį. Apeliantas pažymi, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos dar ir todėl, kad turėjo visus dokumentus, automobilis yra draustas, todėl net ir esant jo kaltei, žalą atlygintų draudimo kompanija. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas, priimtas nesilaikant ATPK 280, 284 ir 286 straipsnių reikalavimų, be to, byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu J. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas, nurodant, kad apeliantas nejuto kontakto su kitu automobiliu, todėl pasišalinant iš eismo įvykio vietos, jo veikoje nebuvo tyčios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, J. T. paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.00 val., atvažiavo į Šakius, Kęstučio gatvę. Važiuodamas atbuline eiga aikštelėje, pajuto brūkštelėjimą, pagalvojo, kad lietė bordiūrą su priekiu, pervažiavo per bordiūrą ir grįžo į namus (b. l. 6). Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad nejuto ir nepastebėjo, kad būtų kliudęs kokią nors kitą transporto priemonę, be to, jo paties automobilis nebuvo įlenktas. Kartu automobilyje važiavusi apelianto žmona D. T. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jos vyras, važiuodamas aikštelėje atbuline eiga, į kažką atsirėmė, pasakė, kad tikriausiai į bordiūrą, ir jie nuvažiavo į namus (b. l. 8). Nukentėjusysis V. P. rašytiniame paaiškinime pažymėjo, jog 2009 m. rugpjūčio 6 d., atvyko į Šakius su automobiliu MERCEDES BENZ, v. n. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti stovėjimo aikštelėje. Jam sugrįžus po 10 minučių, nepažįstama moteris jam pasakė, kad važiuodamas atbuline eiga, į jo automobilį atsitrenkė tamsios spalvos VW PASSAT automobilis, kurį vairavo pagyvenęs žmogus. Apžiūrėjęs savo automobilį, jis pamatė, kad įlenktos dešinės pusės galinės durelės. Įvykį iš toli taip pat matė ir jo žmona S. Č., tačiau ji nespėjo ateiti prie automobilio (b. l. 7). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam nuvykus į įvykio vietą, pilietis V. P. paaiškino, kad automobilis VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kliudė jo stovintį automobilį MERCEDES BENZ ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje nuolaužų, šukių ar dažų nerasta, apklausus žodžiu ten buvusius žmones, niekas nieko nematė ir apie tai nežinojo (b. l. 2). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad vairuodamas automobilį J. T. kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino (b. l. 1). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad įlenktos automobilio MERCEDES BENZ, v. n. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinės durys (b. l. 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nukentėjusiojo paaiškinimas nėra pakankami įrodymai nustatyti, ar stiprus kontaktas buvo tarp automobilių, ar būtent šio kontakto metu buvo apgadintas V. P. priklausantis automobilis MERCEDES BENZ. Tik įvertinus automobilių apgadinimo mastą, galima spręsti ar automobilio VW PASSAT vairuotojas galėjo suprasti ir justi, jog kontaktas su automobiliu MERCEDES BENZ įvyko, ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš įvykio vietos pasišalinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausti eismo įvykį tyrę, tuo pačiu ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrą atlikę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog J. T. visiškai pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes (b. l. 18), tačiau apeliaciniame skunde jis savo kaltę neigia.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti visų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesurašytas teismo posėdžio protokolas. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto argumentų bei motyvų pagrįstumo. Taip pat akcentuotina, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas (ATPK 284, 286 straipsniai), t. y. jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia. Tuo tarpu ginčijamame Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nenurodoma, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, t. y. nutarimas yra nepakankamai motyvuotas.
Pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimas savo esme atitinka ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau įvertinusi tai, kad apeliacinį skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir laikydamasi non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti apelianto padėties) principo, teisėjų kolegija minėto teisės pažeidimo kvalifikacijos nekeičia.
Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas yra tenkintinas, o teismo nutarimas yra naikintinas, perduodant bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.