- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- A2-479-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- Romualdo E, R. E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, L. K., E. Ž., A. R., V. T., G. G., V. C., D. M., K. R., P. J. G., J. M., M. G., A. G., Jadvyga I
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Romualdo E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1999-375/2008 pagal pareiškėjo R. E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-302-52/2006, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, L. K., E. Ž., A. R., V. T., G. G., V. C., D. M., K. R., P. J. G., J. M., M. G., A. G., Jadvyga I. K., V. V., J. V. J., V. V., F. S., S. K., V. G., M. Š., B. G., R. R., A. S., V. K., B. M., V. S., P. K., K. M., M. M., R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-302-52/2006 pagal pareiškėjo R. E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos, (duomenys neskelbtini), keliose vietose, nuosavybės teise valdė 3 ha žemės; juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo; reikalavimą nustatyti, kad V. Ž. priklausė 5105 kv. m. žemės sklypas, geodezinėje ortofoto nuotraukoje pažymėtas Nr. 1, paliko nenagrinėtą; priteisė iš pareiškėjo 27,60 Lt pašto išlaidų valstybei ( 2 t. b. l. 104-107)..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Kauno mieto apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimą panaikino ir bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. pagrindu ( civ. bylos Nr.2-302-52/2006 2 t. b. l. 168). Teisėjų kolegija nustatė, kad 1-osios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pareiškėjo pareikštus reikalavimus dėl nuosavybės teise valdytų sklypų ribų nustatymo, o ne dėl valdytos žemės kiekio nustatymo, be to nepagrįstai išsklaidė pareiškėjo reikalavimus dėl to paties žemės sklypo, dėl kurio yra priimtas 2004-12-28 Kauno apskrities viršininko sprendimas ( 1 t. b. l. 12) . Nutartyje nurodyta, jog bylos medžiaga patvirtina, kad archyvuose nėra išlikusi kartografinė medžiaga, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius negalėjo kartografuoti V. Ž. iki 1940 m. turėtos (duomenys neskelbtini) žemės ribų (1t.,b.l.6). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo rėžių sistema. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemę toje teritorijos dalyje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, žemės reformos žemėtvarkos projektais turi būti remiamasi ne tik kaimo vietovėje, bet ir tose teritorijose, kurios nustatyta tvarka priskirtos miestams po 1995m. birželio 1d. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant arba kompensuojant žemę natūra, taip pat suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą šioje teritorijoje negali būti priimtas, kol nėra įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas atitinkamos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nustačius, kad projekto byloje nėra, pareiškėjas norėdamas susigrąžinti žemę, (duomenys neskelbtini), konkrečioje vietoje, pateikė pirmosios instancijos teismui buvusio savininko žemės sklypų (rėžių) ribų nustatymo pagal liudininkų parodymus vietoje geodezinę ortofoto nuotrauką (b.l.13,1t.). Tačiau Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įst. 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę toje teritorijos dalyje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, žeme negali būti grąžinama natūra, tol kol nėra parengtas atitinkamos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostata, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, nes čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Paaiškėjus, kad pareiškėjas nustato juridinę reikšmę turintį faktą dėl tikslios valdyto žemės sklypo vietos, pareiškėjo pareiškimas negalėjo būti paliktas nenagrinėtu, kadangi kaip nurodyta anksčiau formuojant grąžintinos žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema neatsižvelgiama į iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų vietą ir ribas. Todėl konstatuojama, jog suformuluotas pareiškėjo pareiškime juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Šioje dalyje byla taip pat nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. E. K. kreipėsi į teismą su prašymu (1 t. b. l. 29-30 civ. bylos Nr.A2-1999-375/2008) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-302-52/2006. Pareiškėjas nurodė, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, jog (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo rėžinė žemės sistema, todėl pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybę į senelio turėtą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 gruodžio 18 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, faktiškai jau nuo 2004-12-10 žinodamas, kad nėra duomenų apie rėžinę žemės sistemą, galėjo ir privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti dėl tikslios žemės sistemos. Pareiškėjas pateikė teismui 2007-09-25 raštą, kuriuo grindė savo reikalavimą. Teismas padarė išvadą, jog rašte nurodyta aplinkybė apie duomenų apie išskirstytą į viensėdžius rėžinį (duomenys neskelbtini) kaimą ir jo žemės savininkų sąrašų neradimą archyvo saugomuose fonduose nėra nei nauja, nei esminė, pareiškėjui galėjo būti žinoma ne nuo 2007-09-25 rašto, o nuo 2004-12-10, todėl pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 str. nustatytą 3 mėnesių prašymo pateikimo terminą. Net jei pareiškėjas, gavęs 2004-12-10 raštą jo nesuprato, tai šią aplinkybę jis galėjo žinoti ir padaryti atitinkamas išvadas nuo 2005-11-23 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr.2-302-52/06, kurio metu buvo prijungtas 2005-01-14 Lietuvos valstybės centrinio archyvo raštas. 2007-09-25 rašto turinys ir jame pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) žemė iki 1940 m. nacionalizacijos nebuvo rėžinė. Kauno apygardos teismas bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jam teisinių pasekmių, nes Kauno apskrities viršininko administracija niekada neginčijo fakto, jog pareiškėjo seneliui priklausė 3 ha žemės Lampėdžių kaime. Tiek civilinėje, tiek nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys archyviniai duomenys patvirtina pareiškėjo teises į 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. Ž. iki 1940 m. nacionalizacijos Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, pažeidė CPK 445 str. nuostatas, todėl byla visiškai pagrįstai buvo nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Tai reiškia, kad ir reikalavimo dalyje, kuriuo pareiškėjas siekė nustatyti ne V. Ž. nuosavybės valdytos žemės kiekį, o sklypų ribas, byla nutraukta pagrįstai, kadangi taip suformuluotas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (4 t. b. l. 44-47) pareiškėjas R. E. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-01999-375/2008 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Apeliantas su Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Kauno apygardos teismas panaikindamas 2006-12-20 sprendimą ir nutraukdamas bylą atėmė iš jo teisę reikalauti atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą į jo nurodytą 5105 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) konkrečioje vietoje. Nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo rėžinė žemės sistema, todėl Kauno apygardos teismo 2007-08-06 nutartis iškreipia tikrovę, ji sukuria neigiamą precedentą vykdant žemės reformą bei pažeidžia daugelio pretendentų atkurti nuosavybę šioje vietovėje interesus.
2. Yra visos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos bylos procesui atnaujinti: a) jos buvo nagrinėjant bylą ir priimant nutartį t.y., kad (duomenys neskelbtini) nebuvo rėžinė žemės sistema; b) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui nei teismui kategoriškai nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo rėžinė žemės sistema; c) turi esminę reikšmę, kadangi esant nerėžinei žemės sistemai apeliantui nebūtų atimama teisė prašyti atkurti nuosavybės teisę į senelio nuosavybės teise turėtą ir valdytą 5105 kv. m žemės sklypą.
3. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-18 nutartyje nurodo, kad apie nerėžinę žemės sistemą apeliantui turėjo būti žinoma iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-12-10 rašto. Šį raštą byloje matė trys aukštesniojo teismo teisėjai, matė KAVA atstovas, bet jie visi tvirtino ir teismas tai konstatavo nutartyje, kad (duomenys neskelbtini) buvo rėžinė žemės sistema, todėl darytina išvada, kad teismas taiko dvigubus standartus, vertindamas daugelį aplinkybių turinčių reikšmės proceso atnaujinimui.
4. Apeliantas aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo rėžinė žemės sistema, sužinojo iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-09-25 rašto, todėl nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
5. Apeliantas siekia nustatyti juridinį faktą dėl senelio valdyto 5105 kv. m. laisvos neužstatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes šio fakto nustatymas jam sukeltų atitinkamas teisines pasekmes. Teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, užkerta kelią pareiškėjui realizuoti įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t. b. l. 64-66) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-09-25 d. rašte, kuriuo R. E. K. buvo pranešta, kad duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo rėžinė sistema, nėra ir kuriuo kaip vieninteliu rašytiniu įrodymu apeliantas grindė savo prašymą atnaujinti procesą, nėra nei naujų, nei esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas proceso atnaujinimui. Tiek 2004 m. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašte R. E. K., tiek 2007 m. rašte, buvo nurodytos analogiškos aplinkybės, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje yra išlikusi tik dalis (duomenys neskelbtini) kartografinės (planinės) medžiagos: Kauno apskrities, Raudondvario valsčiaus, (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės parceliacijos planas, padarytas 1932 m.; Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus, (duomenys neskelbtini) dalies (kurorto) žemės sutvarkymo planas, sudarytas 1939 m. Minėtuose raštuose buvo analogiškai nurodyta, kad kitų duomenų apie likusį neišskirstytą į viensėdžius rėžinį (duomenys neskelbtini) bei jo žemės savininkų sąrašus, Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nėra.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime į atskirąjį skundą ( 4 t. b. l. 53-54) su skundu sutinka ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš bylos išjungti T. R. paveldėtojus: P. G., J. M., M. G., A. G., B. G., D. M., kuriems Kauno apskrities v-ko 2006-06-29 įsakymu Nr.0201-9865 neatkuriama nuosavybė ir jie šį įsakymą Kauno Apygardos Administraciniame teisme skųsdami patys bylą nutraukė.
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t. b. l. 55-56) su skundu sutinka ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Kauno apskrities v-ko administracija sąmoningai klaidina teismą, įtraukus į šią bylą daug žmonių, kurių grąžintinos žemės yra visai kitose vietose. Dėl 5105 kv m. žemės sklypo nebuvo paduotas apeliacinis skundas ir jis liko visai nesvarstytas. Teismas, svarstydamas pareiškėjo prašymą jį išsprendė neobjektyviai, vienpusiškai, tuo pačiu pažeisdamas ir A. R. teises siekiant atkurti nuosavybę, o tuo metu vyksta (duomenys neskelbtini) žemės išdalijimas, belieka tik spėlioti pagal kokią sistemą ir kam ji atiduodama.
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į atskirąjį skundą ( 4 t. b. l. 57-58) su skundu sutinka ir prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį civilinėje byloje ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byla iš esmės liko nenagrinėta dėl 5105kv.m sklypo, kuriam buvo prašoma nustatyti juridinį valdymo faktą. Neaišku kodėl KAVA taiko dvigubas normas (duomenys neskelbtini), vienu atveju-rėžinė sistema, kitu-ne rėžinė. Grąžinant žemę E. D. (tiesiai prieš L. K. gyv. vietą) ir K. M. bei kt., netaikoma rėžinė žemės sistema (Apskr. viršininko įsak. sprendimai 1999-12-21 Nr.1338 ir kt.). Iš esmės neatnaujinus bylos nagrinėjimo dėl nesvarstyto 5105 kv. m. žemės sklypo, L. K. atimama teisė prašyti atkurti nuosavybę.
Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t. b. l. 59-60) su skundu sutinka ir prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį ir grąžinti bylą svarstyti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad byla nutraukta ir dėl 5105 kv. m, kuri buvo visai nesvarstyta, nors dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nebuvo paduota. Tai pažeidžia ir V. T. turtinius interesus, nes jos tėvelis V. Ž. valdė šį sklypą ir papildžius bylą geodeziniais matavimais bei atitinkamais dokumentais galima būtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl šio sklypo.
Suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t. b. l. 61-62) su skundu sutinka ir prašo Kauno m. apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų:
l. KAVA sąmoningai įtraukė į šią bylą daug žmonių, kurie gyveno Lampėdžiuose, bet jų valdytos ir turėtos žemės buvo visai kitose vietose, tai galima matyti iš jų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę.
2. Apie rėžinę žemės sistemą nebuvo užsiminta, kai: 1991 m. Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis tais pačiais liudininkais J. K. ir M. G., nustatė juridinį faktą l0 arų žemės sklypui A. D., adresu(duomenys neskelbtini) tarp buvusio profilaktoriumo ir M. R. sklypų; KAVA 1999-05-18 sprendimas Nr. 2096 įsakymu 02-08-2847 atkurta nuosavybė A. D.. Todėl ir dabar neturėtų būti tvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) yra rėžinė žemės sistema.
Atsiliepimas
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į atskirąjį skundą (4 t. b. l. 64-66) su skundu nesutinka ir prašo Kauno m. apylinkės teismo 2008-12-18 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek 2004 m. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašte R. E. K., tiek 2007 m. rašte buvo nurodytos analogiškos aplinkybės, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje yra išlikusi tik dalis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės parceliacijos planas, padarytas 1932 m. Žemės tvarkymo Departamento matininko J. P. pagal Žemės Tvarkymo Departamento matininko A. K. davinius; Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) (kurorto) žemės sutvarkymo planas, sudarytas 1939 m. Žemės Tvarkymo Departamento matininko R. Ivaškevičiaus. Minėtuose raštuose buvo analogiškai nurodyta, kad kitų duomenų apie likusį neišskirstytą į viensėdžius rėžinį (duomenys neskelbtini) bei jo žemės savininkų sąrašus, Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nėra. Nurodo, kad skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta.
Kiti suinteresuoti asmenys: Kauno miesto savivaldybė, V. C., D. M., K. R., P. J. G., J. M., M. G., A. G., Jadvyga I. K., V. V., J. V. J., V. V., F. S., S. K., V. G., M. Š., B. G., R. R., A. S., V. K., B. M., V. S., P. K., K. M., M. M., R. M. savo atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).
Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), numatytais pagrindais.
Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi esminę reikšmę bylai tuomet, kai jie turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, ir tai nulemia tokio sprendimo ydingumą.
Apeliantas esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-302-52/2006, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jam nebuvo žinoma aplinkybė apie (duomenys neskelbtini) žemės sistemą (rėžinė ar nerėžinė), todėl pareiškėjui gavus atsakymą raštu 2007-09-25 Nr. 51-4357 (1 t. b. l. 5), jis suprato, kad duomenų, jog (duomenys neskelbtini) buvo rėžinė sistema, nėra. Todėl atnaujinus procesą byloje ir nustačius faktą, kad pareiškėjo senelis V. Ž. nuosavybės teise valdydamas žemę (duomenys neskelbtini), tame tarpe valdė ir konkrečioje, pareiškėjo nurodytoje vietoje 5105 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jis turėtų teisę atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę konkrečioje vietoje.
Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje 2008-12-18 nutartyje nurodytais argumentais, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra nei esminės, nei naujai paaiškėjusios, o 2007-09-25 rašto turinys ir jame pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) žemė iki 1940 m. nacionalizacijos nebuvo rėžinė. Šios aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui nuo 2004-12-10, gavus jam Kauno žemėtvarkos skyriaus raštą Nr.4158 (civ. bylos Nr. 2-302-52/2006 1 t. b. l. 57-58, 2 t. b. l. 126-127), tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Iš 2004-12-28 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 5419 kopijos (nuosavybės teisių atkūrimo į V. Ž. žemę bylos l. 237) matyti, kad pareiškėjui R. E. K. jo prašymu į jam tenkantį buvusio savininko V. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,6000 ha žemės (duomenys neskelbtini) yra atkurta į 0, 0134 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), į 0, 0559 ha yra atkurtos ankščiau, o į kitą dalį - 0, 5307 ha bus atkurtos vėliau.
Tiek iš apelianto prašymo atnaujinti procesą turinio, tiek iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam neatkuriamos nuosavybės teisės į senelio V. Ž. turėtą iki 1940 m. žemės sklypą - į pareiškėjo nurodytą 5105 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) konkrečioje vietoje natūra. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja specialios viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo procesu priskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2007-06-30 red.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
1-osios instancijos teismui atmetant pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindų, Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias CPK normas ir jas taikydamas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, todėl 2008-12-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.