Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2015 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino.

E. V. kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad važiavo atbulas, per veidrodėlį pamatė automobilį, sustojo, išlipo, apžiūrėjo automobilį, nieko nebuvo, tai išvažiavo. Vakare pas jį atvyko policija. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelėje, gruodžio 31 d. Važiavo automobiliu „Audi 80 Avant“. Už nugaros stovėjo juodos spalvos automobilis, bet modelio nežino. Pasirodė, kad automobiliai nesusilietė, smūgio nejuto. Išlipo, nieko nepastebėjo, apžiūrėjo vietą, kaip jam būtų geriau išvažiuoti. Gal aplink buvo žmonių, bet jis buvo vienas. Niekas prie jo nepriėjo, nieko nesakė. Vakare atvyko policija, pasakė, kad padarytas pažeidimas, kad pasišalino iš įvykio vietos. Po to apžiūrėjo savo automobilį, visai nieko nebuvo. Nukentėjusiosios automobilio nematė, bet apgadinti galėjo. Priežasčių pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, buvo blaivus, jokių pažeidimų nėra padaręs. Jo automobilyje yra kablys, galėjo su juo kliudyti. Buvo tamsus paros metas, gerokai sutemę. Prie nukentėjusiosios automobilio priėjęs nebuvo, per jį ranka neperbraukė. Jo automobilyje nėra atstumo jutiklio. Nematė ir negirdėjo nukentėjusiosios automobilio signalizacijos.

Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, kad apie 19 val. užsuko į parduotuvę, sustojo išplatėjime. Įbėgusi į parduotuvę, užtruko apie 15 min. Išėjusi iš parduotuvės, prie automobilio pastebėjo stovinčius 3 vyrus. Vyrai ją kvietė, kad apgadintas jos automobilis. Jie turėjo popierėlį su automobilio numeriais. Vienas vyras atbėgo iš balkono. Paskambino pagalbos numeriu 112, kol kalbėjo telefonu, liko tik vienas vyras, kuris ir išgirdo smūgį. Sakė, kad atsitrenkė jaunas vaikinukas raudona striuke. Paprašė, kad liudytojas duotų savo duomenis. Kitų liudytojų duomenų paimti nespėjo. Nežino, kada buvo surastas E. V.. Sausio 1 d. iš sūnaus sužinojo, kad jau rastas kaltininkas. Durelės buvo apgadintos nelabai stipriai, bet galinė arka įstumta stipriai. Jos vyras neabejojo, kad apgadinimas padarytas kabliu. Mano, kad E. V. turėjo suprasti apgadinęs kitą automobilį, nes apgadinimo vieta buvo nuvalyta ranka, nors tie trys vyrai irgi galėjo pavalyti, ar tai jie darė, jų nepaklausė. Sakė, kad vaikino sulaikyti nesuspėjo. Apgadinimas aiškiai matomas. Nejusti negalėjo, nes buvo smūgis, padarytas didelis įdubimas. Gal galėjo nematyti, nežino. Ji būtų mačiusi. Jau automobilis remontuojamas, žalos dydžio dar nežino. Liudytojas sakė, kad vaikinas greitai išvažinėjo, neatsargiai. Jai buvo lyg nuojauta, kad kažkas įvyks.

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad vaikiną pamena, spėja, kad yra kviečiamas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Datos neprisimena, vakarop gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasitiko vairuotoja, su ja buvo liudytojas. Apžiūrėjo automobilį, jis buvo apgadintas nežymiai. Liudytojas nurodė automobilio numerius, markę ir spalvą. Jį apklausė. Nustatė pasišalinusio automobilio savininką, nuvyko į namus. Su juo pabendravo, paaiškino, kad tuo metu toje aikštelėje buvo, kad nejuto smūgio ir nuvažiavo. Buvo patikrintas jo blaivumas, asmuo buvo blaivus. Liudytojas pasakojo, kad vaikinas važiavo atbulas, kliudė kitą automobilį. Nepamena, ką sakė, kaip elgėsi vairuotojas. Mano, kad jei vaikinas nebuvo išlipęs iš automobilio, galėjo ir nejusti atsitrenkęs, nes apgadinimai nedideli, tik nubrėžimai. Kaltininko automobilis apgadintas nebuvo, nes jame buvo kablys. Tuos apgadinimus galėjo padaryti su kabliu, nes aukščiai atitiko. Nepamena, ar asmuo tikėjosi pareigūnų, mano, kad nesitikėjo. Jis neneigė, kad buvo aikštelėje, bet sakė, kad nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Gruodžio 31 d. apie 19-20 val. dirbo su V. V. (duomenys neskelbtini). Gavo pranešimą apie pasišalinimą iš įvykio vietos. Nuvykę rado nukentėjusiąją, automobilį taip pat pribėgo jaunuolis, kuris papasakojo, jog vaikinas atsitrenkė, išlipo, įsėdo ir išvažiavo. Suformino įvykį, pagal valstybinius numerius namie rado savininką. Jis neneigė, kad tuo metu buvo parduotuvės aikštelėje, bet neigė, kad sukėlė eismo įvykį. Nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nedideli, padaryti su kabliu. Jaunuolis galėjo ir nejusti. Apgadinimo ir kablio aukščiai sutapo. Buvo įlenkta prie galinio rato. Vairuotojas buvo blaivus, turėjo dokumentus. Liudytojas sakė, kad vaikinas buvo išlipęs, pažiūrėjo, tačiau prie nukentėjusiosios automobilio priėjęs nebuvo.

Be E. V. paaiškinimų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, J. J., D. Š., E. V. paaiškinimais, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2015-12-31 18.20 E. V. buvo blaivus, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas E. V. teismui pripažino, jog jis galėjo apgadinti J. J. priklausančią transporto priemonę ir padaryti jai žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. taip pat patvirtino, kad išėjusi iš parduotuvės pamatė aplink jos automobilį besibūriuojant žmonių, kurie pasakė, jog jos automobilį apgadino ir pasišalino, buvo apgadintos durelės ir galinė arka, liudytojas pasakė mašinos, kuri apgadino jos automobilį, valstybinius numerius. Liudytojai V. V. ir A. M. teismui taip pat patvirtino, kad jie apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, jis buvo nežymiai apgadintas, kaltininko automobilis apgadintas nebuvo, nes jame buvo kablys, tuos apgadinimus galėjo padaryti su kabliu, nes atitiko aukščiai. Įvykio vietoje buvęs D. Š. taip pat savo paaiškinime nurodė, kad 2015-12-31 apie 17 val. būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kaip automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo kontakto nukentėjusiojo automobilis sujudėjo. Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matoma, kad ant administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens automobilio esančio kablio aukštis sutampa su apgadinimais ant nukentėjusiosios automobilio. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad E. V. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad E. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis A. M. 2015 m. gruodžio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. V. 2015 m. gruodžio 31 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepasirinkęs saugaus atstumo ir atsitrenkęs į stovintį automobilį bei jį apgadinęs, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

E. V., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigė, kad jam išvažiuojant už nugaros stovėjo juodos spalvos automobilis, išlipo, nieko nepastebėjo, apžiūrėjo vietą, kaip būtų geriau jam išvažiuoti. Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, E. V. galėjo nematyti, kad apgadino automobilį. Liudytojas V. V. teisme parodė, kad apgadinimas buvo nedidelis, galėjo ir nejusti atsitrenkęs, nes apgadinimai nedideli, tik nubrėžimai. Teisminio nagrinėjimo metu A. M. taip pat užtikrino, kad defektai buvo minimalūs, E. V. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. V. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, buvo blaivus, ką patvirtina ir alkotesterio rodmenys, nebuvo baustas ir administracine tvarka, jei būtų supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, būtų laukęs savininko, susitaręs, pildęs deklaraciją. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad E. V. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, E. V. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes E. V. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad E. V. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiosios automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas E. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

E. V. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

E. V. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.