Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-350-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2A-350-340/2010
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01895-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
Ieškovas
UAB „MTW“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-350-340/10Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-01895-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų N. Švedienės, H. Jaglinskio,sekretoriaujant J. Štreimikienei,dalyvaujant atsakovo (apelianto) atstovui R. Valatkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MTW“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 008 Lt skolos; 310,96 Lt palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-07-20 bei 2002-09-16 UAB „MTW“ ir Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (toliau - antstolių kontora) sudarė Turto vertinimo sutartis dėl nekilnojamojo turto įvertinimo. Nurodė tinkamai vykdęs pasirašytomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir atlikęs sutartyse nurodytų gyvenamųjų patalpų įvertinimą bei vadovaudamasis sutarčių sąlygomis išrašęs 2002-11-23 PVM sąskaitą-faktūrą 300 Lt sumai bei 2002-10-17 PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 708 Lt sumai. Antstolių kontora už atliktus darbus ieškovui nesumokėjo. Kadangi 2003-01-01 buvo įvykdyta antstolių reforma, ieškovas 2009-01-19 kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, siekdamas išsiaiškinti kas jam turėtų sumokėti už atliktus turto vertinimo darbus. Minėta institucija 2009-02-12 raštu pranešė, jog vykdomosios bylos buvo užbaigtos iki teismo antstolių reformos, todėl jos Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymo Nr. 202 pagrindu perduotos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo archyvui. Ieškovas nurodė kreipęsis į atsakovą, tačiau Teisingumo ministerija atsisakė sumokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas savo ieškinį valstybei grindė CK 6.271 str. 1 d. nuostata, taip pat Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 str. nuostata, įtvirtinančia, jog neteisėtais antstolių veiksmais iki 2003-01-01 padarytą žalą atlygina valstybė, kuriai bylose atstovauja Teisingumo ministerija. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis praleido ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad šis terminas skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo, šiuo atveju ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, o ieškovas apie tai, kad jam nebus sumokėta sužinojo tik 2009-01-07 gavęs atsakovo raštą, kuriuos šis atsisakė sumokėti už atliktą turto vertinimą.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimui atlyginti jam padarytą žalą taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido ir atsakovas prašė jį taikyti. Atsakovas nurodė, jog ieškovas 2004-01-13 bei 2004-08-16 kreipėsi į Teisingumo ministeriją nurodydamas, kad Teismo antstolių kontora su juo neatsiskaitė už atliktą turto vertinimą. Kartu ieškovas pateikė sąrašą PVM sąskaitų-faktūrų, kurios nebuvo apmokėtos. Teisingumo ministerija 2004-08-31 raštu paaiškino, kokiu būdu ieškovas gali gauti savo reikalavimo patenkinimą. Dėl to atsakovas teigė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2004-01-13, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2007 m. sausio mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 472 str. 1 d. ieškovas turėjo teisę skųsti antstolio veiksmus, atliktus vykdant sprendimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, taigi, nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-09-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės UAB „MTW“ naudai 1 008 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 46,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1 054,72 Lt; priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės UAB „MTW“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 008 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-03-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš UAB „MTW“ Lietuvos Respublikos valstybei 5,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl ieškinio senaties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad tiek pagal 1964 metų CK 86 str., tiek pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip matyti, ieškovas prašo atlyginti jam padarytą žalą (nuotolius) antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (toliau – antstolių kontora) neatsiskaičius už atliktas turto vertinimo paslaugas pagal 2001-07-21 ir 2002-09-16 turto vertinimo sutartis bei šių sutarčių pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Teismas nustatė, kad konkretūs atsiskaitymo terminai minėtoje sutartyse nebuvo nustatyti, taip pat nenurodytas sumokėjimo terminas ir ieškovo išrašytose PVM sąskaitose. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas iki 2009-02-12 sužinojo ar turėjo sužinoti, kad vykdomosios bylos, kuriose buvo atliktas turto vertinimas yra užbaigtos, kadangi jis nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir tolia informacija jam nebuvo teikiama. Teismas pažymėjo, kad neturėdamas informacijos apie tai, kad vykdomosios bylos yra užbaigtos, ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad jam už turto vertinimą sumokės šias vykdomąsias bylas vykdantys antstoliai. Tik 2009-02-12 Lietuvos antstolių rūmai ieškovui pranešė, jog minėtos vykdomosios bylos buvo užbaigtos iki teismo antstolių reformos 2003 metais ir buvo perduotos į teismų archyvus. Taigi, tik tada ieškovas sužinojo, kad jo teisė gauti atlyginimą buvo pažeista, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-02-12. CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris, akivaizdu, nebuvo pasibaigęs ieškovui kreipusis į teismą.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą.

Šalies argumentai

Ieškovas reikalauja žalos, kuri, jo teigimu, atsirado dėl antstolių kontoros, veikusios iki antstolių sistemos reformos 2003 metais, veiksmų. Valstybės atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003-01-01, klausimas spręstinas ne pagal CK 6.271 str. 1 d., o pagal CK 6.272 str. 2 d., reglamentuojančios valstybės deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje, nuostatas. Teismas nustatė, jog antstolių kontora sutartis su ieškovu dėl turto vertinimų sudarė vykdydama jai pateiktus vykdomuosius dokumentus. Išieškojimus vykdę teismo antstoliai prieš užbaigdami bylas ir perduodami jas į archyvą turėjo pareigą išspręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, vykdomosios bylos Nr. 0003/02/02070 dokumentų, teismo antstoliai šios pareigos neatliko, o vykdomąsias bylas jiems užbaigus tolimesnis vykdymo išlaidų išieškojimas, kaip konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2005-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S40 – 851/2005 (duomenys iš minėtos vykdomosios bylos), pagal įstatymą nebebuvo galimas. Teismas laikė, kad yra pagrindas pripažinti, kad teismo antstoliai neįvykdė 1964 m. CPK 402 str. reikalavimų ir toks jų neveikimas buvo neteisėtas. Iš pateiktų turto vertinimo ataskaitų teismas nustatė, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytas turto vertinimo sutartis, nes teismo antstoliai priėmė jų pateiktas turto vertinimo ataskaitas bei pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Tokiu būdu, ieškovas įgijo teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Nustačius visas sąlygas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui padarytos 1 008 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo

Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesusiklostė. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nenumato, jog žalą padaręs asmuo, turi pareigą mokėti tokias palūkanas. Tačiau ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo palūkanas CK 6.37 str. 2 d. pagrindu yra pagrįstas ir tenkintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, neteisingai nurodė terminą, nuo kurio skaičiuojama termino pradžios eiga. Nurodo, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas iki 2009-02-12 sužinojo, ar turėjo sužinoti, kad vykdomosios bylos, kuriose atliktas turto vertinimas, yra užbaigtos. 2002-12-31 antstolių kontoros prie apylinkių teismų buvo likviduotos. Kadangi ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, turėjo suprasti, kad po teismo antstolių kontorų reformos pareiga apmokėti už atliktus darbus perėjo ar antstoliui (jeigu vykdomoji byla nėra baigta) ar Teisingumo ministerijai, jeigu vykdomoji byla baigta ir piniginės lėšos už šią paslaugą (turto vertinimą) pervestos į Teisingumo ministerijos sąskaitą. Ieškovas pats nesirūpino jam priklausančių piniginių lėšų už suteiktas paslaugas išsiieškojimu. Apeliantas laiko, kad ši data galėtų būti – 2003-01-01. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2004-01-13 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri nurodė, kas turėtų atsiskaityti už suteiktas paslaugas; dar kartą Teisingumo ministerija, atsakydama į 2004-08-16 raštą, paaiškino, kokiu būdu ieškovas gali atgauti nesumokėtas lėšas; šiame rašte aiškiai nurodyta, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2004-01-13, o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2007 m. sausio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą senaties termino eigos skaičiavimo pradžią. Apeliantas nepagrįstai senaties eigos termino pradžią sieja su 2003-01-01, kuomet įvykdyta teismo antstolių kontorų reforma, kadangi pati reforma savaime nereiškia, kad yra pažeistos ar ginčijamos ieškovo teisės. Tik 2009-01-12 Lietuvos antstolių rūmai ieškovui pranešė, jog vykdomosios bylos užbaigtos iki teismo antstolių reformos ir buvo perduotos teismo archyvui, tik tuomet ieškovas sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas prašo atlyginti jam padarytą žalą – antstolių kontorai prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo neatsiskaičius už atliktas turto vertinimo paslaugas pagal 2001-07-21 bei 2002-09-16 turto vertinimo sutartis. Ieškovas atliko darbus pagal sutartis ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2002-11-23 PVM sąskaitą-faktūrą 300 Lt sumai bei 2002-10-17 PVM sąskaitą-faktūrą bendrai 708 Lt sumai, kurias pasirašytinai gavo antstoliai V. M. ir M. D.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas tik po septynerių metų, 2009-02-12 gavęs Teisingumo ministerijos raštą apie tai, kad vykdomosios bylos buvo užbaigtos iki teismo antstolių reformos 2003 m. ir perduotos į archyvą sužinojo, kad jo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą buvo pažeista, o iki to tikėjosi gauti atlyginimą iš vykdomąsias bylas vykdančių antstolių.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia išvada. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.); bylose dėl žalos atlyginimo taikytinas trijų metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Nors ieškovo pateiktose turto vertinimo sutartyse neaptarta, per kiek laiko nuo sąskaitos-faktūros išrašymo ir pateikimo užsakovui dienos PVM sąskaita-faktūra turi būti apmokėta, tačiau ieškovo teiginys, kad jis nuo 2002 m. liepos – rugsėjo mėnesių PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo užsakovui iki 2009 m. sausio mėnesio, kai buvo gauti atsakymai iš Teisingumo ministerijos bei Antstolių rūmų tikėjosi, kad bylos dar yra vykdomos ir jis gaus atlyginimą iš bylas vykdančių antstolių, atrodo neįtikinamas ir vertinamas kritiškai; toks ieškovo nurodytas galimo atsisakymo už įvykdytus darbus terminas negali būti įvertintas kaip protingas atsiskaitymo terminas. Byloje nustatyta, kad dar 2004 m. ieškovas kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo veiksmų, pateikė visą sąrašą įvertinto turto, už kurio vertinimą antstoliai neatsiskaitė, bei pažymėjo, kad 5 antstoliai iš 17 atsisakė apmokėti už turto vertinimą (b.l. 25). Ieškovui buvo atsakyta, kad neužbaigtose vykdomosiose bylose dėl apmokėjimo už turto vertinimą reikėtų kreiptis į antstolius, kurių žinioje yra vykdomosios bylos, o kai antstoliai atsisako apmokėti už turto vertinimą, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (b.l. 26). Tačiau civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į PVM sąskaitas-faktūras gavusius antstolius dėl apmokėjimo, ir jie būtų atsisakę mokėti; taip pat nėra duomenų apie ieškovo kreipimąsi į teismą dėl skolų išieškojimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovas yra įmonė, kurios ūkinė-komercinė veikla yra turto vertinimas ir tikslas – pelno siekimas, todėl ieškovui taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo bei griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, nei fiziniam asmeniui. Ieškovas įtraukė nagrinėjamoje byloje paminėtas PVM sąskaita-faktūras į sąrašą įvertinto turto, už kurio vertinimą antstoliai neatsiskaitė, dar 2004 m., t. y. jau kreipimosi į Teisingumo ministeriją 2004 m. metu jis suvokė, kad jo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra pažeista. Ieškovui buvo išaiškinti du savo pažeistos teisės gynimo būdai, tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas dėl nepaaiškinamų priežasčių iki pakartotino kreipimosi į Teisingumo ministeriją 2009 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl savo pažeistos teisės gynimo. Tai, kad ieškovas 2004 m. neturėjo informacijos, jog vykdomosios bylos yra užbaigtos 2003 m., nepaaiškina ir nepateisina neatsakingo ieškovo neveikimo ir nesidomėjimo iki 2009 m. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškinio senaties termino pradžia yra 2004-01-13 (ieškovo pirmojo kreipimosi data), t. y. iki ieškinio pareiškimo teismui 2009-03-12 ieškovas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d. ).

Iš ieškovo valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „MTW“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, atmesti.

Priteisti iš UAB „MTW“ 5,70 pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėH. Jaglinskis