Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

dalyvaujant ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Žvikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Arūno Laucio įmonės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Arūno Laucio įmonei dėl nuomos mokesčio priteisimo ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei Arūno Laucio įmonės priešieškinį Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono savivaldybės administracija nesutiko su Arūno Laucio įmonės priešieškiniu, nurodydama, kad nuomotojas nedavė atsakovui (nuomininkui) raštiško sutikimo pertvarkyti patalpas ir patalpų pertvarkymo kaštus įskaityti į nuomos mokestį, todėl atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas (b.l. 108).

UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ taip pat nesutiko su Arūno Laucio įmonės priešieškiniu.

1.Nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.534 str. nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu, tačiau tarp nuomotojo ir nuomininko nebuvo jokio susitarimo dėl 1085,24 Lt mėnesio nuomos mokesčio mokėjimo. Teismas negalėjo remtis ieškovo pateiktu nepasirašytu 2008-06-30 priedu Nr. l prie nuomos sutarties, o, nesant šalių pasirašyto susitarimo, negalėjo būti priteistas ir tokio dydžio nuomos mokestis.

2. Nurodo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi patalpas A. Laucio įmonė išsinuomojo komercinei - prekybinei veiklai. Kadangi patalpos nebuvo pritaikytos minėtai veiklai bei neatitiko higienos centro keliamų reikalavimų, privalu buvo atlikti nuomojamų patalpų, esančių Vasario 16-osios g. 17, Radviliškyje, pagerinimo darbus. Projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo sudaromas. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir statybos skyriaus išvada ir atsakovo paraiška pripažintinos nuomotojo sutikimu ir pagrindiniu dokumentu, leidžiančiu pradėti projektavimo darbus. Nuomos sutarties 5.2 punktas numato, kad nuomininkas be nuomotojo raštiško leidimo privalo nesubnuomoti, neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų negyvenamųjų patalpų, išskyrus patalpų pagerinimo darbus (inžinerinių tinklų - apšildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ryšių ir t.t. - sumontavimas, sienų, langų, durų apšiltinimas ir pan.). Nuomos sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nuomininkas šalių susitarimu pagerinęs patalpas, turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais ar medžiagomis, išskyrus kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (LR CK 6.501 str. 1 d.). G. P. V., kaip UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ direktorius, beveik metus nereikalaudamas mokėti nuomojamų patalpų nuomos mokesčio (nuo tada kai buvo atlikti nuomojamų patalpų pagerinimo darbai, t.y. nuo 2002-04-01, iki tol, kol jis ėjo direktoriaus pareigas, t.y. 2003-04-01, labai aiškiai konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad nuomos mokestis turės būti mokamas tik tada, kai nuomotojas padengs nuomojamų patalpų pagerinimo (remonto) išlaidas.

3. Nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.494 str. l dalimi, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Kadangi 2000-08-01 nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, tai ieškovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai tenka ir visi įsipareigojimai pagal šią sutartį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2008-04-03 sprendimu Nr.T-343 ginčo patalpas iš atsakovo UAB “Radviliškio komunalinės paslaugos“ perdavė ieškovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, nurodant, kad visas A. Laucio įmonės iki 2008-05-12 buvęs įsiskolinimas lieka buvusiam nuomotojui, o UAB “Radviliškio komunalinės paslaugos“ perduoto turto verte (su padarytais pakeitimais ir pagerinimais, kurie nebuvo išskaičiuoti iš perduotų patalpų ) sumažino įstatinį kapitalą ir liko tarp ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB “Radviliškio komunalinės paslaugos“ neišspręstas klausimas dėl atsakomybės ribų už atliktus pagerinimus, A. Laucio įmonės atžvilgiu. Todėl už atliktus pagerinimo darbus turėtų solidariai atlyginti Radviliškio rajono savivaldybė ir UAB “Radviliškio komunalinės paslaugos“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Ginčo esmė

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nuomotojo vienašalio nuomos mokesčio dydžio pakeitimo ir nuomininko teisės į nuomojamo turto pagerinimo išlaidas.

Apeliantas neginčijo pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 2000 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties nutraukimo ir Arūno Laucio įmonės įpareigojimo patuštinti užimamas patalpas, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies detaliau nepasisako.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2008-05-12 iki 2009-03-31nepagrįstai priteisė padidintą nuomos mokestį, t.y. ne po 2,65 Lt (viso 588,11 Lt), o po 4,89 Lt (viso 1085,24 Lt) kas mėnesį. Dėl priteistų 1869,70 delspinigių apeliantas prieštaravimų nepareiškė.

Teisėju kolegija laiko nepagrįstu apelianto teiginį, kad dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo nuomos mokestį indeksuojant ir skaičiuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovas (nuomotojas) turėjo gauti raštišką atsakovo sutikimą.

2000 m. rugpjūčio 1 d. tarp nuomotojo UAB Radviliškio komunalinės paslaugos“, kurio teises ir pareigas nuo 2008 m. gegužės 12 d. perėmė Radviliškio rajono savivaldybės administracija, ir nuomininko Arūno Laucio įmonės sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6-ame punkte buvo nustatyta, kad nuomininkui, kuris negyvenamąsias patalpas nuomojasi ilgiau kaip vieną kalendorinį pusmetį, nuomos mokestį nuomotojas perskaičiuoja kiekvieno kalendorinio pusmečio pradžioje jį indeksuojant. Analogiška sąlyga, kad nuomos kaina perskaičiuojama LR Vyriausybės nustatytą tvarką buvo papildomai nurodyta šios sutarties 13-ame punkte, ir nors atsakovas teisme teigė, kad įrašas 13-ame sutarties punkte atsirado tik jam išsinuomojus papildomas patalpas ir dėl šios sąlygos jis sutartyje nebuvo pasirašęs, tačiau kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais, nes analogiška sąlyga dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir indeksavimo jau buvo nustatyta sutarties 6-ame punkte, dėl kurio atsakovas jokių prieštaravimų nepareiškė, be to, atsakovo turimos sutarties 13-ame punkte buvo įrašyta sąlyga dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau jis šios sąlygos iki šiol nenuginčijo. Iš prijungtos bylos Nr. 2-59-49/2007 matyti (b.l. 91), kad atsakovo 2001-05-28 prašymas nuomotojui UAB Radviliškio komunalinės paslaugos“ papildomai išnuomoti 139,38 kv. metrus buvo patenkintas 2001 m. gegužės 29 d., apie ką padarytas papildomas įrašas nuomos sutarties 13-ame punkte. Taigi, kaip teigia pats atsakovas, jau nuo 2001-05-29, adresu Vasario 16-osios g. 17 Radviliškio mieste nuomodamas iš UAB Radviliškio komunalinės paslaugos“ viso 221,93 kv. metrų ploto negyvenamąsias patalpas, žinojo dėl nuomotojo teisės perskaičiuoti nuomos mokestį Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas dalyje dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir jo priteisimo teisingai išaiškino tikrąją sutarties šalių valią, t.y., kad nuomotojas privalomai perskaičiuoja nuomos kainą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką ir, kad sutartyje vartojamas žodžių junginys „nuomos kaina perskaičiuojama“ pagal jo bendrinę reikšmę tapatus žodžių junginiui „privaloma perskaičiuoti“ (LR CK 1.9 straipsnis). Nustačius tikruosius šalių ketinimus, šalių susitarimas tokiu būdu perskaičiuotą nuomos mokestį išdėstyti atskirame rašytiniame susitarime vertintinas tik kaip gautos naujos nuomos mokesčio reikšmės išdėstymas tekste, neturintis įtakos šalių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-274/2009). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė CK 6.195 straipsnyje nustatytų sutarties spragų užpildymo nuostatų.

Tai, kad nuomos kaina anksčiau nebuvo perskaičiuojama, o buvo perskaičiuota tik pasikeitus nuomotojui, kaip yra linkęs akcentuoti šioje byloje atsakovas, negali būti pagrindu atmesti ieškinį dalyje dėl perskaičiuoto (padidinto) nuomos mokesčio priteisimo. Nuomos mokestis, kurio reikalauja ieškovas, apskaičiuotas vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-385 patvirtinta Radviliškio rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarka ir LR Aplinkos ministro ir LR Finansų ministro įsakymu patvirtintų Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis. Apeliantas pačios nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos neginčijo.

Nors apeliantas savo skunde prašė ieškinį dėl 13422,25 Lt nuomos mokesčio priteisimo atmesti, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pripažino, kad nuomojamomis patalpomis naudojasi iki šiol, nuo 2008-05-12 nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio ir iki 2009-10-31 yra skolingas ieškovui 9789,19 litų (b.l. 258).

CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą nuomotojui grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Pagal CK 6.535 straipsnio 2-4 dalis nuomininko pareiga perduoti nuomotojui išsinuomotą daiktą laikoma įvykdyta, kai daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol nuomojamas turtas nuomotojui negrąžintas ir perdavimo aktas nepasirašytas.

Dėl nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo

Kitas esminis šioje byloje kilęs ginčas yra dėl 2000 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarties penkto punkto, susijusio su nuomojamų patalpų pagerinimu, aiškinimu ir taikymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas sutarčių aiškinimo praktiką, yra konstatavęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors nuomos sutartis, kurioje šalys aptarė išnuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygas, buvo sudaryta 2000-08-01, t.y. iki naujos redakcijos civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau atsakovui Arūno Laucio įmonei teisė į pagerinimų atlyginimą atsiranda nutraukiant minėtą nuomos sutartį, todėl šios teisės įgyvendinimui pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. Civilinio kodekso (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnio 2 dalis) normas.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagal tokį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; ar realus nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; ar įstatymų arba šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2009; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008 ir kt.).

Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalis yra dispozityvi teisės norma, leidžianti sutartimi numatyti kitokį nuomojamo turto pagerinimams panaudotų išlaidų atlyginimą, išplečiant ar apribojant nuomininko teisę į šių išlaidų atlyginimą, ir atitinkamai nuomotojo pareigą jas atlyginti.

Apeliantas Arūno Laucio įmonė savo skundą grindžia būtent tuo, kad 2000 m. rugpjūčio 1d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (5.2 punktas) šalys susitarė, jog raštiškas nuomotojo leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei nuomininkas ketina patalpas subnuomoti, perplanuoti ar pertvarkyti, o patalpų pagerinimo darbams atlikti raštiškas nuomotojo leidimas sutartyje nebuvo numatytas. Tos pačios sutarties 5.4 punkte buvo numatyta, kad „jeigu nuomininkas šalių susitarimu pagerina patalpas, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais ar medžiagomis, išskyrus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kitą“. LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro 2007-06-07 įsakymu Nr. D1-322/1K-206 patvirtintų „Nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių“ 16-ame punkte taip pat nustatyta, kad nuomininkas, turto valdytojo leidimu pagerinęs išnuomotą turtą, turi teisę į turėtų būtinų pagerinimo išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai nuomos sutartimi ar teisės aktais yra nustatyta kitaip.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, visiškai atmesdamas atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, išdėstytas CK 6.193 straipsnyje, o taip pat netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovo Arūno Laucio įmonė atitiko visas sąlygas, suteikiančias teisę į nuomojamam turtui padarytų pagerinimų atlyginimą: t.y. nuomininkas pagerino išsinuomotą turtą; turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų būtinų išlaidų dydis buvo būtinas; įstatymas ir šalių sutartis numatė nuomojamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimą.

Kad nuomininkas pagerino išsinuomotą turtą patvirtina šie byloje surinkti įrodymai.

Iš 2001-11-30 Sutarties matyti, kad Arūno Laukio įmonė kreipėsi į projektavimo firmą UAB „Tūrio forma“ dėl alaus baro įrengimo projekto (b.l. 33-34) ir dėl to turėjo 600 Lt išlaidų (b.l. 35, 36, 37, 38-39). Iš 2002-04-21 Kasos pajamų orderio matyti, kad už atliktus statybos-remonto darbus pagal tarpusavio sutartį ir atliktų darbų aktą Arūno Laucio įmonė sumokėjo UAB „Valra“ 70000 Lt (b.l. 32). Iš UAB „Ober –Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo išvados matyti, kad atsakovo Arūno Laucio įmonės statybiniai kaštai dėl nuomojamo turto, esančio Vasario 16-osios g. 17, Radviliškio mieste, pagerinimo, atskaičius nusidėvėjimą, yra 49000,- litų (b.l. 54-103).

Kad nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą atlikti daikto pagerinimus patvirtina šie įrodymai.

Iš 2001-11-13 Paraiškos „Dėl projekto rengimo“ matyti, kad pats tuometinis turto nuomotojas, t.y. UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“, kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės Architektūros ir statybos skyrių dėl sąlygų ir leidimo darbams (baro įrengimui) išdavimo (b.l. 29). Iš 2001-11-16 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriaus išvados „Dėl projekto rengimo ir projektavimo sąlygų“ matyti, kad UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ gavo leidimą atlikti baro įrengimo darbus (b.l. 30). Iš 2002-01-10 Rangos sutarties matyti, kad Arūno Laucio įmonė ir UAB „Valra“ susitarė dėl rekonstrukcijos su išplėtimu darbų atlikimo patalpose, esančiose Vasario 16-osios g. 17, Radviliškio m. (b.l. 31); atlikti darbai priimti pagal 2002-04-15 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 (b.l. 24-27). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovo UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ atstovas G.Terminas patvirtino, kad „raštiško leidimo A.Lauciui pagerinimo darbams nebuvo, žodinis leidimas buvo“ (b.l. 134). Į atsakovo advokato klausimą G.Terminas atsakė „leidimą davėme pagerinimui, o ne apmokėjimui“ (b.l.135). Liudytojas G.P. V. pirmos instancijos teisme nurodė, kad sutarties sudarymo metu ir tuo metu, kai atsakovas nuomojamose patalpose atliko pagerinimo darbus, jis dirbo nuomotojo UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ direktoriumi. Atsakovas nuomojamose patalpose pradžioje prekiavo kompiuteriniais žaidimais, po to įrengė alaus barą; kad sutikimas alaus baro įrengimui atsakovui buvo duotas žodžiu, raštiško leidimo pagerinimo darbams nebuvo; apie patalpų remonto darbus buvo kalbama, nes patalpos buvo pakankamai apleistos; buvo sutarta, jog atsakovas remonto darbus atliks savo lėšomis, tik paruošus darbų projektą ir jį suderinus, buvo numatytas punktas sutartyje dėl pagerinimų atlyginimo; Arūno Laucio įmonės nuomojamų patalpų projekto techninę priežiūrą vykdė UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ darbuotojas G.Terminas, kuris prižiūrėjo, ar negadinamos pagrindinės pastato konstrukcijos; po to buvo kreiptasi į Radviliškio savivaldybę dėl atlyginimo už pagerinimo darbus, tačiau leidimas įskaityti pagerinimo darbus į nuomos mokestį nebuvo gautas (b.l. 133-134).

Kolegija sprendžia, kad esant byloje tokiems įrodymams, teigti, jog atsakovas nebuvo gavęs nuomotojo leidimo pagerinti nuomojamas patalpas, nėra jokio pagrindo, nes tokio leidimo buvimą patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo bei šalies atstovo parodymai. Kartu pažymėtina, kad 2000-08-01 nuomos sutarties 5.2 punkte šalių buvo padaryta išlyga, jog atliekant patalpų pagerinimo darbus „(inžinerinių tinklų-apšildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, ryšių ir t.t.- sumontavimas, sienų, langų, durų apšiltinimas ir pan.)“, raštiškas nuomotojo leidimas net nebuvo reikalingas.

Kad tuometinis nuomotojas UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ pripažino atsakovo atliktus darbus nuomojamo turto pagerinimo darbais, o taip pat pripažino atsakovo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, patvirtina nuomotojo UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ faktiniai veiksmai, kad nuo 2002-04-01 iki 2003-04-01, t.y. iki direktoriaus pareigas atliko G.P. V., iš atsakovo Arūno Laucio įmonės nebuvo reikalaujamas ir nebuvo imamas nuomos mokestis, ką patvirtino pats atsakovas (prijungtos bylos Nr. 2-59-49/2007 b.l. 137, šios bylos b.l. 52).

Kad nuomininko turėtų būtinų išlaidų dydis buvo būtinas, patvirtina tai, jog nuomojamos patalpos nebuvo pritaikytos baro veiklai, buvo apleistos, patvirtino liudytojas G.P. V., o taip pat sprendime pripažino pirmos instancijos teismas. Kad nuomojamoms patalpoms nebuvo pritaikytos baro veiklai patvirtina UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ 2001-11-13 paraiška „Dėl projekto rengimo“, kur nurodyta, kad esama patalpų ((duomenys neskelbtini)) padėtis yra „sandėliavimo patalpos“ (b.l. 29), kad patalpoms buvo būtinas remontas patvirtina tai, kad leidimas verslui atsakovui buvo išduotas tik atlikus patalpų pagerinimo darbus (b.l. 87).

Atsakovo teisę reikalauti iš nuomotojo nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas numatė LR CK 6.501 str.1 dalis ir 2008-08-01 sudarytos nuomos sutarties 5 punktas.

Pripažindama teisę į atsakovo priešieškinio patenkinimą, teisėju kolegija mažina atsakovo Arūno Laucio įmonės reikalaujamų priteisti patalpų pagerinimo išlaidų dydį 7057,32 litais, nes pats atsakovas yra nurodęs, kad nuo 2002-04-01 iki 2003-04-01, t.y. 12 mėnesių, tuometinis nuomotojas UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ įskaitė nuomos mokestį į patalpų pagerinimo išlaidas. Kadangi nuomos mokestis nuo 2002-04-01 iki 2003-04-01 buvo 588,11 litų per mėnesį, tai per 12 mėnesių nuomotojas UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ jau buvo kompensavęs 7057,32 litus pagerinimo išlaidų. Neatskaičius šios sumos, atsakovas nepagrįstai praturtėtų.

Kadangi buvęs nuomotojas UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ ieškovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai patalpas perdavė su atsakovo padarytais pagerinimais, pareiga atlyginti atsakovo išsinuomoto turto pagerinimų išlaidas tenka Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ atžvilgiu atsakovo Arūno Laucio įmonės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Priešieškinį patenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 86 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteistina atsakovui Arūno Laucio įmonei 1264 Lt (b.l. 53, 180) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už priešieškinį (LR CPK 93 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t.y. patenkinus 43 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteistina atsakovui Arūno Laucio įmonei 805,39 Lt (b.l. 234) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

Iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteistina valstybei 4,37 Lt (b.l. 245) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 1 d.).

Iš atsakovo Arūno Laucio įmonės priteistina valstybei 5,79 Lt (b.l. 245) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Arūno Laucio įmonės priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui Arūno Laucio įmonei (įmonės kodas 171416151, buveinė – J. Jaramino g. 37 b, LT- 82123 Radviliškis) iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188726247, Aušros a. 10, LT – Radviliškis) 41942,68 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt du litus 68 centus) patalpų pagerinimo išlaidų.

Likusioje dalyje Arūno Laucio įmonės priešieškinį Radviliškio rajono savivaldybės administracijai atmesti.

Iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188726247, Aušros a. 10, LT – Radviliškis) atsakovui Arūno Laucio įmonei (įmonės kodas 171416151, buveinė – J. Jaramino g. 37 b, LT- 82123 Radviliškis) priteisti 1264,20 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis litus 20 centų) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už priešieškinį.

Arūno Laucio įmonės priešieškinį UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ atmesti.

Kitoje dalyje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188726247, Aušros a. 10, LT – Radviliškis) atsakovui Arūno Laucio įmonei (įmonės kodas 171416151, buveinė – J. Jaramino g. 37 b, LT- 82123 Radviliškis) 805,39 Lt (aštuonis šimtus penkis litus 39 centus) žyminio mokesčio išlaidų, sumokėtų už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188726247, Aušros a. 10, LT – Radviliškis) valstybei 4,37 Lt (keturis litus 37 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Arūno Laucio įmonės (įmonės kodas 171416151, buveinė – J. Jaramino g. 37 b, LT- 82123 Radviliškis) valstybei 5,79 Lt (penkis litus 79 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.