Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2638-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
1-2638-957/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64107-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
R. T.
Nukentėjusysis
I. T.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2638-957/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64107-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,nukentėjusiajai I. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos atstovu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine I. T. metu rankomis sudavė penkis smūgius sutuoktinei į galvą ir dubenį, taip sukėlė I. T. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, R. T. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., iki 2018 m. kovo 1 d. 3.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine I. T. metu sudavė jai trisdešimt aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kūną, taip padarė I. T. kairės akies vokų, kairio smilkinio, kairės ausies kaušelio ir užausio, žandų, viršutinės lūpos, žastų, dilbių, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, dešinio sėdmens, kairio klubo srities, šlaunų, dešinio kelio, blauzdų poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tai vyko ne vieną naktį, o tęsiasi trejus metus. Su žmona yra problemų. Ji turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, niekur nedirba. Jam tada neatlaikė nervai. Dėl 2017 m. gruodžio 5 d. įvykio parodė, kad jį atsimena, buvo išgėręs. Datos negali tiksliai pasakyti, galėjo būti ir 2017 m. gruodžio 5 d., žino, kad buvo vakaras. Tada žmonos telefone rado žinutę, ji prisipažino kažką mylinti. Nesusivaldė, trenkė jai vieną sykį į lūpą. Dėl šio įvykio žmona gal po trijų dienų parašė pareiškimą. Blaivumą jam nustatinėjo 2017 m. gruodžio 8 d., kai atvyko pareigūnai. 2017 m. gruodžio 5 d. buvo blaivus, nebuvo išgėręs. Jai tikrai sudavė vieną kartą, gal ir buvo daugiau. Pripažįsta, kad sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Pripažįsta visą pirmą kaltinimą, tai teisingi parodymai. Dėl 2018 m. vasario 28 d. įvykio parodė, kad 2018 m. vasario 28 d. grįžo namo po darbo, eilinį sykį rado žmoną neblaivią, apsibarė. Ji jį pažadino 2.00 val. nakties, pradėjo prašyti, kad duotų pinigų alkoholiui. Jie miegojo atskiruose kambariuose, ji vis ateidavo ir prašydavo, o jis sakydavo, kad neduos. Po to 4.00 val. neišlaikė, norėjo miego ir jai kelis kartus sudavė. Kažkur apie 4.00 val., kai neišlaikė nervai, spontaniškai trenkė. Iš pradžių bandė išstumti iš kambario ir tada sudavė smūgius. Negali pasakyti, kiek kartų, neskaičiavo. Smurtavimas truko gal penkias minutes. Dėl šio įvykio kaltinimą pripažįsta visiškai. Sutuoktinės atsiprašė, nežino, ar ji jam atleido. Labai gailisi, savo elgesį vertina blogai, smurtas prieš bet kokį žmogų yra nepateisinamas, visi yra suaugę žmonės, turi tvardytis. Prašo nenuteisti.

Nukentėjusioji I. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau du metus bando išsiskirti, gražiuoju neįmanoma išsiaiškinti. Dabar prasidėjo skyrybų procesas. Dabar gyvena atskirai, bet nuolat vyksta persekiojimas, policija buvo apribojusi nesiartinti 15 metrų atstumu, bet jis pažeidė. Persekiojimas – tai patikrinimai ryte, vakare, nuolat naršo jos telefone, jungiasi prie jos paskyros internete. Klausė tyrėjos dėl to, sakė reikia atskirą bylą vesti. Dabar persekiojimo nebėra, dabar viskas gerai. Smurto dabar jau nebėra, dabar gražiai bendrauja. Negyvenant kartu įtampa dėl smurto atslūgo. Jam dėl šių veiksmų atleido, su juo susitaikė. Galvoja, kad gal tai jam bus pamoka ir jis daugiau taip nebedarys. Nebeliko tokio agresyvumo, spontaniškumo, žmogui buvo pamoka. Jokia žala nėra padaryta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji I. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos sutuoktinis, jau septyniolika metų kaip jie yra sudarę santuoką. Jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Parodė, kad 2018 m. vasario 28 d., apie 19.00 val., R. T. grįžo namo išgėręs, atsisėdo prie savo kompiuterio ir pradėjo žiūrėti laiptinės kameros įrašus. Tuo laiku vaikai buvo pas močiutę. Dėl kamerų peržiūrėjimo tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. T. tapo labai agresyvus ir pradėjo ją mušti. Neatsimena, kur ir kuo buvo suduotas pirmas smūgis. R. T. sudavė jai labai daug smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Negali pasakyti, kiek smūgių jai buvo suduota. Jis ją mušė rankomis ir kojomis visą naktį. R. T. suduodavo jai keletą smūgių, nueidavo pailsėti ir vėl grįždavo prie jos bei ją mušė. Jis mušė ją visose buto patalpose, kur ji jam pakliūdavo po ranka. Telefono ji neturėjo, todėl į policiją paskambinti negalėjo. 2018 m. kovo 1 d., apie 4.30 val., vyras užmigo ir daugiau jos nemušė. Ryte, kai vyras išėjo į darbą, ji kreipėsi į Moterių krizių centrą. Dėl 2018 m. vasario-kovo mėnesių įvykio taip pat parodė, kad kovo mėnesio pradžioje jai paskambino iš Moterų krizių centro pasiteirauti dėl esamos situacijos su sutuoktiniu. Telefoninio pokalbio metu jiems papasakojo, kad vyras prieš ją vėl smurtauja ir neleidžia išeiti iš buto. R. T. kiekvieną dieną išeidamas iš buto užrakindavo duris. Ji buto raktų neturėjo ir negalėdavo išeiti iš namų. Namie likdavo viena. Neprisimena, kas nuvesdavo vaiką į mokyklą, gal ji, gal R. T., gal jos mama. Šiuo metu jis į butą neateina, bet su vaikais bendrauja. Jaučiasi ramiau, kai R. T. gyvena atskirai, žada skirtis, bet procesas dar neprasidėjęs – dar nepadavė dokumentų skyryboms. Ieško naujo darbo. Taip pat parodė, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad griebė R. T. už rankos ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Su vyru nusprendė vienas kitam atleisti bei susitaikyti. Dėl to, kad prieš ją fiziškai smurtavo, jam atleido, šiuo metu kartu negyvena, skiriasi, todėl jam pretenzijų neturi. Dėl 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. kovo 1 d. smurto atvejų, dėl kurių buvo atvažiavusi policija, vyrui atleido, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Ligoninėse gulėjo dėl alkoholio vartojimo, o ne dėl psichiatrinių ligų (1 t., b. l. 27, 88-89, 92-93, 94, 95).

Liudytojas A. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d., apie 18.15 val., dirbdamas kartu su vyresniąja tyrėja R. N., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjui paskambino pažįstama, vardu Ingrida, ir paprašė iškviesti policiją, nes namuose jos vyras smurtauja, atima jos telefoną. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė R. T., kuris paaiškino, kad jo žmona tualete. Kai ji išėjo, R. T. jai pasakė paaiškinti, kas vyksta namuose, dėl ko tarp jų kyla konfliktai. I. T. pasakė, kad vyras jos niekur neišleidžia, užrakina namuose, atima telefoną. Ji pasakė, jog paprašė pažįstamo, kad iškviestų policiją, nes tą dieną vyras jos neišleido iš namų. Vyras patikslino, jog neišleidžia dėl to, kad I. T. nuolat išeina girtauti su neaiškiais asmenimis. Jis, vengdamas to, kad I. T. vartotų alkoholį, jai neleidžia išeiti, dėl to tarp jų kyla konfliktai. Moteris tuomet pasakė, kad R. T. prieš tris dienas, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 20.00 val., prieš ją fiziškai smurtavo: sudavė kumščiu penkis kartus į veidą. Veido kairėje pusėje matėsi mėlynė. Taip pat I. T. sakė, kad vyras jai sudavė kelis smūgius kumščiu į kairės pusės dubenį. Smūgių skaičiaus pasakyti negalėjo. Taip pat I. T. sakė, kad vyras abiejų rankų kumščiais smūgiavo jai į pakaušio sritį. Pasiūlius, I. T. atsisakė medikų pagalbos. Vyras dėl suduotų smūgių pakomentavo, kad I. T. sudavė tik vieną kartą, nes jos telefone rado kito vyro SMS žinutę, iš kurios teksto suprato, kad tai jos meilužis. Dėl to labai supyko ir sudavė vieną kartą kumščiu žmonai į veidą. Atvykus bute buvo I. T., R. T. ir jų nepilnametis sūnus Ą. T.. Kadangi nukentėjusioji atrodė neblaivi, buvo iškviesti patruliai, kurie patikrino jos blaivumą ir nustatė 2,03 promilės girtumą. R. T. buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas. Kadangi vyrą sulaikė, o moteris buvo girta, R. T. paskambino savo motinai, kad pasiimtų vaiką. Sulaukus močiutės, perdavė vaiką ir su sulaikytuoju išvažiavo į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Moteris elgėsi neadekvačiai, tai verkė, tai šaukė, sunkiai atsakinėjo į klausimus, reikėjo kelis kartus perklausti. Ji minėjo, kad vyro bijo ir nenori su juo pasilikti. R. T. elgėsi ramiai, nekonfliktavo, nesipriešino, atsakinėjo į pateiktus klausimus (1 t., b. l. 34).

Liudytoja D. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra I. T. motina. Gyvena atskirai. I. T. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), turi vyrą ir du vaikus. Su vyru ji blogai gyvena, jie abu vartoja alkoholį. I. T. apie du-tris metus turi problemų su alkoholiu, geria maratonais, tampa agresyvi. R. T. geria kiek mažiau, nes kasdien dirba vairuotoju. Paskutiniu metu I. T. yra labai agresyvi, nevaldoma, nesukalbama. Kartais ant jos veido mato mėlynes, kai klausia, iš kur jos, I. T. nenori sakyti, atsako, kad pati griuvo ir panašiai. Kartais I. T. guosdavosi, kad vyras ją muša. Jai patardavo bėgti nuo vyro, bet I. T. su juo nesiskiria. Ji niekur nedirba. Dažniausiai ji (D. A.) moka už jų buto komunalines paslaugas, taip pat retkarčiais nuperka maisto. Žino, kad I. T. girta būna labai agresyvi. Ne kartą ir iš jos (D. A.) ji reikalavo cigarečių bei alkoholio. I. T. pyktis būna nukreiptas į daiktus, ji muša rankomis į sieną ir panašiai. Neleidžia, kad prieš ją (D. A.) smurtautų. Jų vaikai labai dažnai būna pas ją (D. A.): mažiuką, kuriam šešeri metai, pati pasiima pas save, o vyresnysis pats atvažiuoja, kai mato, kad namie konfliktuojama. Apskritai, jų namuose būna kasdien, nes šalia I. T. namų yra mokykla, kurią lanko A. T. (jaunėlis), kurį ji (D. A.) kasdien nuveda ir parveda iš mokyklos. Ant I. T. veido jokių smurto žymių nematė ir ji nesiguodė, kad tomis dienomis vyras prieš ją būtų smurtavęs. 2017 m. gruodžio 8 d. jai (D. A.) paskambino R. T. ir pasakė, kad jo mama A. T. paims vaiką, nes į jų butą atvažiavo policija dėl kažkokių muštynių. Netrukus A. T. jai (D. A.) atvežė vaiką, paaiškino, kad R. T. išvežė policija, o vaiką iš namų reikėjo perduoti giminaičiams. Kas ten tarp jų įvyko, tiksliai nežino ir apie tą įvykį negali nieko pasakyti. I. T. yra agresyvi, savęs nekontroliuoja, yra labai aikštinga, nesupranta, kad turi problemų su alkoholiu, nesutinka gydytis. R. T. sakė, kad išeidamas į darbą I. T. bute užrakina tam, kad ji neišeitų iš namų ir neprisigertų, būdavo, kad ji išeidavo iš namų ir negrįždavo. Ji linkusi meluoti, sakyti taip, kaip jai yra paranku (1 t., b. l. 36).

Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 18 d. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena moteriškė, prieš kurią smurtauja vyras. Moteris neatvyko į Moterų krizių centrą, todėl darbuotojai prašo patikrinti, ar bute nesmurtaujama. Atvykus minėtu adresu, buto durų niekas neatidarė. Už durų nesigirdėjo jokių garsų, nesimatė, kad iš vidaus būtų įdėtas raktas. Apie dešimt minučių skambino į buto duris, beldė, bet jų niekas taip ir neatidarė. Norėdami pabendrauti su kaimynais, paskambino į kaimynų butų durų skambučius, tačiau ir kaimynai neatidarė. Apie tai buvo informuotas Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, kuris nurodė išvažiuoti (1 t., b. l. 38).

Liudytoja Ž. S.-D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. T. yra jos vyro pusseserė, ją ir jos sutuoktinį R. T. pažįsta virš dešimt metų. Anksčiau su jais labai glaudžiai nebendravo, tačiau prieš gerus du metus I. T. pradėjo vartoti alkoholį, todėl su jais teko bendrauti dėl jų vaikų, tekdavo jų nepilnamečius vaikus pasiimti prižiūrėti. Per tuos du metus tekdavo labai dažnai lankytis T.ų bute. Paskambindavo D. A. ir paprašydavo pagalbos, t. y. nuvažiuoti į I. T. butą ir pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kai atvažiuodavo, rasdavo dažniausiai girtutėlę I. T., kartais girtas būdavo ir R. T., bet blaivesnis, I. T. dažniausiai būdavo visiškai girta. Kartais būdavo, kad pats R. T. skambindavo ir sakydavo, kad nežino, ką daryti, nes girtutėlė I. T. jam ir vaikams naktį neleisdavo ilsėtis, reikalaudavo alkoholio. I. T. girta būna labai agresyvi, ji ir ją (Ž. S.-D.) yra stumdžiusi, bandydama išvaryti iš buto, kai atvažiuodavo jai padėti. Kiekvieną kartą, kai I. T. užgerdavo, vaikus pasiimdavo jos mama, kartais naktį išsikviesdavo taksi ir nuvažiuodavo pati, o kartais prašydavo jos (Ž. S.-D.). I. T. yra linkusi meluoti, yra agresyvi (1 t., b. l. 40).

Liudytoja R. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 1 d., dirbama kartu su vyr. tyrėja V. V., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš I. T. jos sutuoktinis R. T. panaudojo fizinį smurtą ir seksualinę prievartą. Apie įvykį pranešė Specializuoto pagalbos centro „Vilniaus moterų namai“ darbuotoja. Atvykus nurodytu adresu bei paskambinus į buto durų skambutį, durų niekas neatidarė. Girdėjo, kad bute kažkas juda, per akutę matėsi, kad kažkas buvo priėjęs prie durų. Paskambino R. T., kurio numerį davė Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Vyras pasakė, kad žmona yra namie, nuo 2018 m. vasario 24 d. ji vartoja alkoholį, todėl yra girta ir neatidaro durų. Jis buvo darbe, kažkur Pabradėje. Paprašė jo, kad atvažiuotų. Jis pasakė, kad negali, nes yra labai toli, bet pasakė, kad gali ateiti motina (kieno, nesuprato), kuri tą dieną, ryte jau buvo jų bute. Atsiuntė jos telefono numerį. Paskambino jai. Ji pasakė, kad buto raktų neturi. Vėl paskambino R. T.. Jis paaiškino, kaip galima atrakinti buto duris. Padarė, kaip jis pasakė ir įėjo į butą. Bute buvo viena moteris, ji stovėjo koridoriuje. Paklausė, kodėl neatrakina buto durų, ji atsakė, kad bijo. Negalėjo paaiškinti, ko bijo. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Paklausė jos, ar vartojo alkoholį. Ji atsakė, kad išgėrė 200 g degtinės. Nuėjo į virtuvę, pradėjo jos klausinėti, kas atsitiko. Ant moters veido matėsi neryškios kraujosruvos, paklausė, iš kur jos atsirado, bet moteris nenorėjo nieko aiškinti, nes bijojo. Pokalbio metu pavyko išsiaiškinti, kad I. T. vyras 2018 m. vasario 28 d., apie 20.00 val., grįžęs namo sukėlė jai pavydo sceną, kad neva ji jam yra neištikima, o konflikto metu jis ją sumušė. Ji pasakė, kad vyras daug kartų koja spyrė jai į pilvo sritį, pastūmęs ant lovos, daužė jos visą kūną rankomis ir kojomis, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę ir jai iš burnos bėgo kraujas. Kūno ji nerodė. Moteris pasakė, kad jos vyras R. T. visą naktį ją prievartavo. Pasiūlė medikų pagalbą, bet ji atsisakė. Rašyti pareiškimą nenorėjo (1 t., b. l. 98).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 17.22 val. buvo gautas privataus fizinio asmens, vardu D., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), pranešimas apie tai, kad jam paskambino pažįstama, vardu I., kurios pavardės nežino, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuri prašė iškviesti pareigūnus, nes namuose jos vyras prieš ją smurtauja, atima telefoną. Daugiau informacijos nežino, pranešėjo nėra vietoje, teigė, kad moteris gyvena (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad auka galimai yra I. T., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-14).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. R. 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d., apie 18.15 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui paskambino pažįstama, vardu I., kuri prašė iškviesti pareigūnus, nes namuose jos vyras prieš ją smurtauja, atima telefoną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė nenustatytas asmuo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio tai padaryti prašė I. T., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Mažametis vaikas Ą. T., gimęs (duomenys neskelbtini), perduotas močiutei A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad prieš tris dienas dešinės rankos kumščiu sutuoktinis R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), penkis kartus trenkė į veido sritį, t. y. kairės pusės lūpos viršutinę dalį, taip pat sudavė kelis smūgius kumščiu (skaičius nežinomas) į kairės pusės dubenį. Mėlynių nenustatyta. Taip pat dviem rankos kumščiais smūgiavo į galvos sritį (pakaušį). I. T. verkia. R. T. nustatytas 1,89 promilės girtumas. I. T. nustatytas 2,03 promilės girtumas. Smurtą patyrusi I. T. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos girtas sutuoktinis R. T. sukėlė konfliktą, tikslios priežasties nurodyti negali, atėmė iš jos asmeninius daiktus, dokumentus, mobiliojo ryšio telefoną ir prieš ją smurtavo: trenkė į veido sritį, t. y. į kairės pusės lūpos viršutinę dalį, taip pat sudavė kelis smūgius kumščiais (skaičiaus nežino) į kairės pusės dubenį ir dviem rankos kumščiais smūgiavo jai į galvos sritį (pakaušį). Buvo nualpusi. Smurtas pasireiškė ne pirmą kartą. Paveikslėlyje pavaizduotas smurtą galintis rodyti požymis – žaizda virš viršutinės lūpos kairės pusės, pažymint – mėlynė virš kairės lūpos. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai – prieš metus buvo du kartus kviesta policija. Nepilnametis (vaikas), tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytoju ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta – Ą. T.. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 5 d., apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės I. T. mobiliojo ryšio telefone pamatė trumpąją žinutę svetimam vyrui, dėl to jis supyko ir trenkė dešinės rankos kumščiu į veidą. Dėl šio įvykio į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1-ąjį policijos komisariatą buvo pristatytas R. T.. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai, specialiosios priemonės nepanaudotos. Įvykį matė (apie smurto faktą gali paliudyti) Ą. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-18).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl I. T. apklausos metu nustatytų aplinkybių matyti, kad, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-64107-17, į apklausą buvo iškviesta nukentėjusioji I. T., siekiant nustatyti visas įvykio aplinkybes. Prieš apklausą jai išaiškinus teises ir pareigas, I. T. atsisakė duoti parodymus. Ji paminėjo, kad parodymų prieš vyrą neduos, nes jo bijo, taip pat bijo neigiamos giminių reakcijos. Siuntimo į Valstybinę teismo medicinos tarnybą atsisakė. Ant I. T. matėsi sumušimo žymė – kraujosruva ant žando kairėje veido pusėje (1 t., b. l. 32).

Iš Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro psichologės-konsultantės E. D. 2018 m. sausio 19 d. pažymos matyti, kad Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras 2017 m. gruodžio 8 d. iš Kriminalinės policijos gavo pranešimą apie smurto epizodą prieš I. T., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Smurtavo moters sutuoktinis R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras 2018 m. sausio 11 d. susisiekė su moterimi, kuriai teikiama specializuota kompleksinė pagalba. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad moteris patiria ilgalaikį sisteminį sutuoktinio ir vaikų tėvo smurtą bei grasinimus susidoroti. Konsultacijų metu moteris pasakojo, jog sutuoktinis prieš ją naudoja žiaurų psichologinį smurtą, ją bei vaikus terorizuoja, grasina pakenkti moters reputacijai ir netgi ją nužudyti. Smurtaujantis sutuoktinis naudoja žalojančią kontrolę – moteris kontroliuojama net smulkmenose, jai buvo neleidžiama išeiti iš namų, iš jos buvo atimamas mobilusis telefonas, kad negalėtų priešintis ar gauti pagalbos, moteriai trukdoma dirbti. Moters žiniomis, vyras turi prisijungimą prie kamerų, filmuojančių įėjimą į jų namo laiptinę ir tokiu būdu seka, kur moteris esanti, kada ji išeina iš namų ir kada sugrįžta. Būdinga, jog smurtautojas neteisėtai apriboja moters laisvę, užrakindamas ją namuose. Moters žodžiais, sutuoktinis ją šmeižia, skleidžia nepagrįstą informaciją, jog moteris esanti priklausoma nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų, yra nestabilios psichikos. Konsultacijų metu moteris pasakojo, jog sutuoktinis atvirai jai grasina, jog „padarys iš jos psichinę ligonę“ ir pasiims vaikus, o kartu su jais ir gyvenamąjį būstą, nuosavybės teise priklausantį moteriai. Paskutinio smurtinio epizodo metu 2017 m. gruodžio 8 d. moteris patyrė sutuoktinio fizinio smurto protrūkį. Moteris papasakojo, jog vyras ėmė ant jos šaukti, o vėliau sudavė keletą smūgių moteriai į veidą ir įvairias kūno vietas (moteriai ant veido liko smurto žymės). Visgi, jai pavyko pasiekti savo telefoną ir, paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, iškviesti policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, smurtautojas moteriai prigrasino, kad, jei ši papasakosianti apie patirtą smurtą, vyras moterį nužudys („jei tu kam nors apie tai papasakosi, ant šitos žemės nevaikščiosi“). Įbauginta smurtautojo grasinimų ir baimindamasi dėl savo sveikatos ir gyvybės, apklausos metu moteris neigė patyrusi sutuoktinio smurtą, nepaisant akivaizdžių smurto žymių. Konsultacijų su Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centru metu moteris galiausiai papasakojo apie patiriamą ilgalaikį smurtą ir grasinimus bei sutiko bendradarbiauti su Specializuotos pagalbos centru, priimti siūlomą pagalbą. Tuo tikslu jai buvo paskirta specializuota teisininko konsultacija 2018 m. sausio 18 d. Visgi, moteris į konsultaciją neatvyko, skambinant ji ragelio nekėlė. Atkreipė dėmesį, kad, moteriai išviešinus smurtą, rizika būti rimtai sužalotai ar net nužudytai padidėja 80 procentų, todėl Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centras tą pačią dieną, t. y. 2018 m. sausio 18 d., bendruoju pagalbos telefonu informavo operatorę apie esamą situaciją, buvo nusiųsti patruliai patikrinti, ar namuose moteris yra saugi. Susisiekę patruliai informavo, jog namuose ramu, su kaimynais pakalbėti nepavyko, nėra aišku, kur yra nukentėjusioji. Pareigūnams prašant buvo duotas moters telefono numeris, kuriuo jie ketino susisiekti su nukentėjusiąja ir įsitikinti dėl jos saugumo, tačiau atgalinio ryšio negavo, moters telefonas iki šiol neatsako (1 t., b. l. 57).

Iš Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro psichologės-konsultantės E. D. 2018 m. vasario 6 d. pažymos matyti, kad 2018 m. vasario 2 d. po keleto bandymų Specializuotos pagalbos centrui pavyko susisiekti su I. T., ji buvo užregistruota į specializuoto psichologo konsultaciją. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog smurtautojas buvo atėmęs moters telefoną, kad ji negalėtų su niekuo susisiekti ar gauti pagalbos. Moteris pasakojo, kad smurtautojas toliau ją kontroliuoja, taip atgrasydamas nuo savo teisėtų interesų gynimo. Konsultacijų metu paaiškėjo, jog sutuoktinis, naudodamas klastą, manipuliuodamas ir skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, esą moteris yra priklausoma nuo alkoholio, pasiekė, kad ji du kartus būtų hospitalizuota: vieną kartą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (10 dienų) ir vieną kartą Ąžuolyno ligoninėje (5 dienas). Pažymėjo, kad, moters žodžiais, į Ąžuolyno ligoninę ji buvo atgabenta su matomomis smurto žymėmis (1 t., b. l. 59).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2018 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, darytas 2017 m. gruodžio 8 d., pažymėtas užrašu „2017_12_08_17-22-17_25.02-1“. Pranešėjas, vardu D., nurodė, kad pažįstama moteris, vardu I., gyvenanti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), greičiausiai vyro yra apdaužyta. Ji dažnai yra daužoma to vyro. Ji pranešėjui skambino, nes bijo, vyras ją terorizuoja. Vyras paėmė tą telefoną (1 t., b. l. 74-75).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. 19.20 val. I. T. nustatytas 2,03 promilės girtumas. I. T. atsisakė jį pasirašyti (1 t., b. l. 19).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, 2017 m. gruodžio 8 d. 19.14 val. R. T. nustatytas 1,89 promilės girtumas (1 t., b. l. 163).

Žemesnės instancijos teismas

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. 11.10 val. Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro darbuotoja, kuri neprisistatė, pranešė, jog prieš jų klientę I. T., kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras R. T., vakar išprievartavo. Šiuo metu I. T. nekelia ragelio. Gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-77).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. N. 2018 m. kovo 1 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. kovo 1 d., apie 12.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš I. T., gimusią (duomenys neskelbtini), sutuoktinis R. T. panaudojo fizinį smurtą, išprievartavo. Apie įvykį pranešė (policiją kvietė) Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro darbuotoja, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad I. T. nurodė, jog yra išgėrusi (200 g degtinės). Bendraujant, I. T. buvo susijaudinusi, verkė. Pasiteiravus, kodėl pareigūnams nenorėjo atidaryti buto durų, pastaroji paaiškino, kad bijo. Paklausus, ko bijo, negalėjo paaiškinti. Bendraujant, I. T. nuolat rūkė. Paaiškino, kad jos sutuoktinis R. T. 2018 m. vasario 28 d. prieš ją smurtavo bei išprievartavo. I. T. kalbėjo labai neaiškiai, negalėjo tiksliai nusakyti, kaip, kokiu būdu ir kiek smūgių jai buvo suduota. Įvykio vietoje R. T. nebuvo, jis buvo darbe. Smurtą patyrusi I. T. paaiškino, kad 2018 m. vasario 28 d., apie 20.00 val., sutuoktinis grįžęs namo sukėlė pavydo sceną, kad ji jam yra neištikima. I. T. būnant kambaryje, R. T. koja daug kartų spyrė jai į pilvo sritį. Pasak I. T., sutuoktinis ją daužė rankomis ir kojomis pastūmęs ant lovos. Iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Prarado sąmonę. Po to jis prieš I. T. valią pastatė į „šuniuko pozą“, joje ir atliko aktą. I. T. sutuoktinio prašė nustoti, tačiau į jos žodžius jis nereagavo. Po to jis jai pasakė „pačiulpk“. Sakė, jeigu I. T. kam nors apie šį įvykį prasitars, jis ją nužudys. Pavaizduoti smurtą galintys rodyti požymiai – žaizdos ant kairės kojos blauzdos, dešinės pusės žando, virš viršutinės lūpos kairės pusės, ties kairiu smilkiniu, pažymint – smūgiuojant kojomis ir rankomis. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai: vieną kartą buvo kreiptasi į policiją dėl smurto, pradėtas ikiteisminis tyrimas. I. T. nurodė, kad nuolat patiria smurtą iš savo sutuoktinio. Įvykio metu vaikų nebuvo. Įvykio vietoje R. T. nebuvo (1 t., b. l. 78-79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės V. B. 2018 m. kovo 6 d. specialisto išvados Nr. G779/2018 (01) matyti, kad I. T. nustatytos kairės akies vokų, kairio smilkinio, kairės ausies kaušelio ir užausio, žandų, viršutinės lūpos, žastų, dilbių, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, dešinio sėdmens, kairio klubo srities, šlaunų, dešinio kelio, blauzdų poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 5-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. vasario 28 d. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 38 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Į tai nurodo panašus nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima pasisakyti apie žalojusių daiktų kiekį, formą ar dydį. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, tačiau kai kurie sužalojimai yra pasiekiami tiriamosios rankomis. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų I. T. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 100-101).

Iš Vilniaus moterų namų Specializuotos pagalbos centro konsultančių N. S., E. D., direktorės L. H. V. 2018 m. kovo 1 d. pranešimo matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. I. T. susisiekė su Specializuotos pagalbos centru ir pranešė apie toliau besitęsiantį nuolatinį sutuoktinio psichologinį smurtą ir jo grasinimus susidoroti su sutuoktine, ją „padaryti ligone“, nužudyti, jeigu moteris mėgins pranešti teisėsaugai apie patiriamą smurtą. Moteris pasakojo, kad smurtautojas buvo atėmęs jos telefoną, jai draudžia naudotis internetu, užrakina ją bute, kad ji negalėtų su niekuo susisiekti ar gauti pagalbos, be to, jis visaip trukdo moteriai ieškotis darbo, sabotuodamas jos darbo paieškas ir pastangas nueiti į darbo pokalbius. Tokiu būdu smurtautojas siekia atimti iš moters bet kokį savarankiškumą ir nepriklausomybę: fizinę, ekonominę, socialinę. Konsultacijos metu moteris pranešė, jog naktį iš vasario 27 d. į vasario 28 d. sutuoktinio buvo išprievartauta. Į policiją nukentėjusioji nesikreipė bijodama, kad R. T. įgyvendins savo grasinimus ir ją nužudys. Moteris jaučiasi fiziškai ir psichologiškai išniekinta, kraštutinai įbauginta, nesaugi ir turi pagrindo bijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės (1 t., b. l. 60).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų matyti, kad juose pateikti duomenys apie R. T. šeimą (1 t., b. l. 46-55).

Iš nukentėjusiosios I. T. 2018 m. birželio 5 d. pareiškimo matyti, kad ji su R. T. susitaikė, jam atleido. Pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (1 t., b. l. 96).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. 13.22 val. I. T. nustatytas 2,22 promilės girtumas (1 t., b. l. 87).

Iš UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ 2018 m. vasario 8 d. rašto dėl informacijos pateikimo ir epikrizės iš ligos istorijos Nr. 2016/000126/00 matyti, kad I. T. UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ Ąžuolyno klinikoje gydėsi nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Jai buvo diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (F43.2) ir psichikos bei elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (t. 1, b. l. 68-69).

Iš viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2017 m. gruodžio 27 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. T. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 165).

Iš viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2017 m. gruodžio 15 d. pažymos apie asmens gydymą Nr. 26-15154 matyti, kad R. T. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b. l. 166).

Iš biudžetinės įstaigos Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2017 m. gruodžio 12 d. raštą dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. T. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (1 t., b. l. 167).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2018 m. birželio 14 d. išrašo apie asmenį matyti, kad R. T. yra neteistas (1 t., b. l. 170).

Iš Sodros 2018 m. birželio 14 d. duomenų matyti, kad R. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 171).

Iš administracinių nusižengimų registro 2018 m. birželio 14 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad R. T. administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 172).

Motyvuojamoji dalis

R. T. nusikaltimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl 2017 m. gruodžio 5 d. veikos. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo R. T. kaltė 2017 m. gruodžio 5 d. šeimos narei I. T. sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai 2017 m. gruodžio 5 d. vakare I. T. telefone rado žinutę, kuria ji prisipažino kažką mylinti. Nesusivaldė ir jai sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Visiškai pripažino jam pareikštą kaltinimą. Tokie R. T. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai į įvykio vietą atvykusio tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime užfiksuoti I. T. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad įvykio metu R. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė konfliktą, kuris iš žodinio peraugo į smurtinį. I. T. pakankamai išsamiai apibūdino, kaip R. T. ją mušė: trenkė į veido sritį, t. y. į viršutinės lūpos kairę pusę, kumščiais sudavė kelis smūgius į kairės pusės dubenį ir dviem rankos kumščiais smūgiavo į galvos sritį (pakaušį). Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad jau įvykio vietoje R. T. pripažino, jog dešinės rankos kumščiu trenkė I. T. į veidą (1 t., b. l. 17-18). Pateikti I. T. ir R. T. paaiškinimai iš esmės atitinka tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kad įvykio metu R. T. I. T. dešinės rankos kumščiu penkis kartus trenkė į veido sritį, t. y. į viršutinės lūpos kairę pusę, kumščiu sudavė kelis smūgius į kairės pusės dubenį ir abiejų rankų kumščiais smūgiavo į galvos sritį (pakaušį) (1 t., b. l. 17-18). Iš liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie I. T. ir R. T. jam įvykio vietoje duotus paaiškinimus jis parodė iš esmės taip pat, kaip juos užfiksavo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 34). Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine I. T. metu rankomis sudavė penkis smūgius jai į galvą ir dubenį. Tačiau nei vienas iš minėtų asmenų nenurodė apie smūgių kojomis sudavimą, todėl, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, iš kaltinamojo akto šalintina faktinė aplinkybė, kad smūgius I. T. R. T. sudavė kojomis. Taip pat byloje esantys įrodymai nepagrindžia kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių dėl įvykio metu R. T. nustatyto 1,89 promilės girtumo laipsnio. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad toks girtumo laipsnis R. T. buvo nustatytas ne 2017 m. gruodžio 5 d., o 2017 m. gruodžio 8 d. (1 t., b. l. 163). Tai matyti ir iš R. T. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Atsižvelgiant į tai, iš R. T. pareikšto kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo metu jo girtumo laipsnis sudarė 1,89 promilės, paliekant tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ką be R. T. teisiamojo posėdžio metu išreikšto visiško pareikšto kaltinimo pripažinimo įrodo ir tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime užfiksuoti I. T. paaiškinimai (1 t., b. l. 17-18). Teismas neabejoja tuo, kad R. T. suduoti penki smūgiai rankomis I. T. į galvą ir dubenį jai sukėlė fizinį skausmą, nes, kaip matyti iš I. T. paaiškinimų, dėl to ji netgi buvo nualpusi (1 t., b. l. 17-18).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. T. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine I. T. metu rankomis sudavė penkis smūgius sutuoktinei į galvą ir dubenį, taip sukėlė I. T. fizinį skausmą.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu pripažįstamas, be kita ko, jo sutuoktinis. Tiek kaltinamasis R. T., tiek nukentėjusioji I. T. patvirtino, kad jie yra sudarę santuoką, augina bendrus vaikus ir įvykio metu gyveno kartu, todėl kaltinamojo R. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2018 m. vasario 28 d. - kovo 1 d. veikos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. T. kaltė, 2018 m. vasario 28 d. šeimos narei I. T. nežymiai sutrikdžius sveikatą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamasis R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino jam pareikštą kaltinimą ir parodė, kad 2018 m. kovo 1 d. 2.00 val. jį pažadino I. T., kuri vis ateidavo ir prašydavo duoti pinigų alkoholiui, tačiau jis nedavė, o 4.00 val. jis norėjo miego, jam neišlaikė nervai, todėl bandė išstumti I. T. iš kambario ir spontaniškai kelis kartus jai sudavė, smūgių neskaičiavo. Tokie R. T. parodymai esminėse detalėse nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai į įvykio vietą atvykusios vyresniosios tyrėjos R. N. tarnybiniame pranešime užfiksuoti I. T. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad įvykio metu R. T. koja daug kartų spyrė jai į pilvo sritį, rankomis ir kojomis ją daužė (1 t., b. l. 78-79). Iš nukentėjusiosios I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų taip pat matyti, kad ji iš karto nurodė, jog R. T. ją sumušė ir, kad apie tai ji papasakojo į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (1 t., b. l. 88-89). Vėliau tą pačią dieną I. T. papildė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. T. rankomis ir kojomis sudavė labai daug smūgių jai į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 92-93). Iš liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apie I. T. jai įvykio vietoje duotus paaiškinimus ji parodė iš esmės taip pat, kaip juos užfiksavo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 98). I. T. nustatyti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje, iš kurios matyti, kad jie pasireiškė galvos ir kūno srityse; vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; galėjo būti padaryti įvykio metu; galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, mažiausiai trisdešimt aštuoniais trauminiais poveikiais, kas atitinka nukentėjusiosios I. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad R. T. ją mušė visą naktį, su pertraukomis, sudavė labai daug smūgių (1 t., b. l. 92-93); galėjo būti padaryti mušant rankomis ir kojomis ir visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, vienkartiniam griuvimui, kas aptartų įrodomų kontekste pagrindžia jų smurtinę kilmę (1 t., b. l. 100-101). Prieš I. T. pavartotą smurtą galintys rodyti požymiai taip pat užfiksuoti vyresniosios tyrėjos R. N. tarnybiniame pranešime esančiame paveikslėlyje, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje ant jos kairės kojos blauzdos, dešinės pusės žando, virš viršutinės lūpos kairės pusės, ties kairiu smilkiniu buvo nustatytos žaizdos (1 t., b. l. 78-79). Tai, kad įvykio vietoje ant I. T. veido matėsi neryškios kraujosruvos, matyti ir iš liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 98). Nurodyti I. T. sužalojimų požymiai atitinka specialisto išvadoje nustatytus nukentėjusiosios sužalojimus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. T. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. 19.00 val. iki 2018 m. kovo 1 d. 3.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine I. T. metu sudavė jai trisdešimt aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kūną, taip padarė I. T. kairės akies vokų, kairio smilkinio, kairės ausies kaušelio ir užausio, žandų, viršutinės lūpos, žastų, dilbių, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, dešinio sėdmens, kairio klubo srities, šlaunų, dešinio kelio, blauzdų poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. T.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. T. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurie priskiriami nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino juos padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai ir atsiprašė nukentėjusiosios I. T., tai matyti iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 132) ir teisiamojo posėdžio metu. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui I. T. prašė jį nutraukti susitaikius su R. T., nurodė, kad jam dėl to atleido ir pretenzijų neturi, tai matyti iš jos parodymų ir pareiškimo (1 t., b. l. 95, 96), o apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl R. T. padarytų nusikaltimų jai nebuvo padaryta žala, taip pat patvirtino, kad jam dėl to atleido ir jie susitaikė. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su I. T.. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad R. T. anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 170), per pastaruosius penkerius metus jis tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau už nusižengimus, susijusius su transportu ir, nors turi galiojančią nuobaudą, bet paskirtas baudas sumokėjo (1 t., b. l. 172). Be to, šiuo metu I. T. ir R. T. gyvenant atskirai išnyko bet kokios pastarojo smurtinio elgesio apraiškos, tai matyti iš jų abiejų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdyje (1 t., b. l. 94, 132) ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi, R. T. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padaryti nusikaltimai yra atsitiktiniai, nulemti įsisenėjusių šeiminių problemų, dėl kurių atsakingi abu sutuoktiniai, ir, žinoma, R. T. pasirinkto netinkamo jų sprendimo būdo. R. T. taip pat teigiamai charakterizuoja jo aktyvus rūpestis nepilnamečiais vaikais. Štai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad R. T. iniciatyva – prašymu ir įsipareigojimu, jam buvo grąžinti iš neblaivios I. T. paimti jų nepilnamečiai vaikai (1 t., b. l. 51-54). R. T. taip pat pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl I. T. kaltės, kuriuo, be kita ko, prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tai matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tam pritarė, iš jo išvados taip pat matyti, kad nepilnamečiai vaikai nori gyventi su R. T., kuris rūpinasi jų dvasine ir materialine gerove. Tai, kad R. T. dalyvauja vieno iš nepilnamečių vaikų mokymo įstaigos susirinkimuose ir individualiuose pokalbiuose, matyti iš jos pateiktos charakteristikos (1 t., b. l. 49). Be to, iš R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis netgi buvo paėmęs paskolą I. T. gydymui nuo alkoholizmo, tačiau tai nepadėjo, o jis liko skolingas (1 t., b. l. 127). R. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos atstovu (1 t., b. l. 171), taigi, turi legalų pragyvenimo šaltinį, tai taip pat teigiamai jį apibūdina. Teismo vertinimu, byloje nėra itin reikšmingų duomenų, kurie leistų manyti, kad R. T. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Vien tik baustumai administracine tvarka kitų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. T. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad R. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas kaltinamajam R. T. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja I. T..

Dėl kardomosios priemonės panaikinimo, daiktinių įrodymų likimo

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 137, 149), naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. T., padariusį dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. T. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. T., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Marijus KursevičiusNuorašas tikras