Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. B. (M. B.) sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2015 m. gegužės 12 d., apie 21:00 val., Statybininkų rengimo centro bendrabučio, esančio Ateities g. 24, Vilniuje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su E. L. (E. L.) metu, tyčia dūrė peiliu du kartus nukentėjusiajam į dešinės pusės krūtinės ląstą bei vieną kartą tyčia dūrė peiliu į dešinę blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. L. (E. L.) dvi žaizdas krūtinės dešinėje pusėje: IV ir VI-ame tarpšonkauliniuose tarpuose (viena jų – IV-ame tarpšonkauliniame tarpe – kiauryminė, atsivėrusi į dešinę krūtinplėvės ertmę), bei vieną žaizdą dešinės blauzdos viršutinio trečdalio šoniniame paviršiuje, tokiais savo veiksmais tyčia padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. B. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2015 m. gegužės 12 d. vakare, Statybininkų rengimo centro bendrabučio kambaryje, tarp jo ir nukentėjusiojo E. L. kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis pradėjo tyčiotis iš kaltinamojo dėl jo pokalbio telefonu su mergina turinio, ir konflikto metu kaltinamasis keletą kartų dūrė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių M. B. sudavė peiliu nukentėjusiajam ir į kokias būtent kūno vietas, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodyti negalėjo, kadangi, kaltinamojo teigimu, tuo metu jis buvo labai susijaudinęs dėl to kas įvyko, todėl neprisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis M. B. nuoširdžiai gailisi ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis M. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis bei civilinė ieškovė, tiek ir kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė sunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu, įrodoma nukentėjusiojo E. L. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojų A. Z. (A. Z., b.l. 41-42), S. Š. (b.l. 43-44) ir policijos pareigūnų I. M. (b.l. 45-46) ir P. B. (P. B., b.l. 47-48) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įvykio vietos ir įvykio vietoje rastų ir paimtų daiktų apžiūros protokolais (b.l. 10-12; 71-76) bei nukentėjusiojo E. L. rūbų apžiūros protokolu (b.l. 52-56). Be to, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad E. L. „nustatytos trys žaizdos (priešoperacinėje epikrizėje įvardintos kaip durtinės, tikėtina, kad jos durtinės-pjautinės), iš kurių dvi krūtinės dešinėje: IV ir VI-ame tarpšonkauliniuose tarpuose; viena jų-IV-ame tarpšonkauliniame tarpe-kiauryminė, atsivėrusi į dešinę krūtinplėvės ertmę, bei viena dešinės blauzdos viršutinio trečdalio šoniniame paviršiuje. Žaizdos padarytos duriančiai – pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), kurio galėjo būti peilis ar kitas tokių savybių daiktas ir neatmetama, kad visos trys žaizdos galėjo būti padarytos tuo pačiu peiliu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalvos. Sužalojimas visumoje ir kiauryminė žaizda krūtinės IV-ame tarpšonkauliniame tarpe (atskirai nuo kitų dviejų žaizdų), dėl jos kiauryminio pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad kiekviena žaizda padaryta atskiru trauminiu poveikiu, ir kartotino traumavimo poveikio požymių nekonstatuota. Tokiu būdu, sužalojimai - žaizdos E. L. padarytos trimis peilio smūgiais (dūriais) <...>“ (b.l. 31-32).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo M. B. prisipažinimą ir nukentėjusiojo E. L. parodymus, o taip pat kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. B. kaltė dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikalstamo padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius peiliu į krūtinę ir dešinę blauzdą, padarė nukentėjusiajam E. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo M. B. asmenybę, kuris anksčiau neteistas ir nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn (b.l. 106-107), taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam M. B. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, ir mano, kad tikslinga paskirti kaltinamajam M. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. B., kaip minėta, anksčiau yra neteistas ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam M. B. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalis) numatytas pareigas.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis M. B. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 83) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 97), kurios 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos į kardomąjį kalinimą – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, o BPK 309 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda nuosprendžio ar bausmės vykdymą (BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi kaltinamajam M. B. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą tikslinga atidėti, 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas turi būti panaikinta ir jis iš suėmimo turi būti paleistas teismo posėdžių salėje.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1749,52 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 35-40), prašydamas išieškoti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo E. L. gydymo išlaidas, o A. L. pareiškė 3109,93 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 24-25), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo 109,93 € dydžio jai padarytą turtinę žalą ir 3000 € dydžio neturtinę žalą.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Nors civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jo atstovui nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo E. L. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo E. L. gydymo išlaidos sudarė 1749 eurus 52 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo M. B..

Dėl A. L. civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika, dėl kurios yra teisiamas kaltinamasis M. B., buvo padaryta tuo metu, kai nukentėjusysis E. L. buvo nepilnametis, todėl jo motina A. L. pagrįstai buvo pripažinta nepilnamečio nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą, tačiau tuo metu, t.y. 2015 m. spalio 8 d., nukentėjusysis E. L. jau buvo pilnametis, todėl jis įgijo teisę savarankiškai pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pilnamečio nukentėjusiojo E. L. interesais civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė netinkamas ieškovas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Tačiau civiliniam ieškovui A. L. buvo padaryta turtinė žala, kadangi kaltinamasis M. B. nepataisomai sugadino už A. L. pinigus savo sūnui pirktus rūbus ir avalynę, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu M. B. (M. B.) paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, M. B. (M. B.) paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi M. B. (M. B.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant M. B. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Išieškoti iš M. B. civilinės ieškovės A. L. naudai 109,93 € (vieną šimtą devynis eurus 93 centus) turtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1749,52 € (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 52 centus) nukentėjusiojo E. L. (E. L.) gydymo išlaidų.

Civilinio ieškovo A. L. civilinio ieškinio dalį dėl 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.