- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- eI-5181-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03298-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“, G. Š.
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. atstovui advokatui A. J.,
atsakovės Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atsakovei Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. UAB „Versluva“ (toliau – ir Bendrovė) ir G. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. V4-214 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB „VERSLUVA“ ir G. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjos paaiškina, kad skundžiamu Įsakymu joms buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas. Tarnyba nurodė, kad nagrinėtu atveju administratorius juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, todėl tikslinga skirti poveikio priemonę administratoriui ir administratoriaus juridinio asmens darbuotojai G. Š., atsakingai už įmonės bankroto administravimą. Pareiškėjos nesutinka su Įsakymu, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Dėl administratoriaus juridinio asmens ir jo darbuotojo baudimo už tą patį pažeidimą (non bis in idem principo pažeidimo)
3. Įsakyme poveikio priemonė taikoma Bendrovei ir G. Š. Visi pažeidimą sudarantys veiksmai, nurodyti skundžiamame Įsakyme, buvo atlikti Bendrovės (bankroto administratoriaus), kurios vardu veikė darbuotoja G. Š. Atsižvelgiant į tai, valia dėl pažeidimų padarymo Bendrovės ir G. Š. atžvilgiu nėra skirtinga, o yra ta pati. Pritaikyta drausminė sankcija yra skirta nubausti įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kaip tai nurodyta ĮBĮ 11⁷ straipsnyje, nesilaikančius asmenis ir skatinti juos tokių pažeidimų neatlikti. Taigi iš esmės paskirtos sankcijos yra nukreiptos į procedūras atliekantį asmenį (G. Š.), nes jokių kitų asmenų (darbuotojų), galinčių vykdyti bankroto administravimo procedūras bendrovė neturi, todėl pritaikytų nuobaudų padariniai tenka vienam asmeniui – G. Š.
Skunde teigiama, jog šiuo atveju pažeidžiamas non bis in idem principas – už tuos pačius veiksmus pritaikius sankciją tiek Bendrovei, tiek ir jos darbuotojai.
Dėl lengvinančių aplinkybių
4. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „VERSLUVA“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodė, kad Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba ir tai laikytina lengvinančia aplinkybe, tačiau nenustatyta G. Š. lengvinančių aplinkybių. Konstatavus, kad lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su tarnyba taikytina Bendrovės atžvilgiu, tokia pati aplinkybė turi būti taikytina ir G. Š. atžvilgiu. Neįmanoma tokia situacija, kad bendrovė, kurios vardu veikia direktorė ir darbuotoja G. Š. bendradarbiauja su atsakove, o darbuotoja su atsakove nebendradarbiauja.
II
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
1. Skundžiamu Įsakymu konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus, nes nevykdė teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus bankroto byloje, ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį ir Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 44 patvirtintų Duomenų apie BUAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) bankroto proceso teikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.3. punktą, nes teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę ir pritaikius jai supaprastintą bankroto procesą, nebuvo pateikti duomenys apie Įmonę Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės likvidavimo statusas Juridinių asmenų registre, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, 6.4 punktą, nes savo veiksmais (neveikimu) vilkino Bendrovės bankroto procesą, todėl Bendrovei ir G. Š., tiesiogiai atsakingai už Įmonės bankroto administravimą, skirta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – viešas įspėjimas.
Šalies argumentai
2. Su skundu atsakovė nesutinka ir nurodo, jog kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn yra patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, toks veiksmas pats savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiami fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (ar) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (ar) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas arba viešas įspėjimas. Šių nuobaudų pasekmės yra nurodytos tiek Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte, tiek ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje. Įsakymu paskirtos nuobaudos turės pasekmes tik tam bankroto administratoriui, kuriam ji yra paskirta, t. y. Bendrovei paskirta nuobauda turės įtakos tik šiam bankroto administratoriui dalyvaujant atrankoje ir neturės reikšmės G. Š. nusprendus dalyvauti atrankoje kaip fizinei bankroto administratorei ir atvirkščiai. Tas pats principas Bendrovei ir G. Š. galiotų ir tuo atveju, jei, vadovaujantis ĮBĮ 117 straipsnio 2 dalimi, būtų svarstomas klausimas dėl Bendrovės išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, o G. Š. atveju – pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir jos išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Atsakovei akivaizdu, kad Bendrovei paskirtos nuobaudos pasekmės neteks G. Š., kuriai Tarnyba už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus taip pat skyrė nuobaudą. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, jog G. Š. yra vienintelė Bendrovės darbuotoja, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi Bendrovei, kaip juridiniam bankroto administratoriui, nėra nustatyta jokių apribojimų įdarbinti daugiau bankroto administratorių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime nurodoma, kad tiek Bendrovės, tiek G. Š. veiksmai buvo įvertinti ir Bankroto restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijoje, kuri 2019 m. rugsėjo 17 d. posėdyje nusprendė nepritarti Tarnybos siūlymui išbraukti Bendrovę iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo bei panaikinti G. Š. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti ją iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.
4. Atsakovė akcentuoja, kad Įsakyme yra nustatytos faktinės pažeidimų aplinkybės, taip pat nurodyta, kodėl nuobauda yra skiriama tiek Bendrovei, tiek G. Š. Atliktame Bendrovės patikrinime nustatyta, kad G. Š. buvo Bendrovės įgaliotas asmuo bankroto byloje, todėl Tarnyba, spręsdama kam taikyti poveikio priemonę ir kokia apimtimi ją taikyti, vadovaudamasi ĮBĮ 11⁷ straipsniu, pasinaudojo turima diskrecijos teise bei nuobaudą paskyrė ne tik Bendrovei, bet ir G. Š., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą bei savalaikį atlikimą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas A. J. prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovas šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas M. N. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė išvadą, kurioje siūloma Bendrovei ir jos darbuotojai, atsakingai už bankroto administravimą, už patikrinimo nustatytus ĮBĮ 11 straipsnio 15 ir 20 punktų (nes nevykdo teismo įpareigojimų teikti teismui informaciją apie bankroto bylos eigą bei atliktus veiksmus bankroto byloje), ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalies, Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3. punkto (nes teismui priėmus nutartį likviduoti Įmonę ir teismui pritaikius supaprastintą bankroto procesą, nebuvo pateikti duomenys apie Įmonę Tarnybai, taip pat nebuvo įregistruotas Įmonės likvidavimo statusas juridinių asmenų registre) pažeidimus skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.
Išvadoje pažymima, kad nagrinėtu atveji Bendrovė, kaip juridinis asmuo, dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą žalą. Išvadoje už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, trukmę ir reikšmingumą, siūloma skirti poveikio priemonę Bendrovei ir jos darbuotojai G. Š., atsakingai už Įmonės bankroto administravimą. Nustatyta Bendrovės lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su Tarnyba, sunkinanti aplinkybė – galiojanti nuobauda. G. Š. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė – 2 galiojančios nuobaudos.
2. 2019 m. rugpjūčio 19 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo už Išvadoje nurodytus pažeidimus nuspręsta skirti Bendrovei ir jos įgaliotam asmeniui G. Š. nuobaudą – viešą įspėjimą.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos kelia jų dvigubo nubaudimo klausimą, t. y. non bis in idem principo pažeidimą, taip pat atkreipia dėmesį, kad nebuvo vertintos G. Š. veiką lengvinančios aplinkybės.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 išaiškino, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.
Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes
Nagrinėjamu atveju matyti, jog poveikio priemonė skirta skirtingiems asmenims – pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniu, Bendrovės atstovui, ir pačiai Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, t. y. šiuo atveju nubausti buvo skirtingi asmenys. Todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje nubausto juridinio asmens forma yra uždaroji akcinė bendrovė, o tai ypač atskiria fizinį asmenį, kaip savininką, nuo paties juridinio asmens (skirtingai negu individualių įmonių atveju). Ypač pabrėžtina, kad skunde nėra rimtų argumentų, kad pažeidimai nebuvo padaryti, t. y. aiškiai nepasisakoma, kuris subjektas, esą, turėtų atsakyti, o kuris – ne. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti, kad pažeidimus padarė abi pareiškėjos, kurios buvo nubaustos nepažeidžiant non bis in idem principo.
3. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
4. Pažymėtina, kad teisės aktai nustato diskrecinę teisę būtent įstaigos vadovui nuspręsti, kokios rūšies nuobaudą skirti administratoriui, susipažinus su išvados turiniu ir atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjos pagrįstai nubaustos (iš esmės abejojama tik tuo, kad, esą, buvo pažeistas non bis in idem principas). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nekvestionuoja uždarajai akcinei bendrovei „Versluva“ pritaikytos nuobaudos pobūdžio. Teismas, įvertinęs tai, kad G. Š. turi dvi galiojančias nuobaudas, o UAB „Versluva“ – tik vieną (žr. šios teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), kad G. Š. nubausta tokia pačia nuobauda kaip ir Bendrovė, kad keliamas tik klausimas dėl lengvinančios aplinkybės G. Š. atžvilgiu neaptarimo, kad nekeliama abejonė dėl Bendrovei paskirtos nuobaudos pobūdžio, daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas stokoja korektiškumo dėl lengvinančių aplinkybių G. Š. atžvilgiu neįvertinimo, tačiau visų nurodytų aplinkybių kontekste nėra jokio teisinio pagrindo keisti Įsakymą, švelninant G. Š. paskirtą nuobaudą.
5. Pareiškėjos prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjų reikalavimas panaikinti Įsakymą atmestas kaip nepagrįstas, tai prašymas atlyginti bylinėjimosi taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.