Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,

A.B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. spalio 26 d., apie 21.40 val., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y., kad 2016 m. spalio 26 d., apie 18.30 val., prie pastato, esančio Vilniaus g. 43, Panevėžyje, keturi romų tautybės vyriškiai, atimdami galimybę priešintis, panaudojant fizinį smurtą, t.y. suduodant jam smūgius kojomis į rankos riešą ir kairį šoną, pagrobė iš jo piniginę su daiktais ir 80 eurų, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50594-16 dėl plėšimo pagal LR BK 180 str. 1 d., kur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 26 d., apie 22.00 val., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. K., atliekančiai ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50594-16 dėl plėšimo, tyčia, žinomai melagingai nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d., apie 18.30 val., prie pastato, esančio Vilniaus g. 43, Panevėžyje, suduodami jam smūgius kojomis į rankos riešą ir kairį šoną, pagrobė iš jo piniginę su daiktais ir 80 eurų, nors iš tikrųjų pinigus jis pralošė kazino, dėl ko iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50594-16 prokuroro 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo išskirtas į atskirą IT Nr. 06-2-00303-16, o IT Nr. 01-1-50594-16 dėl plėšimo 2016-11-14 prokuroro nutarimu nutrauktas, nesant padarytai nusikalstamai veikai.

Pareiškus A. B. įtarimam pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d., ir jį apklausus įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 24 d., jam buvo pervesti pinigai už neįgalumą-pensija. Tą dieną, kai buvo pervesti pinigai, jis dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Tą dieną, t.y. 2016-10-24, apie 10.00 val., dar kol nebuvo atvykęs į objektą, kuris yra Savanorių g. 3, Panevėžyje, buvo kartu su kitais savo bendradarbiais savo darbo įmonės būstinėje, kuri yra Baeržų g. 10, Panevėžyje, kur susižalojo ranką. Ranką susižalojo, nes neatsargiai ėmė balkono rėmą ir jis užgriuvo jam ant kairės rankos. Ant rankos liko nubrozdinimas. Kaip jis susižalojo ranką matė ir kiti darbininkai, t.y. jo bendradarbiai. Iš darbo būstinės į aptarnaujamą objektą, t.y., adresu Savanorių a. 3, Panevėžys, kartu su kitais darbininkais nuvyko 2016-10-24, po pietų, apie 13.00-14.00 val. tarpe tarp darbų buvo laisvo laiko, tai jis pasakė darbo kolegoms, jog eina į autobusų stotį atsigerti kavos, o iš tikrųjų nuėjo nusiimti iš bankomato savo pinigų, t.y. nuėjo prie bankomato, kuris yra netoli autobusų stoties, prie parduotuvės “Iki”. Nusiėmęs pinigus, nuėjo tiesiai į kazino. Iš savo banko sąskaitos nusiėmė 80 eurų. Visus pinigus pralošė kazino. Kai parėjo namo, tai jo sutuoktinė V. B. ir jos motina E. P. klausė, ar jis jau gavo pinigus-invalidumo pensiją. Jis bijojo joms pasakyti, kad savo invalidumo pensiją pralošė kazino, todėl sugalvojo pasakyti po kelių dienų savo sutuoktinei ir uošvei, kad jį apvogė gatvėje keli romų tautybės vyriškiai, kurie jam sudavė smūgius ir pagrobė iš jo pinigus-80 eurų. 2016-10-26, apie 21.00 val., išsikvietė prie centrinės “Iki” parduotuvės policiją ir pareigūnams pranešė, jog jį apiplėšė. Taip pat apie įvykį informavo ir uošvę bei sutuoktinę. Policijos pareigūnai jį apklausė, jis pasakė, jog jį sumušė ir atėmė pinigus. Policijos pareigūnai jį pristatė į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur policijos pareigūnai iš jo priėmė pareiškimą, prieš tai išaiškino ir pasirašytinai įspėjo, kad jam gresia atsakomybė, jei jis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Jis pasirašė dokumentą, kad buvo įspėtas. Po to, kai priėmė iš jo policijos pareigūnai pareiškimą, jį apklausė liudytoju. Prieš apklausą policijos pareigūnai supažindino jį su liudytojo teisėmis ir pareigomis, išaiškino, jog liudytojas atsako už melagingų parodymų davimą. Jis buvo įspėtas už tai, kad atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei melagingai praneš apie nebūtą nusikaltimą arba, apklausiamas liudytoju, meluos-duos melagingus parodymus, jam gali būti iškelta baudžiamoji byla. Jo baimė prieš sutuoktinę ir uošvę buvo didesnė, negu gresianti atsakomybė už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ar duotus melagingus parodymus. Labai gilisi, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir labai gailisi, jog, duodamas parodymus, kaip liudytojas, taip pat melavo (b.l. 51-54).

Papildomai apklausiamas 2016-12-16 parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Dėl pareikšto įtarimo yra jau davęs parodymus, jų papildyti nenori ir neturi kuo, nes tuomet viską papasakojo, kaip buvo. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 58-59).

Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis.

Liudytojos L. K. parodymais, kad 2016-10-26 dirbo kartu su kolege J. Š. nuo 21.00 val. iki 9.00 val. Atsimena, kad po 21.00 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų gavo nurodymą nuvykti į VšĮ “Panevėžio Respublikinės ligoninės”, esančios Smėlynės g. 26, Panevėžyje, priėmimo skyrių. Budėtojai paaiškino, kad ligoninėje yra nukentėjęs asmuo-vyriškis. Nuvykus kartu su kolege J. Š. į ligoninės priėmimo skyrių, po gydytojų apžiūros buvo apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. B.. Atsimena tą atvejį, kadangi vyriškis labai jaudinosi, mikčiojo bei nenuosekliai, sunkiai dėstė įvykio aplinkybes. Pirmiausiai prieš apklausą buvo priimtas A. B. protokolas-pareiškimas, prieš tai (prieš surašant protokolą-pareiškimą) jam-A. B. buvo išaiškinta atsakomybė dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Išaiškinus dėl atsakomybės, jam buvo pateiktas pasirašyti protokolas. Pasirašydamas A. B. paaiškino, jog supranta kokia atsakomybė yra už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Taip pat prisimena, jog vyriškis pasakojo, kad jį sumušė keli romų tautybės vyriškiai bei iš jo pagrobė rankinę, kurioje buvo piniginė su pinigais. Nukentėjusysis paaiškino, jog jį sumušė nepažįstami vyriškiai rankomis ir kojomis. Po to, kai buvo priimtas protokolas-pareiškimas, A. B. apklausė liudytoju, tačiau prieš liudytojo apklausą A. B. išaiškino liudytojo ir nukentėjusiojo teises ir pareigas, ypatingai (kaip ir visada, apklausdama visus liudytojus), išaiškino ir paaiškino kokia yra atsakomybė liudytojo, kuris duoda melagingus parodymus. A. B. paaiškino, jog suprato liudytojo teises ir pareigas. Tuo metu, kol aiškino A. B. liudytojo teises, kolegė J. Š. užpildė “teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą”, kurį pasirašė A. B., patvirtindamas, kad suprato teises ir pareigas. Apklausos, t.y. ką paskojo A. B. visų aplinkybių tiksliai pasakyti ir atpasakoti negali, tačiau kaip ir minėjo apklausos pradžioje, tai A. B. aiškino, jog jį sumušė, suduodami rankomis ir kojomis romų tautybės vyriškiai, kurie atėmė iš jo rankinę su joje buvusia pinigine, kurioje buvo pinigai (kiek tiksliai pinigų buvo piniginėje, neatsimena ir pasakyti negali (b.l. 23-25).

Iš 2016-10-26 protokolo-pareiškimo (b.l. 12-13) matyti, kad A. B., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

Iš 2016-10-26 liudytojo A. B. apklausos protokolo (b.l. 16-18) matyti, kad A. B., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, davė melagingus parodymus apie neva jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, nes jis pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir pateikė melagingą pareiškimą-pranešimą apie nusikalstamą veiką bei davė melagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjęs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai dėl jų padarymo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pasiūlius A, B. užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 58-59).

Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį–jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę–teisiamas pirmą kartą, dirba, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 28-29), pas psichiatrą lankėsi (b.l. 31), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2016-12-14 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-350/2016 G 1257/2016 (05) nurodyta, kad A. B. nustatyti lėtiniai ar laikini psichiniai sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės, nagrinėjant bylą ir duoti apie tai parodymus, jam netikslinga atlikti teismo psichiatijos ekspertizę (b.l. 37), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta, kaltinamajam paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalies ir BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių–baudą, artimą bausmės vidurkiui.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal LR BK 235 str. 1 d. 9 MGL (338.94 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-9 MGL (338.94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, paskiriant galutinę bausmę-6 MGL (225.96 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti–iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad jis teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privalo sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudos nesumokėjus per teismo nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.