- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-277-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lietuvos Respublikos, Neringa Švedienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Druskininkų savivaldybės administracijai, Sodininkų bendrijai „Rūta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-236-418/2008 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, Druskininkų savivaldybės administracijai, Sodininkų bendrijai „Rūta“ dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. 2008-02-19 pateikė ieškinį, prašydama nustatyti 33,50 metrų ilgio ribą tarp ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, plane pažymėtą tašku ,,2“, Lietuvos koordinačių sistemoje – (duomenys neskelbtini) bei tašku ,,3“, sistemoje X(duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-05-02 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė iš S. G. nupirko 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-12-22 Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius išdavė leidimą Nr. 180/06 statyti sodo namą. Baigus statybas, ieškovė norėjo statinį priduoti naudoti statybos priežiūros inspekcijai. Ieškovei buvo paaiškinta, kad be sklypo kadastrinių matavimų, statinio naudotis nepriims. 2006 m. gruodžio mėnesį matavimas buvo padarytas, sklypo planas suderintas su Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriumi bei sodininkų bendrija ,,Rūta”. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, sutikdami su sklypo ribomis, pasirašė kaimyninių sklypų savininkai A. S., D. B. ir O. K.. Gretimo sklypo savininkas atsakovas aktą pasirašyti atsisakė, nurodydamas, kad ieškovė pasistatė gyvenamąjį namą jo žemės sklypo dalyje. Iš tikrųjų ieškovės namas pastatytas 3,70 m atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribos. Pagal preliminarius matavimus tiek ieškovės, tiek atsakovo sklypo plotas buvo 0,0600 ha. Atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad ieškovės sklypo plotas yra 0,0634 ha. Atsakovas 2000-01-20 su sodo sklypo ribomis sutiko, nors tada ir dabartinis ieškovės sklypo plotis pagal kadastrinius matavimus liko toks pat, skirtumas tik 2 cm. Sklypų riboženkliai yra, jų iš naujo statyti nereikia, sklypų ribos aiškios ir nusistovėjusios (LR CK 4.45 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas gretimą ieškovei žemės sklypą Nr. 37 įsigijo dar 1992-12-28 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovė, įsigijusi žemės sklypą, jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribų nereiškė. Vėliau ieškovė pradėjo statyti gyvenamąjį namą, nesilaikydama įstatymo nustatytų ribų tarp statomo namo ir atsakovo žemės sklypo. 2006-10-17 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovė žemės sklypo planą, kuriuo grindžia ieškinio reikalavimus, padarė tik po minėto akto surašymo, t.y. 2006-11-28, o 2006-12-20 Druskininkų savivaldybės administracija ieškovei išdavė leidimą statyboms. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė dalį savo namo pastatė ant sklypo ribos, todėl jos užsakyti matavimai buvo atlikti netiksliai, subjektyviai, siekiant įteisinti nelegaliai pastatytą namą. Šalių sklypų ribos ilgis yra apie 30 m, ir sklypo ribą paslinkus 1 m link atsakovo sklypo, kaip tik susidaro maždaug 34 kv.m plotas. Žemės sklypai SB „Rūta“ sodininkams buvo išdalinti apie 1988 m., kai buvo atliekami preliminarūs matavimai. Ieškovei atlikus geodezinius matavimus ir pakoregavus buvusias sklypo ribas, jos sklypas padidėjo 34 kv. m. atsakovo sklypo sąskaita. Jeigu atsakovas nuspręstų atlikti geodezinius matavimus savo sklype, remdamasis ieškovės atliktais matavimais, siekdamas ir toliau valdyti būtent 0,06 ha sklypą, tai atsakovas turėtų savo sklypą padidinti kito kaimyninio sklypo sąskaita. Norint tiksliai nustatyti visų SB „Rūta“ sklypų ribas, reikėtų atlikti detaliuosius visos SB „Rūta“ teritorijos geodezinius matavimus ir iš naujo perskirstyti sklypus jų savininkams, atliekant kiekvieno sklypo geodezinius matavimus. Ieškovė, nesutikdama su nuo seno buvusiomis ir nusistovėjusiomis sklypo ribomis, elgiasi nesąžiningai, įgyvendindama savo interesus, pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, kaimyninių sklypų savininkės pasirašė dėl to, kad dalyvavo atliekant matavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jos sutiko su matavimo rezultatais. Gretimų sklypų savininkai turėtų būti patraukti trečiaisiais asmenimis, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CK 4.45 str.).
Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007 m. ieškovė Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikslinimui. Ieškovės pateiktoje kadastro duomenų byloje esantys žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo savininku – atsakovu. Dėl tokio trūkumo žemėtvarkos skyriaus vedėjas negalėjo derinti dokumentų, esančių kadastro duomenų byloje. Ieškovė savo veiksmais ar neveikimu atsakovo teisių nepažeidžia, tačiau atsakovui nepagrįstai atsisakius derinti kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, gali būti pažeidžiama ieškovės teisę į nuosavybę (CK 4.37 str., 4.45 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-12-11 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Teismas nustatė, kad sodininkų bendrija ,,Rūta“ nėra atlikusi visos bendrijos žemės geodezinių matavimų, ir padarė išvadą, kad negali nustatyti tikslios ribos tarp ieškovės A. G. ir A. T. žemės sklypų ribų. Teismas pažymėjo, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes ieškovė nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teismas konstatavo, kad, kai bus atlikti visos sodininkų bendrijos ,,Rūta” žemės sklypo matavimai, tuomet galima bus nustatyti tikslias ribas tarp A. G. ir A. T. žemės sklypų (CK 296 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-12-11 nutartį ir nustatyti 33,50 metrų ilgio ribą tarp ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0003-0037, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėtą tašku ,,2“, Lietuvos koordinačių sistemoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei tašku ,,3“, sistemoje (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo nutartis neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi šiuo atveju, kilus ginčui, ribą tarp sklypų nustato tik teismas. Tarp ieškovės ir atsakovo, iš vienos pusės, ir sodininkų bendrijos „Rūta“, iš kitos pusės, nėra ginčo, todėl teismo nurodyta aplinkybė atlikti viso sodininkų bendrijos sklypo kadastrinį matavimą yra nepagrįsta. Ieškovės sklypo viena kraštinė ribojasi su atsakovo sklypu, viena su bendro naudojimo keliu, kitos dvi su gretimų savininkų sklypais. Trys iš keturių gretimų sodo sklypų savininkų, SB „Rūta“ pirmininkė, sutiko su kadastriniais matavimais, pasirašė 2006-11-28 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą Nr. 1 bei žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Planas suderintas su Druskininkų savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriumi. Su juo sutiko ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus specialistė. Sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filiale. Nei vienas šių asmenų ieškovei pretenzijų nereiškė. Dėl žemės sklypų nesutarė du bendrijos nariai. Sodininkų bendrija nėra ginčo šalis, reikalavimų šalims nereiškė. Abiejų šalių sklypai su bendrijos išorine riba (perimetru) nesiriboja. Reikalavimas, kad bendrija atliktų visos bendrijos kadastrinius matavimus, pažeidžia tiek bendrijos, tiek bendrijos narių teises. Toks procesas užsitęstų ilgą laiką, reikalautų didelių piniginių lėšų. Teismui buvo pateikti išrašai iš registro, pateikta VĮ Registrų centro Alytaus filialo kadastrinio žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypai vienas kito neužkloja, į bendrijos bendro naudojimo teritoriją neįsiterpia. Jeigu bendrija „Rūta“ ateityje atliks viso užimamo sklypo kadastrinį matavimą, gali kilti problemų su kitais žemės sklypų naudotojais, tačiau tai nesusiję su nagrinėjamu ginču. Atsakovui teisme buvo pasiūlyta atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jis atsisakė. Kitokiu būdu nustatyti ribą tarp ieškovės ir atsakovo sklypo nėra galimybės. Nesutariant sklypų savininkams dėl ribų, įstatymas nenumato išankstinio ginčo sprendimo stadijos.
Atsiliepimas
Atsakovas A. T., tretieji asmenys Alytaus apskrities viršininko administracija, Druskininkų savivaldybės administracija, Sodininkų bendrija „Rūta“ nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 str. 1 d. 1 p. tuo atveju, kai ieškovas pagal įstatymą turėjo pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo ir dar neprarado galimybės ja pasinaudoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus įstatymo, kurio pagrindu ieškovė turėjo pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo ir dar neprarado galimybės ja pasinaudoti. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad kilus ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl ribos, toks ginčas sprendžiamas teismine tvarka (CK 4.45 str.), nes teismo nurodyta aplinkybė atlikti viso Sodininkų bendrijos „Rūta“ sklypo kadastrinius matavimus šalis palieka neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, neišsprendus ginčo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nėra iš esmės išsprendęs ginčo ir negalima riboti byloje dalyvaujančių asmenų teisių į apeliaciją. Aplinkybės, kad ieškovės sklypo viena kraštinė ribojasi su atsakovo sklypu, viena su bendro naudojimo keliu, kitos dvi su gretimų savininkų sklypais, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad, iš naujo nagrinėjant bylą, reikalinga įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, kurie yra prie ieškovei priklausančio sklypo ribų esančių gretimų sklypų savininkai, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CK 4.45 str.). Tai, kad trys iš keturių gretimų sodo sklypų savininkų, SB „Rūta“ pirmininkė, sutiko su ieškovės pateiktais kadastriniais matavimais, nereiškia, kad galima neįtraukti gretimų sklypų savininkų, nes šių asmenų neįtraukimas gali sudaryti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju ieškovė iš esmės yra suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl pirmosios instancijos teismas turi galimybę vertinti ieškinio pagrįstumą pagal suformuluotus reikalavimus ir ieškinio ribas (CPK 111 str.).
Aplinkybės, kad atsakovas neteikia priešieškinio ir neatlieka savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, pasirinkdamas pasyvų savo teisių ir interesų gynimo būdą, nereiškia, kad galima palikti ieškinį nenagrinėtu, kai ieškovė siekia teismine tvarka išspręsti ginčą, kilusį tarp šalių. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys sudaro teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, kaip nepagrįstą dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (LR CK 4.45 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 137 str., 138 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.