Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-11-26 · Civilinė byla Nr. 2-1957-721/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
2-1957-721/2012
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01556-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Pareiškėjas
G. M.
Suinteresuotas asmuo
S. D., J. T., Mažeikių rajono 2-ajam notarų biurui
Civilinė byla Nr. 2-1957-721/2012Proceso Nr. 2-29-3-01556-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos (S) 34.2.; 34.4.3.; 116.1
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. M., jos atstovui advokatui V. J., suinteresuotam asmeniui S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. D., J. T., Mažeikių rajono 2-ajam notarų biurui dėl išlaikymo fakto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. M. pareiškimu (b.l. 1-3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo J. M. mirties dieną, t.y. 2012-03-17, buvo reikalingas išlaikymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2012-03-17 mirė jos tėvas. Tėvas ją visada finansiškai išlaikydavo. Jos tėvai buvo išsituokę, po jų ištuokos ji gyveno su mama. Tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji buvo studentė, neturėjo jokių savarankiškų pajamų, jai nuosavybės teise priklausančio turto. Ji mokėsi Klaipėdos valstybinės kolegijos Socilainių mokslų fakulteto trečiame kurse dieniniame skyriuje, nedirbo. Dėl intensyvaus paskaitų grafiko, ji negalėjo ieškotis darbo ir dirbti, nes visą laiką reikėjo skirti mokymuisi, po paskaitų dar reikėdavo ruoštis kitos dienos užsiėmimams. Ją išlaikė motina. Su tėvu pareiškėja susitikdavo, bendraudavo, jis jai duodavo apie 300 Lt išlaidoms kiekvieną mėnesį. 2011 metų vasarą ji dirbo UAB „Mažeikių lyra“, kad šiek tiek ir pačiai užsidirbti, nes Klaipėdos mieste gyvenant išlaidų buvo nemažai. Po tėvo J. M. mirties, 2012-05-15 kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau sužinojo, kad suinteresuotam asmeniui S. D. parašytas testamentas. Tėvo mirties dieną savarankiškų pajamų ji neturėjo, buvo tėvų visiškai išlaikoma, stipendijos negaudavo. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Pareiškėja buvo pilnai išlaikoma savo mamos D. P., kuri atliko savo pareigą remti savo pilnametį vaiką, kuris mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, tokią pat pareigą turėjo ir pareiškėjos tėvas J. M.. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų paveldėti jai priklausančią privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. D. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, jog pareiškėja yra jos mirusio brolio dukra. Brolis J. M. testamentu turtą paliko jai, nes ji ir dar viena sesuo O. D. iš esmės rūpinosi tuo nekilnojamuoju turtu, t. y. po tėvų mirties likusiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, visų laikomu šeimos turtu. Po motinos mirties visi vaikai ir tėvas priėmė jos palikimą, o tėvas savo dalį perleido savo vieninteliam sūnui, jos broliui Juliui. Kadangi ji ir sesuo rūpinosi tėvų laidotuvėmis ir prižiūri jų kapus, dar esant gyvam broliui, susitarimu su juo dėl tėvams priklausiusio turto, šis visą jam priklausančią turto dalį testamentu ir paliko jai. Pačiam palikėjui jau porą metų iki mirties buvo reikalinga parama, jo turtinė padėtis neleido teikti pareiškėjai išlaikymą, nepadarant esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms. Jis gyveno su kita moterimi, augino mažametį vaiką, neturėjo darbo ir pastovių pajamų. Iš antstolės sudaryto palikimo apyrašo matyti, kad jis turėjo daug skolų. Brolį, kaip ir tėvus palaidojo ji su seserimi.

Liudytoja apklausta D. P. teisme parodė, kad po ištuokos su J. M. jų dukrą G. M., tada dar nepilnametė, liko gyventi su ja. Dukters tėvas teikė nepilnametei dukrai išlaikymą. Dukra bendravo su tėvu ir jis jai padėjo materialiai iki pat savo mirties, jai jau tapus pilnametei. Buvęs sutuoktinis dukrai periodiškai duodavo nuo 100 iki 400 litų per mėnesį pagal savo galimybes. Tai ji žinojo iš dukters. J. M. mirties dienai ( 2012-03-17) duktė Gintarė mokėsi Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakultete, dieniniame skyriuje, trečiame kurse, gyveno bendrabutyje Klaipėdos mieste ir jai iš tiesu buvo reikalingas išlaikymas, nes ji jokios socialinės paramos negavo, stipendija jai nebuvo mokama, negavo jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, jokio turto nuosavybės teise nevaldė.

Liudytoja O. D. parodė, kad jos brolis J. M. savo pilnametei dukrai, kuriai gal buvo reikalingas išlaikymas, negalėjo padėti materialiai, nes pats kelis metus neturėjo jokių pajamų. Paskutiniu laiku jis neturėjo darbo, jį slėgė skolų našta. Testamentu tėvu namo su priklausiniais jam priklausančią didesnę dalį seseriai S. D. jis paliko dėl to, kad būtent jos, jo seserys, tuo turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Jos tvarko tėvų kapus, todėl jis ir sprendė, kad tėvu buvęs turtas turi atitekti seseriai, kuri rūpinasi tėvų kapais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CK 5.20 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šios teisės normos taikymo sąlygos yra tokios: pirma, palikėjas yra surašęs testamentą, kuris yra galiojantis; antra, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, nesant testamento, būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą (t. y. pirmos eilės įpėdinis arba antros eilės įpėdinis, jeigu nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriėmė ar atsisakė palikimo arba iš jų atimta teisė paveldėti, taip pat sutuoktinis, paveldintis kartu tiek su pirmos, tiek su antros eilės įpėdiniais); trečia, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, yra reikalingas išlaikymo; ketvirta, išlaikymo reikalingumas turi būti nustatytas būtent palikimo atsiradimo dieną.

Pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Pilnamečių vaikų, besimokančių aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnių nei 24 metų, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Sprendžiant pilnamečio vaiko išlaikymo reikalingumo klausimą būtina nustatyti, ar toks asmuo turėjo teisę gauti išlaikymą iš savo tėvo (motinos) šiam esant gyvam. Šiai aplinkybei nustatyti būtina išsiaiškinti ne tik vaiko, bet ir jo tėvo (motinos) materialinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą, vaiko pastangas gauti lėšų pragyventi, pažangumą besimokant.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. M., miręs 2012-03-17 ( b. l. 59), visą savo turtą testamentu paliko šioje byloje suinteresuotam asmeniui S. D. (b. l. 9, 69 ). Tėvo mirties dieną pareiškėja G. M. mokėsi aukštosios mokyklos - Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakultete trečiame kurse valstybės finansuojamoje vietoje, dieniniame skyriuje ( b. l. 15, 91-93), gyveno šios kolegijos technologijų fakulteto bendrabutyje Nr. 2, Taikos pr. 16, Klaipėdos m.( b. l. 18), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturėjo ir neturi (b. l. 19-20), socialinių išmokų, stipendijos negavo ( b. l. 17). Draudžiamų pajamų 2011 metais ji gavo 2178,69 Lt dirbdama UAB ,,Mažeikių lyra“ per vasaros atostogas pirmą kartą įsidarbinusi 2011-06-15 iki 2011-08-31 ir atliko praktiką nuo 2012 m. kovo 26 d. (jos tėvas mirė 2012 m. kovo 17 d.) iki 2012 m. gegužės 14 d. (b .l.21-25,26,27).

Taigi, pareiškėja G. M. tėvo J. M. mirties dieną buvo pilnametė (palikėjo mirties dieną buvo ne vyresnė kaip 24 metų) ir mokėsi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje. Jos mokymasis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje buvo pažangus, t.y. pareiškėja tinkamai vykdė pareigą mokintis, siekti mokslo rezultatų ( b. l. 16). Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad aukštosios mokyklos studentas, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti studijas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Dirbdama per vasaros atostogas pilnametė pareiškėja tiesiog išnaudojo protingas galimybes pati pasirūpinti besimokinant pragyventi reikalingomis lėšomis. Įvertinus šiuos byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja palikėjo J. M. mirties dieną neturėjo pajamų pragyvenimui, turtinė pareiškėjos padėtis įgalina spręsti apie išlaikymo reikalingumą. Be to, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad palikėjas mirties dieną teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai J. T., kurios vardu palikimą priėmė jos įstatyminė atstovė Ž. T. ( b. l. 57), pačiam palikėjui J. M. nebuvo reikalinga parama ar globa, palikėjo turtinė padėtis (testamentu palikta didesnė dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų) leido teikti pareiškėjai išlaikymą. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas ir, kad šį išlaikymą pareiškėjos tėvas J. M. iki savo mirties turėjo galimybę teikti. Suinteresuoto asmens argumentai dėl J. M. negalimumo mirties dieną teikti pilnametei pareiškėjai išlaikymo, nesudaro pagrindo pareiškimo netenkinti, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad jis neturėjo pakankamai tam lėšų ar negaudavo pajamų.

Patenkinus pareiškimą pareiškėjai G. M. ir valstybei iš suinteresuoto asmens S. D. CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu priteistinos byloje turėtos išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą sumokėjo 142,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 4). Taip pat ji pateikė byloje advokato teisinių paslaugų apmokėjimo dokumentą, kuris patvirtina, kad ieškovė už advokato pagalbą byloje sumokėjo 3000,00Lt. Pareiškėjos advokatas surašė procesinius dokumentus, pareiškimas paruoštas tinkamai, netaikytos procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nuostatos, atstovavo pareiškėją teismo posėdžiuose, išreikalavo rašytinius įrodymus, būtinus bylos nagrinėjimui, todėl pripažintina, jog šios išlaidos advokatui neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytus įkainius.

Taip pat iš suinteresuoto asmens S. D. valstybei priteistina 42,38 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos tėvo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t.y. 2012-03-17, buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti pareiškėjai G. M. iš suinteresuoto asmens S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3142,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens S. D. 42,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą 2012-03-17 mirusio J. M. testamentinei įpėdinei Stanislavai dauginienei) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė