Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2012-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-359-572/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
1-359-572/2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00601-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Kuzmienė
Kaltinamasis
T. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-359-572/2012(Proceso Nr. 1-52-1-00601-2011-0)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.2.18.11.; 2.10.1.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00601-11, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, našlė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 dirbdama buhaltere UAB „Mardus“ registruotoje adresu, (duomenys neskelbtini), pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „Mardus“ apskaitą, pagal 11 straipsnio 1 dalį – už buhalterinių įrašų teisingumą, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, 3 dalies, kur nustatyta, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 16 straipsnio 1 dalies, kur nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir 4 dalies, kur nustatyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėje laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, Lietuvos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Mardus“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, avansinėse apyskaitose už 2008 m. klaidingai atvaizdavo ūkinę operaciją, neatvaizduodama ūkinės operacijos, t.y. banko Danske Bank išraše 2008-04-30 išmokėto T. M. 450 Lt avanso ūkio išlaidoms neatvaizdavo avansinėje apyskaitoje, 2008-12-31 A. Š. avansinėje apyskaitoje Nr. AR-3 neatvaizdavo pirkimo, „išleista“ 326,99 Lt., tokiu būdu šiai sumai išdidino likutį;

nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies iš kasos išmokėjusi avansą ūkio išlaidoms 52,50 Lt nepateikė piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų;

nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nevykdė reikalavimų apskaitos informacijai, nes sutikrinus 2008 m. ilgalaikio turto likučius suvestinėje „Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraštis“ ir atsargų likučius suvestinėje „Atsargų apyvartos žiniaraštis“ su 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ir „Balanse 2008-12-31“ atvaizduotais ilgalaikio turto ir atsargų likučiais duomenys nesutapo. 2009-01-01 dauguma atsargų likučių suvestinėje „Atsargų apyvartos žiniaraštis“ nurodyti su minuso ženklu. 2008 m. ir 2009 m. atsargų apskaita nebuvo vedama atskirai už kiekvieną mėnesį. Sutikrinus 2008 m. debitorinių įsiskolinimų likučius suvestinėse „Debitorių sąrašas“ su pateiktais debitorių likučiais 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ir „Balanse 2008-12-31“ duomenys nesutapo. 2008 m. ir 2009 m. debitorinių įsiskolinimų suvestinėse „Debitorių sąrašas“ nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Sutikrinus 2008 m. kreditorinių įsiskolinimų likučius suvestinėse „Skolos tiekėjams“ ir „Balanse 2008-12-31“ duomenys nesutapo su pateiktais kreditoriniais įsiskolinimų likučiais 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“. 2008 m. ir 2009 m. kreditorinių įsiskolinimų suvestinėse „Skolos tiekėjams“ nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir įvykiai;

nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ pateikė klaidingus duomenis nes sutikrinus 2008-12-31 suvestinės „Sąskaitų apyvarta“ likučius su pirminių dokumentų likučiais pagal balansines sąskaitas nustatyti neatitikimai;

nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalies, nepateikė apskaitos registrų už 2009 metus;

nesilaikydama Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nevykdė finansinės atskaitomybės sudarymui keliamų reikalavimų, nes sutikrinus pagal balansines sąskaitas suvestinės „Sąskaitų apyvarta“ duomenų perkėlimą į balansą už 2008 m. neatitiko nei vienas straipsnis, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji T. M., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, kalta prisipažino ir nurodė, kad pažeidė įtarime nurodytus LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. UAB „Mardus“ buhaltere ji dirbo nuo 2007-07-31 iki bankroto paskelbimo 2009 m. gruodžio mėn. Ji turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra įgijusi buhalterio – planuotojo specialybę. Su LR buhalterinės apskaitos įstatymu, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu yra susipažinusi. Į jos pareigybines instrukcijas įėjo tvarkyti įmonės buhalterinę – finansinę apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 pilnai nesilaikė minėtų įstatymų ir padarė pažeidimų. Dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies pažeidimo, paaiškino, kad ji neprisimena ar 2008-04-30 sau išmokėtą 450 Lt avansą ūkio išlaidoms atvaizdavo ar neatvaizdavo avansinėje apyskaitoje, taip pat neprisimena ar 2008-12-31 A. Š. avansinėje apyskaitoje Nr. AR-3 neatvaizdavo pirkimo išleista 326,99 Lt ir tokiu būdu šiai sumai buvo išdidintas likutis. Kadangi atlikus įmonės dokumentų tyrimą buvo nustatyti šie pažeidimai, pripažino, kad šį pažeidimą padarė. Dėl kokių priežasčių A. Š. iš kasos išmokėjo 52,50 Lt ir nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, neprisimena, pripažino, kad galėjo šį pažeidimą padaryti. Dėl LR buhalterinės paskaitos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų paaiškino, kad ji apskaitą vedė popieriniame variante „Bendrasis žurnalas“. 2008 m. įsigijo kompiuterius ir buhalterinę programą, tada apskaitos duomenis palaipsniui vedė į kompiuterinę programą. Kai kurios buhalterinės programos moduliuose duomenys susivesdavo lengvai ir teisingi, o kuriuose programos moduliuose nepavykdavo teisingai suvesti duomenų, jie arba susidvigubindavo, atsirasdavo ne ten kur reikia arba išviso neatsirasdavo ir jai kiekvieną kartą tekdavo kviesti programuotoją, todėl avansinėse apyskaitose, didžiojoje knygoje, bendrajame žurnale, ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiuose, atsargų apyvartos žiniaraščiuose buvo daug neatitikimų, klaidų, kurių jai nepavyko atitaisyti. Dėl minėtų priežasčių suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ir „Balanse 2008-12-31“ gavosi klaidingi duomenys, kurių ji ir ateityje neištaisė. Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir UAB „Forum regis“ pareikalavo visų buhalterinių dokumentų, registrų, didžiosios knygos, bendro žurnalo, ji atspausdino iš programos, tai kas buvo sukaupta ir pateikė jiems duomenis su klaidomis. Nuo tada, kai duomenis pradėjo vesti į kompiuterinę programą, popierinio varianto nepildė. Dėl klaidų programoje iš 2008-12-31 atsargų likučiai neteisingai perkelti į 2009-01-01 ir dėl to gavosi likučiai su minuso ženklu. Ji pati bandė taisyti duomenis programoje, tačiau nepasisekė. 2008 m. ir 2009 m. atsargų apskaita kompiuterinėje programoje buvo vedama, tačiau kadangi duomenys buvo klaidingi, todėl nebuvo spausdinami apskaitos duomenys kiekvieną mėnesį. Kadangi kompiuterinėje programoje klaidingai susivesdavo duomenys atsargų apyvartos žiniaraštyje, automatiškai klaidingi duomenys patekdavo į debitorinių įsiskolinimų žiniaraštį, į „Debitorių sąrašą“ ir taip toliau klaidingi duomenys buvo atvaizduojami „Sąskaitų apyvartoje“ ir „Balanse 2008-12-31“. Ji ranka darė kreditorių ir debitorių sąrašą, kuriame buvo nurodyta debitorių arba kreditorių pavadinimai ir įsiskolinimai tai datai ir bendra suma nenurodant ūkinės operacijos. Kompiuterio programoje suvestinėje „Debitorių sąrašas“ duomenys buvo klaidingi, todėl šių duomenų ji nespausdino. Taip pat raštu darė suvestinę „Skolos tiekėjams“. Kompiuterinėje programoje kreditorinių įsiskolinimų duomenys buvo pateikti klaidingi. Todėl šie duomenys ir nesutapo. Suvestinėje „Skolos tiekėjams“ ji nurodydavo tiekėjo pavadinimą, gautos sąskaitos datą ir sumą. Ūkinių operacijų popieriniame variante ji nevaizduodavo, nes jos buvo kompiuteriniame variante. Dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio pažeidimo, paaiškino, kad ji žino jog buvo atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą. Klaidingai duomenis į programą ji suvesdavo ne tyčia, o dėl to, kad nebuvo išmokusi gerai naudotis programa. Dėl nemokėjimo gerai naudotis šia kompiuterine programa suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ji pateikė klaidingus duomenis. Dėl LR buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalies pažeidimo, paaiškino, kad apskaitos registrus už 2009 m. ji vedė ir jie buvo saugomi tik kompiuteryje. Žino, kad privalėjo spausdinti apskaitos registrus, tačiau, kadangi jie buvo su klaidomis, todėl jų nespausdino. Dėl LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimo paaiškino, kad finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta taip, kad teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Pripažino, kad dėl padarytų klaidų suvedant duomenis į programą suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ duomenys už 2008 m. neatitiko ir negalėjo atitikti balanso duomenų už 2008 m. Dėl padarytų pažeidimų labai gailisi (t. 2, b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

2011-12-09 Specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-345, kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 tvarkant UAB „Mardus“ buhalterinę apskaitą, buvo nesilaikyta:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

6 straipsnio 2 dalies, nes avansinėse apyskaitose už 2008 m. klaidingai atvaizduota ūkinė operacija taip pat neatvaizduota ūkinės operacijos (tiriamoji dalis);

12 straipsnio 1 dalies, nes iš kasos buvo išmokėti avansai ūkio išlaidoms 1374,70 Lt, tačiau tyrimui nepateikta piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai. 2008 m. apskaitos registre Nr. 272 „Kasa“ be pagrindžiančių dokumentų atvaizduota ūkinė operacija, dėl to buvo išdidintas turtas už 2008 m., už 2009 m. sumažintas;

11 straipsnio 1 dalies, nes sutikrinus 2008-12-31 suvestinės „Sąskaitų apyvarta“ likučius su pirminių dokumentų likučiais pagal balansines sąskaitas nustatyti neatitikimai. Tyrimui pateikta pagal balansines sąskaitas suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ klaidingi duomenys (tiriamoji dalis).

21 straipsnio 1 ir 2 dalies, nes tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio nuo 2008-03-13 iki 2008-12-31 AB SEB banko valiutinės sąskaitos išrašai, ilgalaikio turto apskaita, atsargų apskaita, pirkėjų ir tiekėjų apskaita, todėl negalima sutikrinti likusių likučių suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ su pirminiais dokumentų likučiais pagal balansines sąskaitas. Tyrimui nepateikti apskaitos registrai, kuriuose butų apibendrinti per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, taip pat nepateikta ilgalaikio turto apskaita, atsargų apskaita, pirkėjų ir tiekėjų apskaita;

16 straipsnio 1 ir 4 dalies, nes tyrimui nepateikti apskaitos registrai už 2009 m.

Nustatyti UAB „Mardus“ asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 negalima visiškai, nes tyrimui nepateikti nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 apskaitos registrai, ilgalaikio turto apskaita, atsargų apskaita, pirkėjų ir tiekėjų apskaita. Atskaitingiems asmenims už 2009 m. iš kasos ūkio išlaidoms buvo išmokėta 1374,70 Lt, tačiau šių piniginių lėšų panaudojimui nepateikti pagrindžiantys dokumentai t.y. avansinės apyskaitos. Apskaitos registruose tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2008-12-31 buvo pateikti klaidingi duomenys. Tyrimui nepateikta laikotarpio nuo 2008-03-13 iki 2008-12-31 AB SEB banko valiutinės atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, ilgalaikio turto apskaita, atsargų apskaita, tiekėjų ir pirkėjų apskaita.

Per laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 tvarkant UAB „Mardus“ buhalterinę apskaitą, buvo nesilaikyta:

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nes sutikrinus pagal balansines sąskaitas suvestinės „Sąskaitų apyvarta“ duomenų perkėlimą į balansą už 2008 m. neatitiko nei vienas straipsnis (tiriamoji dalis).

Nustatyti, ar UAB „Mardus“ VMI pateikė teisingus duomenis apie asmens įmonės pajamas, turtą ar jų naudojimą, ar dėl to buvo išvengta mokesčių nėra galimybės, nes tyrimui buvo pateikti klaidingi duomenys apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2008-12-31, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 tyrimui nepateikti apskaitos registrai, avansinės apyskaitos. Taip pat tyrimui nepateikta už 2008 m. ir 2009 m. ilgalaikio turto apskaita, atsargų apskaita, pirkėjų ir tiekėjų apskaita.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2009-03-04 direktoriumi dirbo A. B., nuo 2009-03-05 iki 2009-07-31 direktoriumi dirbo M. M..

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ir 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnio nurodyti asmenys. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 vyr. buhaltere dirbo T. M. (t. 1, b. l. 106-111);

2012-05-11 Specialisto išvada Nr. 52-16-IS1-123, kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-03-13 iki 2009-07-31 tvarkant UAB „Mardus“ buhalterinę apskaitą, buvo nesilaikyta:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

12 straipsnio 1 dalies, nes iš kasos buvo išmokėtas avansas ūkio išlaidoms 52,50 Lt, tačiau tyrimui nepateikta piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai.

4 straipsnio 1 dalies, nes sutikrinus 2008 m. ilgalaikio turto likučius suvestinėje „Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraštis“ ir atsargų likučius suvestinėje „Atsargų apyvartos žiniaraštis“ su 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ir „Balanse 2008-12-31“ atvaizduotais ilgalaikio turto ir atsargų likučiais duomenys nesutampa. 2009-01-01 dauguma atsargų likučių suvestinėje „Atsargų apyvartos žiniaraštis“ nurodyti su minuso ženklu. 2008 m. ir 2009 m. atsargų apskaita nebuvo vedama atskirai už kiekvieną mėnesį; sutikrinus 2008 m. debitorinių įsiskolinimų likučius suvestinėse „Debitorių sąrašas“ su pateiktais debitorių likučiais 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“ ir „Balanse 2008-12-31“ duomenys nesutampa. 2008 m. ir 2009 m. debitorinių įsiskolinimų suvestinėse „Debitorių sąrašas“ nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; sutikrinus 2008 m. kreditorinių įsiskolinimų likučius suvestinėse „Skolos tiekėjams“ ir „Balanse 2008-12-31“ duomenys nesutampa su pateiktais kreditoriniais įsiskolinimų likučiais 2008 m. suvestinėje „Sąskaitų apyvarta“. 2008 m. ir 2009 m. kreditorinių įsiskolinimų suvestinėse „Skolos tiekėjams“ nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Ilgalaikio turto ir atsargų likučiai suvestinėse nesutampa, iš 2008-12-31 atsargų likučiai neteisingai perkelti į 2009-01-01, perkeliant atsargų likučius dauguma nurodyti su minuso ženklu, atsargų apskaita nebuvo vedama atskirai už kiekvieną mėnesį, debitorinių įsiskolinimų debitoriniai likučiai suvestinėse nesutampa, debitorinių įsiskolinimų suvestinės „Debitorių sąrašas“ pateiktos už 2008 m. tik 10 ir 12 mėn., už 2009 m. tik 04 mėn., kuriose nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, už 2009 m. nepateikti debitorių registrai, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti turto. Tai pat kreditorinių įsiskolinimų likučiai suvestinėse nesutampa, kreditorinių įsiskolinimų suvestinės „Skolos tiekėjams“ pateiktos už 2008 m. tik 12 mėn., už 2009 m. tik 02 ir 04 mėn., kuriose nėra atvaizduotos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, už 2009 m. nepateikti kreditorių registrai, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tyrimui pateiktos ne visos debitorinių įsiskolinimų suvestinės „Debitorių sąrašas“, suvestinėse nėra atvaizduoti pardavimai, kurie būtų galima sutikrinti su išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos už 2008 m. ir 2009 m.

Kadangi, veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2008 m. ir 2009 m. negalima nustatyti iš dalies, už 2008 m. nepateikta tyrimui pelno (nuostolių) ataskaita, už 2009 m. (tiriamojo laikotarpio pabaigai 2009-07-31) tyrimui nepateiktas ar nebuvo sudarytas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, todėl negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo.

Ilgalaikio turto suvestinės „Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai“ nėra patvirtintos vyr. buhalterės T. M. parašais, atsargų suvestinės „Atsargų apyvartos žiniaraščiai“, debitorinių įsiskolinimų suvestinės „Debitorių sąrašas“ ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinės „Skolos tiekėjams“ yra patvirtintos vyr. buhalterės T. M. parašais (t. 2, b. l. 2-6).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios kaltė dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo pažeidimo yra įrodyta. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinimus T. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str.1 d. Tokiais veiksmais kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama bauda. Kaltinamoji pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamoji sutiko su baudos dydžiu ir, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 109).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji T. M. administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 103), neteista (t. 2, b. l. 102), neįrašyta į psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitą (t. 2, b. l. 108 ). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1p.). Skirtina bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (t. 2, b. l. 97-99).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir nubausti 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Baudą nuteistoji privalo sumokėti į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o banko kvitą pateikti Alytaus rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja Ramunė Kuzmienė