- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- A17.-259-503/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00044-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Valdas Petraitis (pirm.)
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamai A. K., nukentėjusiajai S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – protokolas) už tai, kad ji 2020-01-23 apie 17.20 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen., Keturkaimio k., Ūkininkų g., t. y. viešoje vietoje, važiuodama savo automobiliu, tyčia iš chuliganiškų paskatų bandė išgąsdinti nepilnametę S. A., nukreipdama automobilį važiuoti į ją. Taip pat S. A. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė viešą tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. nepripažino, jog padarė protokole aprašytą nusižengimą. Teismui iš esmės paaiškino, jog protokole nurodytu laiku savo automobiliu važiavo namo. Pamatė, jog priešais, pasukdama į keliuką nubėgo kaimynės dukra S. A. Grįžusi namo pagalvojo, jog kartais gal kas nutiko minėtai mergaitei, nes matė šią bėgančią. Todėl nutarė nueiti pas kaimynę ((duomenys neskelbtini) mamą) ir pasiteirauti (duomenys neskelbtini), gal kas nutiko. Nuėjusi pas kaimynę į namus (duomenys neskelbtini) paklausė, gal kas atsitiko. Į tai jos mama iš esmės pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus. Po to ji išėjo namo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. A. iš esmės paaiškino, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji pastebėjo greičiau link jos važiuojantį kaimynės vairuojamą automobilį. Todėl ji bėgo namo. Jai parbėgus namo, į jos mamos namus atėjo kaimynė A. K. ir jai liepė paaiškinti kur ji buvo. Ji išsigando. Po to jos mama A. K. išprašė iš namų.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. R. iš esmės paaiškino, jog ilgas laikas kaip konfliktuoja su kaimyne A. K. O 2020-01-23 d., vakare dukra (duomenys neskelbtini), grįžo namo. Netrukus į jos namus įsiveržė kaimynė A. K. Dėl to ji šiai pasakė, jog kvies policijos pareigūnus, parašys pareiškimą. Į tai A. K. atsakė, jog gali kviesti, rašyti ir po to išėjo iš jos namų. Po to, jai dukra (duomenys neskelbtini) pasakė, jog ją vairuojamu automobiliu vijosi kaimynė A. K. dėl ko ji šoko į šalia buvusį griovį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina A. K. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamame ANK straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį asmuo atsako už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
A. K. kaltė, padarius administracinį teisės nusižengimą buvo grindžiama administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta medžiaga : protokolu, R. R. pareiškimu policijos įstaigai, R. R. rašytiniu paaiškinimu policijos pareigūnui, S. A. rašytiniu paaiškinimu policijos pareigūnui.
Veikos kvalifikavimą pagal ANK 481 straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai : padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-670/2002). Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis.
Ar A. K. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį, spręstina tik nustačius, ar ji atliko įstatymo dispozicijoje aprašytus veiksmus, ar atlikti veiksmai buvo viešojoje vietoje ir ar jais ji pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji tvarka – nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai dėl jų viešoje vietoje esantys ar galintys atsirasti asmenys patiria nepatogumų, pasijunta pažeminti ar šokiruoti, yra sutrukdomas jų poilsis, darbas ar kita veikla.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimas padarytas Ūkininkų gatvėje, Keturkaimio k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav.
Teismo posėdžio metu A. K. nepripažino, kad protokole nurodytu laiku, vietoje padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėjusioji S. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje ji pastebėjo greičiau link jos važiuojantį kaimynės vairuojamą automobilį. Todėl ji bėgo namo. Ji teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė, jog jos atžvilgiu A. K. viešoje vietoje – Ūkininkų gatvėje, Katurkaimio k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav., išsakė kokius tai necenzūrinius žodžius, ar parodė kokius tai gestus, ar įžeidžiamai kibo prie jos, ar atliko kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje viešoje vietoje, kur ėjo, bėgo S. A. ir savo vairuojamu automobiliu važiavo A. K. pašalinių asmenų (tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų) nebuvo. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis sprendžia, jog byloje nėra patikimų duomenų ir neįrodyta, jog A. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje padarė nedidelė viešosios tvarkos pažeidimą.
Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, jog A. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. K. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.