- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1-2266-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01033-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. L.
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, galutine 12 MGL dydžio bauda;
kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropines medžiagas, o būtent: neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2013-07-23, apie 23 val., laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,023 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kai minėtu laiku, policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu, Zarasų gatvėje po tiltu per Drujos gatvę, Vilniuje, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) surado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tokiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. L. parodė, kad 2013-07-23 jam paskambino pažįstamas V. ir paprašė padėti gauti „pabėgioti“ (kaip jis suprato, padėti gauti psichotropinių medžiagų). Jis pastarajam atsakė negalintis ir padėjo ragelį (negali paaiškinti, kodėl šiuo klausimu kreipėsi būtent į jį). Tuomet paskambino buvęs kaimynas O. ir paprašė pavežti. Kadangi jis pats negalėjo, tai paskambino prieš tai skambinusiam V. ir paprašė pagelbėti. Šiam sutikus, pastarasis automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į Nemėžį, paėmė jį (kaltinamąjį), tuomet netoli Rasų kapinių (sankryžoje) paėmė O. ir važiavo į Dvarčionis (kartu važiavo ir V. žmona bei dar vienas asmuo, kurį buvo matęs prie serviso). Į Dvarčionis važiavo O. prašymu, pastarasis nieko neaiškino, ko jam ten reikia. Atvažiavus į D. V. ir O. išlipo iš automobilio, kažką kalbėjo, tačiau jis negirdėjo pokalbio turinio. Po to O. kažkur nuėjo, o jie visi liko laukti automobilyje. Laukė ilgai, apie valandą. Grįžus O., V. išlipo iš automobilio, susitiko su O., tada abu sėdo į vidų ir važiavo atgal link miesto. O. išleido prie Antakalnio žiedo. Tada vežė jį namo. Bevažiuojant sustojo po tiltu. V. nuėjo į tualetą, o gale sėdėjęs asmuo paprašė „padaryti takelius“, t. y. norėjo suvartoti narkotikus. Jis padavė šiam knygą, kuri gulėjo „bardačioke“, ir kortelę, po ko tiedu (V. žmona ir minėtas asmuo) tvarkėsi, t. y., kaip jis suprato, norėjo suvartoti narkotikus. Paduodamas kortelę ir knygą, suprato, kad šie daiktai reikalingi paruošti narkotikus. Neatsimena, ar konkrečiai jo prašė padėti „padaryti takelius“. Jis tik padavė pastariesiems knygą ir kortelę. Tai, kad „takeliai“ buvo daromi, suprato tuomet, kai atvažiavus policijai, jam buvo paduota knyga su milteliais, kurią gale sėdintys prašė jo paslėpti. Jis viską paslėpė po kilimėliu, suprato, kad slepiamos medžiagos yra amfetaminas. Nežino, į ką buvo sudėti milteliai. Kai policija tikrino automobilį, rado pakuotes, jis jų rankose neturėjo. Neigia, jog narkotinės medžiagos priklausė jam. Tą vakarą jis jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Amfetaminą yra vartojęs anksčiau, pradėjo prieš metus, vartodavo klubuose. Negali paaiškinti, kodėl įvykio vakarą atlikus medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, jog jis yra vartojęs amfetaminą. Šiuo metu daug ko neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. Taip pat pažymėjo nematęs, jog O. būtų kažką perdavęs gale sėdėjusiam asmeniui (M. B.). Nežino, kaip narkotinė medžiaga atsidūrė pas pastarąjį (b. l. 153-154).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. L. parodė, kad 2013 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas V. ir paklausė, ar jis žino, kur galima gauti „pabėgioti“. Jis suprato, kad šis nori nusipirkti narkotikų, kadangi žinojo, kad šis juos vartoja. Jis atsakė nežinantis ir padėjo ragelį. Po kelių minučių jam paskambino pažįstamas O., jokių kitų jo duomenų jis nežino ir paprašė pavežti iki Dvarčionių (nežino, kokiu tikslu pastarasis norėjo ten važiuoti, jis nežino, o šis nieko jam nepasakojo). Jis atsakė O., kad pats pavežti negali, tačiau tuoj paskambins pažįstamiems, kurie gal galės jį pavežti. Paskambino V. ir paklausė, ar jis galės pavežti O., šis sutiko. Tada V. atvažiavo savo automobiliu VW Passat iki jo, jis tuo metu buvo prie parduotuvės Nemėžyje, už vairo buvo V., jo žmona sėdėjo priekyje, o kitas vaikinas gale. Jis įlipo į automobilį (kur sėdėjo neatsimena). Visi kartu nuvažiavo iki Liepkalnio gatvės, kur jų laukė O., paėmė jį ir nuvežė iki Dvarčionių. Važiuodamas automobilyje, girdėjo, kaip V. klausė O., kur galima nusipirkti narkotikų. Kai atvažiavo į D. O. kažkur išėjo, kur nežino, jie visi kartu laukė jo automobilyje, laukė apie valandą. Kai O. grįžo, jis kažkam iš sėdinčių automobilyje davė maišelį, kuriame, kaip jis suprato, buvo narkotikai, nes tik atvažiavus į D. V. buvo išlipęs kartu su O. ir, kaip suprato, davė pastarajam pinigų, kad jis nupirktų narkotikų. Po to jie visi kartu išvažiavo iš Dvarčionių, O. pavežė iki Antakalnio ir važiavo link namų (jis tuo metu sėdėjo automobilio priekyje). Važiuojant kažkas pasiūlė sustoti po tiltu, nueiti į tualetą ir suvartoti narkotikus. Sustojus po tiltu, V. išlipo iš automobilio, jo žmona su draugu sėdėjo gale, darė takelius ant knygos, o, pamatę atvažiuojančius policijos pareigūnus, perdavė jam knygą, ant kurios buvo padaryti takeliai ir paprašė paslėpti po kilimėliu. Jis paėmė knygą ir viską paslėpė po savo kilimėliu, ten kur sėdėjo. Atvažiavę policijos pareigūnai paprašė visus išlipti iš automobilio, pradėjo tikrinti automobilį, liepė sustoti prie automobilio, padėti rankas ant stogo, V. žmona nesutiko. Tikrindami pareigūnai po kilimėliu rado narkotikus, kuriuos jis paslėpė. Pareigūnai sulaikė jį ir jų draugą (vardo ir pavardės nežino). Jis pats narkotikų nevartoja, tai buvo ne jo narkotikai, jis tik juos paslėpė (b. l. 100-101, 108)
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. A. parodė, jog kaltinamasis D. L. yra jo pažįstamas, jie bendrauja retai, dirba gretimuose automobilių servisuose. Šiuo metu daug ko nebeatsimena, ankstesniuose parodymuose viską nurodė tiksliai. Atsimena, kad įvykio vakarą susiskambino su kaltinamuoju, tuomet pastarojo prašymu važiavo pas kaltinamojo pažįstamą į Dvarčionis, ten apie valandą laiko laukė, kol D. L. sugrįš. Nežino, kokiu tikslu vyko į Dvarčionis. Pažymėjo, jog kartu važiavo jo žmona A. A. ir draugas M. B.. Kaltinamasis sugrįžo su dar vienu nematytu asmeniu, jis to asmens nepažinojo. Atsimena, kaip tą nepažįstamą vaikiną pametėjo pakeliui, tiksliai neatsimena, kurioje vietoje jį išleido. Grįžtant sustojo po tiltu nusišlapinti, jis išlipo iš automobilio, tačiau išlipęs netrukus pamatė privažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Atvykę pareigūnai išlaipino visus automobilyje sėdinčius asmenis, pradėjo klausinėti. Apžiūrinėdami automobilį, pareigūnai pakėlė keleivio vietoje, kurioje sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinamasis D. L.), kilimėlį ir po juo rado automobilio serviso knygutę, ant kurios buvo išberti milteliai, šalia mėtėsi kortelės (D. L.). Peleninėje dar buvo rastas maišelis. Liudytojo supratimu, milteliai buvo su narkotinėmis medžiagomis (taip sakė pareigūnai). Negali pasakyti, ką konkrečiai veikė kaltinamasis tuo metu, kai jie važiavo automobiliu. Atrodo, kad su kaltinamuoju šnekučiavosi įvairiomis temomis, nežino, ar šis turėjo kokių nors daiktų. Pareigūnai pasakė maišelį radę peleninėje. Nežino, ar kas važiuojant rūkė, neatmeta tokios galimybės. Nežino ir nematė, kas atidarinėjo peleninę. Automobilis priklauso jam (tiek dabar, tiek įvykio padarymo metu). Jis pats narkotinių medžiagų nevartoja, kažkada gal ir yra bandęs, galbūt jaunystėje, negali nurodyti, kokio pobūdžio vartojimas buvo. Tuo pačiu pažymėjo, kad automobilio serviso knygutę kaltinamasis iš dėtuvės pasiėmė pats. Tokią išvadą daro, kadangi nurodyta vieta buvo pasiekiama tik kaltinamajam. Kelionės metu kaltinamasis iš jo jokių daiktų neprašė (b. l. 187-188).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. A., apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka), parodė, kad 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, kadangi praėjo daug laiko, kartu su žmona A. A. ir draugu M. B. buvo namuose. Jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kitų jo duomenų nežino, ir paprašė pavežti į miestą ir atgal. Jis sutiko. Taip pat kartu su juo sutiko važiuoti žmona ir draugas M. B.. Jie visi trise sėdo į jo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sėdėjo už vairo, M. B. priekyje (šalia jo), A. sėdėjo gale. Jie nuvažiavo į Nemiežį, kur prie parduotuvės „IKI“ jau laukė „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi žmona nenorėjo sėdėti šalia nepažįstamo, M. B. persėdo į galą, o „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo priekyje šalia jo. „(duomenys neskelbtini)“ paprašė nuvežti prie Dvarčionių keramikos fabriko. Jis jį ten ir nuvežė, po ko „(duomenys neskelbtini)“ išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, kur eina nesakė. Jo nebuvo apie 30 minučių. Po 30 minučių jis grižo, pasakė, kad buvo pas pažįstamą, nežino, dėl ko šis ten ėjo (jis jam nesakė, o jis neklausė). Po to visi vėl važiavo atgal į Nemiežį ir Olandų gatvėje sustojo po tiltu, nes jis norėjo į tualetą. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo, o visi kiti liko automobilyje. Po kelių minučių pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, jis kartu su jais priėjo prie automobilio, pareigūnai iš karto patikrino jį, po ko liepė visiems išlipti iš automobilio ir pradėjo tikrinti automobilį. Kai tikrino automobilį, pamatė, kad priekyje keleivio pusėje, kur sėdėjo „(duomenys neskelbtini)“, buvo netvarkingai padėtas kilimėlis. Policijos pareigūnai pakėlė jį ir rado automobilio serviso knygutę, o ant jos ir kilimėlio buvo baltos spalvos milteliai, taip pat šalia mėtėsi banko mokėjimo kortelės, jos buvo „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matė, kad policijos pareigūnai peleninėje rado baltos spalvos polietileninį maišelį. Maišelis ir milteliai yra „(duomenys neskelbtini)“, nei jis, nei jo žmona, nei M. narkotikų nevartoja, mano, kad tai „(duomenys neskelbtini)“, pamatęs policijos pareigūnus, išmėtė miltelius ir maišelį paslėpė peleninėje. Su „(duomenys neskelbtini)“ jis nebendrauja, po šio įvykio jo nė karto nematė, apie tai su juo nekalbėjo b. l. 48-49).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. A. parodė kaltinamąjį esanti mačiusi porą kartų (matė servise), žino iš matymo, asmeniškai nepažįsta. Atsimena, kad 2013 m. liepos mėn. kartu su vyru V. ir draugu M. B. buvo namuose. Pastarieji norėjo kažkur važiuoti ir ji pasiprašė vykti kartu su jais. Nuvažiavo į Nemėžį, kur nuo parduotuvės paėmė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kaltinamąjį (žino, kad tokia yra pastarojo pavardė). Tuomet vežė kaltinamąjį į Dvarčionis, ji nesiaiškino, kokiu tikslu važiuoja. Atsimena, kad sustojo prie „Dvarčionių keramikos“, D. L. kažkur išėjo (kur nesakė, bent jau ji negirdėjo), pasakydamas „tuoj ateisiu“. Pralaukė apie 30 min, o šiam sugrįžus, visi sėdo atgal į automobilį ir važiavo atgal, reikėjo parvežti kaltinamąjį. Bevažiuojant jos vyras užsimanė į tualetą, dėl ko sustabdė automobilį po tiltu. Vyrui išlipus, ji atidarė automobilio langą ir paprašė palaukti jos, tačiau netrukus iš kažkur atvažiavo policija. Apieškojus automobilį, buvo rasti narkotikai, juos surado priekyje pas keleivį, t. y. ten kur sėdėjo D. L. (ji su M. B. sėdėjo gale, o vyras už vairo). Ji nematė, ką darė kaltinamasis. Kai atvažiavo policija, jis buvo pasilenkęs, tai truko trumpai. Pati narkotikų nevartoja, prieš 16 metų yra bandžiusi vieną ar du kartus. Vyras taip pat nevartoja. Taip pat atsimena, kad kaltinamasis grįžo su kažkokiu vyriškiu, kurį jie parvežė iki Antakalnio, atrodo iki kažkokios bažnyčios. Kas tas asmuo, ji nežino, matė pirmą kartą. Pastarasis su niekuo nebendravo, nematė, kad būtų turėjęs kažką rankose, išlipo Antakalnyje (b. l. 186-187).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. parodė, kad ji 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, kartu su vyru V. A. buvo namuose. Pas juos svečiuose buvo M. B.. Būnant namuose jos vyrui V. A. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kitų jo duomenų nežino, apie ką vyras su juo šnekėjo telefonu negirdėjo. Kai vyras pakalbėjo, pasakė, kad važiuoja į miestą, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ paprašė jo kažkur pavežti. Ji paklausė vyro, ar gali važiuoti kartu, vyras sutiko ir jie visi kartu (ji, vyras ir M. B.) išėjo iš namų ir įlipo į automobilį VW Passsat, valstybinio numerio neprisimena, kuris stovėjo šalia namų. Vyras atsisėdo už vairo, M. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, o ji gale (neprisimena, ar už vairuotojo, ar už keleivio). Visi kartu nuvažiavo į Nemiežę prie parduotuvės. Ji pasakė vyrui, kad nesėdės su nepažįstamu vyru gale, po ko M. B. persėdo į galą. Ji su juo sėdėjo automobilio gale, o vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, atsisėdo į priekį šalia vairuotojo. Visi nuvažiavo į Vilnių, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ paprašė nuvežti jį į miestą. Kai jau buvo mieste, kurioje tiksliai vietoje neprisimena, nes buvo tamsu, vyras užsinorėjo į tualetą ir sustojo po tiltu Antakalnyje. Vyras išlipo iš automobilio. Ji paprašė palaukti, norėjo išlipti, bet pamatė atvažiuojantį policijos automobilį ir liko sėdėti viduje. Kai privažiavo policijos pareigūnai, vyras buvo lauke, prie upės. Jie visi trys sėdėjo automobilyje - „(duomenys neskelbtini)“ priekyje, o ji su M. gale. Priėję policijos pareigūnai iš pradžių švietė į automobilį, po ko paprašė išlipti iš jo, o jiems išlipus, pradėjo tikrinti transporto priemonę. Betikrinant keleivio pusę, po kilimėliu rado baltos spalvos miltelius. Ji tai matė. Taip pat ten pat buvo serviso knygutė. Vėliau policijos pareigūnai pasakė, kad peleninėje rado maišelį su baltos spalvos milteliais. Policijos pareigūnai sulaikė „(duomenys neskelbtini)“ ir M. B.. Ji apie narkotikus nieko nežino, negali pasakyti, iš kur jie atsirado automobilyje. Pati narkotikų nevartoja, V. A. taip pat. Mano, kad narkotikus su savimi turėjo „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 62-63).
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė kaltinamąjį pažįstantis, su juo nėra draugai, tik pažįstami. D. L. dirba šalia jo draugo V. A. serviso. Teigė 2013 m. liepos mėn. atėjęs pas V. A. praleisti vakarą. Bebūnant kažkas paskambino V. ir paprašė pavežti. Jis nusprendė su V. važiuoti kartu (kartu dar važiavo ir pastarojo žmona). Tuomet visi nuvažiavo į Nemėžį, iš kur paėmė D. L., kurį nuvežė iki Dvarčionių. Ten sustojo prie keramikos gamyklos ir išleido D. L.. Kur ir kokiu tikslu jis ėjo, nežino, tik atsimena, kad laukti teko ilgai, dėl ko D. L. sugrįžus visi apsidžiaugė. Atsimena, kad berods Dvarčionyse, iš kažkur atsirado dar vienas draugas. Dabar nieko tiksliai nebeatsimena – ar tas draugas Dvarčionyse priėjo prie kaltinamojo ir jie abu nuėjo, ar kažkaip kitaip buvo. Nematė ir negirdėjo, jog grįžęs D. L. būtų kažką turėjęs ar kažką siūlęs jam ar kitiems. Važiuojant namo kažkas užsinorėjo į tualetą (atrodo, V. A.). V. sustojo po tiltu, išlipo iš automobilio ir čia iš kažkur atvažiavo policijos automobilis. Turbūt norėjo patikrinti, kokiu tikslu jie sustojo. Pasirodžius policijai, kilo šurmulys, pareigūnai visus išlaipino iš automobilio, sustatė. Pradėję tikrinti automobilį, priekyje po keleivio kilimėliu ar sėdyne rado narkotikų. Jis nežino, iš kur jie atsirado. Narkotikai buvo rasti ten, kur sėdėjo kaltinamasis. Jis pats (M. B.) sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, už vairuotojo (šalia sėdėjo V. žmona A.), nieko konkrečiai nematė. Nežino, kas galėjo vartoti narkotines medžiagas. Nei jis, nei V. su A. jų nevartoja. Jis pats yra bandęs rūkyti žolę, dar metamfetamino, tačiau tai buvo seniai, daugmaž prieš penkerius metus. Tą vakarą buvo išgėręs alaus (b. l 188-189).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, buvo svečiuose pas draugą V. A.. Taip pat namuose buvo jo žmona A. V. kažkas paskambino į mobilųjį telefoną. Negirdėjo, apie ką jis šnekėjo, tačiau baigęs pokalbį, V. pasakė, kad turi kažkur pavežti draugą. Pasiūlė jam važiuoti kartu. Jis sutiko, taip pat kartu važiuoti norėjo A. Tai jie trise nuėjo į V. automobilį VW Passat, valstybinio numerio nežino. V. atsisėdo už vairo, jis šalia, o A. gale. Nuvažiavo į Nemiežį prie parduotuvės, iš ten reikėjo paimti „(duomenys neskelbtini)“, kitų jo duomenų nežino, matė pirmą kartą. A. nenorėjo gale sėdėti su nepažįstamu, todėl paprašė, kad jis perliptų į galą. Jis sutiko ir atsisėdo šalia A. „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo priekyje, šalia vairuotojo. Visi nuvažiavo į Dvarčionis, kur tiksliai pasakyti negali, nes buvo ten pirmą kartą, be to, buvo tamsu. „(duomenys neskelbtini)“ išlipo ir kažkur nuėjo. Jie trise liko laukti automobilyje. Jo nebuvo kažkur apie 30 minučių. Kai jis grįžo į automobilį, nieko nesakė ir nepasakojo, ką veikė, jie jo taip pat apie tai nieko neklausė. Kur vežė jį toliau, neprisimena. Kai važiavo į Antakalnį, sustojo po tiltu, nes V. užsinorėjo į tualetą. Pastarasis išlipo iš automobilio, o jie liko laukti viduje. Po kelių minučių prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai ir liepė visiems išlipti. Jis su A. išlipo iš karto. „(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką dar muistėsi, po to išlipo. Pareigūnai patikrino automobilį ir po keleivio pusės kilimėliu rado baltos spalvos miltelius, iš kur jie ten atsirado, jis nežino, tačiau mano, kad tai „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats narkotikų nevartoja (b. l. 76-77).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. J. parodė, kad 2013-07-23 dirbant kartu su 3-jojo būrio vyr. patruliu G. M. apie 23.00 val., Vilniuje, Dunojaus gatvėje, po tiltu, prie Vilnelės upės pastebėjo stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė jį bei jame esančius asmenis patikrinti. Priėjo prie automobilio, paprašė visų išlipti, apžiūrint automobilį peleninėje prie rankinio stabdžio rado mažą celofaninį maišelį su baltos spalvos miltelių likučiais, kaip įtariama narkotinėmis medžiagomis. Toliau atliekant automobilio apžiūrą, priekinėje keleivio pusėje, po kilimėliu ir ant jo iš vidaus, ant grindų bei automobilio serviso knygelės rado išbarstytus baltos spalvos miltelius, kai įtariama narkotines medžiagas. Minėto automobilio vairuotojas V. A. negalėjo paaiškinti, iš kur jo automobilyje atsirado milteliai, sakė, kad čia tikrai ne jo. Ant galinės sėdynės už keleivio sėdinti vairuotojo žmona A. A. taip pat tvirtino apie miltelius nieko nežinanti, sakė, kad tai ne jos. Automobilio keleiviai, kurie prisistatė D. L. ir M. B. nieko nesakė ir neaiškino. Visi minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į 3 PK (b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad 2013-07-23 dirbant kartu su 3-jojo būrio specialistu B. J. apie 23.00 val., Vilniuje, Dunojaus gatvėje, po tiltu, prie Vilnelės upės pastebėjo stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė jį bei jame esančius asmenis patikrinti. Priėjo prie automobilio, vienas iš keleivių stovėjo lauke, paskui pamatė, kad tai minėto automobilio vairuotojas, kadangi jo vieta automobilyje buvo tuščia, likusius keleivius paprašė išlipti. Priekyje sėdėjo aukštas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, D. L.. Kai jie privažiavo ir žibintais apšvietė automobilį, jis sėdėjo pasilenkęs, kažką slėpdamas. Automobilio gale sėdėjo vyras ir moteris, kaip vėliau sužinojo, A. A. ir M. B.. Apžiūrint automobilį peleninėje prie rankinio stabdžio, B. J. rado mažą celofaninį maišelį su baltos spalvos miltelių likučiais, kaip įtariama narkotinėmis medžiagomis. Toliau atliekant automobilio apžiūrą, priekinėje keleivio pusėje, po kilimėliu ir ant jo iš vidaus ant grindų bei automobilio serviso knygelės jis rado išbarstytus baltos spalvos miltelius, kaip įtariama narkotines medžiagas. Minėto automobilio vairuotojas V. A. negalėjo paaiškinti, iš kur jo automobilyje atsirado milteliai, sakė, kad čia tikrai ne jo. Ant galinės sėdynės už keleivio sėdinti vairuotojo žmona A. A. taip pat tvirtino nieko nežinanti apie miltelius, sakė, kad tai ne jos. D. L. ir M. B. nieko nesakė ir neaiškino. Visi minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į 3 PK (b. l. 22-23).
2014-05-21 akistatos tarp V. A. ir D. L. protokole užfiksuota, kaip abu pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 50-51).
2013-07-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: ant vairuotojo sėdynės gulėjęs vokas su tuščiu maišeliu, kuriame galimai yra narkotinių medžiagų pėdsakai; vokas su tuščiu maišeliu su galimais narkotinėmis medžiagomis, paimtas nuo priekinio keleivio kilimėlio; vokas su plastikine kortele, ant kurios yra galimai narkotinės medžiagos, kortelė paimta iš daiktų dėtuvės; vokas su milteliais, surinktais nuo automobilio grindų po priekiniu keleivio kilimėliu (b. l. 6-9).
2013-12-16 LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(3780)-IS1-6821 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių sudėtyje iš voko, 2013-07-23 rastų ir paimtų apžiūros metu automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,023 g. Ant plastikinės kortelės „Bonus Club Casino Olympic“, 2013-07-23 rastos ir paimtos apžiūros metu automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant plastikinio maišelio, 2013-07-23 rasto ir paimto apžiūros metu automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinių sienelių esančių baltos spalvos miltelių likučių sudėtyje rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant plastikinio maišelio, 2013-07-23 rasto ir paimto apžiūros metu automobilyje „VW Passat‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidinių sienelių esančių balstos spalvos miltelių likučių sudėtyje rasti psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir PMMA pėdsakai (b. l. 28-29).
2014-01-14 LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(3781)-IS1-172 nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų plastikinių maišelių, rastų ir paimtų 2013-07-23 apžiūros metu automobilyje „VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (b. l. 32-33).
2014-06-11 UAB „Olympic Casino Group Baltija“ elektroninis pranešime nurodyta, kad kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso klientui D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).
2013-07-25 specialisto išvadoje Nr. T-N 1536/13(01) nurodyta, kad D. L. šlapime rasta metamfetamino, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 94).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1037 nurodyta, kad D. L. narkotikų vartojimą neigia, nors nustatyta pastarąjį vartojus amfetaminus (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad D. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2013-07-23, apie 23 val., laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,023 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.
Tokie jo veiksmai pilnai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Nors kaltinamasis D. L. iš esmės ir nepripažįsta savo kaltės, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, jog D. L. yra kaltinamas vienu iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto disponavimo neleistinomis medžiagomis alternatyviu požymiu – nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos (metamfetamino) laikymu. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pastarasis iš esmės pripažįsta psichotropinę medžiagą paėmęs ir paslėpęs, taip pat neneigia supratęs tikrąjį šios medžiagos pobūdį. Kaltinamojo parodymai, kuriais jis tvirtina, kad psichotropinė medžiaga priklauso ne jam, jis pastarąją tik paslėpė, vertintini kritiškai. Visų pirma tokius jo parodymus paneigia liudytojų A. A., V. A. bei M. B. parodymai, taip pat liudytojų B. J. Ir G. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad visi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (tušti maišeliai su psichotropinių medžiagų pėdsakais, milteliai bei plastikinė kortelė su psichotropinių medžiagų pėdsakais, rasti išimtinai toje automobilio dalyje, kurioje sėdėjo D. L. (išskyrus, maišelį, rastą ant V. A. sėdynės, tačiau paties liudytojo automobilyje nebuvo, nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad šis maišelis su psichotropinės medžiagos pėdsakais priklausė ar galėjo priklausyti liudytojui V. A.). Taip pat pažymėtina ta aplinkybė, kad „Olympic Casino Group Baltija“ kortelė, ant kurios buvo rasti psichotropinės medžiagos pėdsakai, priklauso D. L.. Paminėtina ir tai, kad nors D. L. ir teigė nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų pakankamai ilgą laikotarpį iki įvykio nebevartojantis, tačiau iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1037 matyti, jog kaltinamasis yra vartojęs amfetaminus, o specialisto išvadoje Nr. T-N 1536013(01) nurodyta, kad jo šlapime rasta metamfetamino (b. l. 95, 94). Nors D. L. tikina neva į Dvarčionis važiavo pažįstamo O. iniciatyva, taip pat tai, jog pastarasis galimai ėjo įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau negalėjo nurodyti jokių duomenų apie O., t. y. nei kokia pastarojo pavardė, nei kur gyvena ir pan. Tokie kaltinamojo parodymai yra vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Sunkiai tikėtina, kad kaltinamasis, vėlyvą vakarą sulaukęs beveik nepažįstamo asmens skambučio su prašymu pavėžėti, nieko nesiaiškindamas, nei kur, nei kokiu tikslu teks važiuoti, būtų ieškojęs kas galėtų šiam padėti, tuomet pats nežinia, kokiu tikslu važiavęs kartu, t. y. dėjęs visokeriopas pastangas padėti asmeniui, kurio, pasirodo, beveik nepažįsta ir negali nurodyti jokių pastarąjį identifikuojančių duomenų. Taigi ištirti bei įvertini įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad D. L., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį – 0,023 g psichotropinės medžiagos metamfetamino kiekį. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino neviršija nedidelio (5 g) kiekio, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Atsižvelgiant į psichotropinės medžiagos kiekį, laikytina, kad psichotropinė medžiaga buvo skirtas asmeniniam, neturint tikslo platinti. Byloje surinktų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia kaltinamojo D. L. veiksmus kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, skirdamas D. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 131), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 129), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 133), taip pat tai, kaltinamasis anksčiau teistas (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) (b. l. 126-128), ne kartą baustas administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (119-124), šiuo metu nedirba. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano esant tikslinga paskirti kaltinamajam D. L. arešto bausmę. Tokia bausmės rūšis parinktina, įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis), administracine tvarka baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, nei baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, nei nutarimu administracinėje byloje paskirtų baudų nesumokėjo, šiuo metu taip pat nedirba, kaltės nepripažįsta. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - areštas, kurio dydis nustatomas lygus galimam skirti arešto trukmės vidurkiui. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pagal BPK 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. plastikiniai maišeliai, supakuoti į voką ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b. l. 41).
Tuo tarpu plastikinė kortelė „Bonus Club Casinop Olympic“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam D. L., nenustačius ją turint reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti D. L. subendrintą bausmę – areštą 27 (dvidešimt septynioms) paroms ir 18 MGL (2 340 litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastikinius maišelius supakuotus į voką ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. L. plastikinę kortelę „Bonus Club Casino Olympic“, saugomą Vilniaus apskr. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.