- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-3248-783/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00145-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyriaus 2019 m. vasario 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti nuo 1995 m. birželio 30 d. sudaryta 99 (devyniasdešimt devyniems) metams 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove R. K. 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 (devyniasdešimt devynerių) metų laikotarpiui, nuomos pradžios terminą skaičiuojant nuo 1995 m. birželio 30 d., priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė R. K. yra 0,20 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, šį sklypą ji asmeninės nuosavybės teise įgijo iš savo motinos K. I. 1995 m. liepos 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šalia jai dovanoto sklypo ribojasi 0,28 ha valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovės motina naudojo kaip daržą, o nuo 1995 m. birželio 30 d., pagal tuo metu Vyriausybės nustatyta tvarka UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo ribų planą (schemą), patvirtintą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pirmtakės Panevėžio miesto žemėtvarkos tarnybos, nuomojosi ir mokėjo žemės nuomos mokestį. Nuo 1995 m. birželio 30 d. žemės mokestį mokėjo ieškovės motina, o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. - ir pati ieškovė. Iš pradžių žemės sklypo nuomos mokestį apskaičiuodavo ir mokėdavo savarankiškai, o vėliau Panevėžio miesto savivaldybė jai, ieškovei, siųsdavo žemės nuomos mokesčio deklaracijas, ji jas iki 2019 metų taip pat apmokėdavo. Nurodė, jog ieškovė 2019 m. sausio 1 d. kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyrių bei prašė sudaryti 0,2842 ha ploto faktiškai jau ilgą laiką nuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė ieškovės R. K. prašymą tenkinti motyvuodamas tuo, jog prašoma išnuomoti teritorija nėra suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu, joje nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių ir ši teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Tokį savo sprendimą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) 2.15 nurodyta nuostata. Taip pat atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius, atsakydamas į ieškovės R. K. prašyme nurodytą argumentą dėl ilgą laiką už 0,28 ha valstybinės žemės sklypą mokamą žemės nuomos mokestį nepagrįstai rėmėsi Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta valstybinės žemės sklypo naudotojo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Ieškovė R. K. nesutinka su atsakovės teiginiais, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai turi būti taikomi Nutarimo Nr. 260 reikalavimai, keliami nuomos sutarčiai, nes nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės motinos ir valstybės, vėliau – tarp ieškovės ir valstybės, susiformavo nuo 1995 m. birželio 30 d. Toks teisės aktas, kuriuo remiasi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, 1995 metais nebuvo priimtas. Mano, jog nagrinėjant ginčą turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 22 d. iki 1995 m. liepos 22 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 550), kurio 5 punkte buvo numatyta išnuomojamų ar parduodamų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų brėžinių parengimo tvarka, 7.1.1. punkte – valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai nuomos tvarka privačių namų valdų savininkams. Nutarimo Nr. 550 7.1.1. punkte jokių kitų kriterijų norint išsinuomoti valstybinės žemės sklypą 1995 m. birželio 30 d., nuomos santykių susiformavimo metu, kaip ir jokiuose kituose teisės aktuose, nebuvo nustatyta. Šiame Nutarime Nr. 550 taip pat buvo nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys nustatytąja tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. Ieškovė teigia, jog tai, kad 0,2842 ha žemės sklypas buvo nuomojamas, yra pripažinusi ir Panevėžio miesto savivaldybė, savo kasmet ieškovei siųstose deklaracijose nurodydama valstybinės žemės nuomos pradžią nuo 1996 m. gruodžio 1 d., tą aplinkybę dėl susiformavusių nuomos santykių patvirtina ir tiek Nutarimo Nr. 550 11 punkto, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija įsigaliojo 1995 m. liepos 22 d. ir galiojo iki 1999 m. birželio 10 d.) (toliau – ir Nutarimas Nr. 987) 12 punkto nuostatos, jog valstybinės žemės nuomos mokestį privalo ir moka tik valstybinės žemės nuomininkas. Tik vėlesniame akte, tai yra Nutarime Nr. 260, nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys jiems nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra suteikta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik sudarę žemės nuomos sutartį. Asmenys, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, yra laikomi valstybinės žemės naudotojais. Tačiau 1995 m. birželio 30 d., tai yra faktinių nuomos santykių susiformavimo pradžioje, galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje tokio žemės „naudotojo“, privalančio mokėti žemės nuomos mokestį, sąvokos nenumatė, tad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos skyrius 2019 m. vasario 6 d. rašte nepagrįstai teigė, jog ji, ieškovė, yra žemės naudotoja. Ieškovė ir siekia, kad su ja būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis vadovaujantis teisės aktų, tuo metu (1995 m. birželio 30 d.) reglamentavusių valstybinės žemės perleidimo bei nuomos atvejus ir būdus, nustatyta tvarka. (1-6 b. l.)
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Žemės įstatymo, Nutarimo Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybė be aukciono išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Nutarime Nr. 260. Nutarimo Nr. 692 2.1 papunktyje įtvirtina, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Atsakovė pažymėjo, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, tad ir šis žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Taip pat atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba mano, jog iki kol bus suplanuoti nauji žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka ir perleisti (suteikti) asmenims, ieškovė R. K. moka žemės nuomos mokestį kaip žemės naudotoja, kas atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovė R. K. 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Panevėžio savivaldybės administraciją prašydama prie ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungti žemės sklypą (0,28 ha), įteisinant nuosavybę. Prašyme ieškovė nurodė, jog žemės nuomos mokestis yra mokamas nuo 1995 metų. Panevėžio savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, 2019 m. sausio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (18.13) jai pateikė atsakymą, jog prašoma prisijungti teritorija (0,28 ha) yra didesnė nei 0,04 ha, ir didesnė nei pagrindinis ieškovės R. K. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, prie kurio pageidaujama prisijungti valstybinės žemės sklypą, todėl prašymas nebuvo tenkintas. Trečiasis asmuo nurodė, jog jiems yra žinoma, jog ieškovė R. K. nuo 1996 m. gruodžio 1 d. moka žemės mokestį už valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto savivaldybė nuo 2003 metų administruoja šio mokesčio mokėjimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 375. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl turto perdavimo“ Panevėžio miesto savivaldybei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo perduotas techninė įranga nuomos mokesčiui už valstybinę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius administruoti. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašą, kuris nustatė žemės mokėjimo tvarką. Mano, jog ieškovė R. K. žemės mokestį moka kaip faktinė žemės naudotoja, tačiau toks naudojimasis be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso, apibrėžto Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (kaip teismų praktikos pavyzdį nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Trečiasis asmuo sutiko su atsakovės atsiliepimo aiškinimais dėl Žemės įstatymo, Nutarimo Nr. 260, Nutarimo Nr. 692 taikymo išnuomojant valstybinės žemės sklypus be aukciono juridiniams ir fiziniams asmenims, ieškovės R. K., atsižvelgus į šių norminių aktų nuostatas, reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išaiškinta, jog žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. CK 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis CK 6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalyku yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje nurodo, kad CK 6.546 straipsnis yra imperatyvi norma, todėl pirmiausia kaip atskiras žemės sklypas turi būti suformuotas ir tik po to sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija daro išvadą, jog sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypas. Pažymėjo, jog ieškovės R. K. siekiama išsinuomoti teritorija nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas ir nėra įregistruotas VĮ Registrų centre.
Teismo posėdyje ieškovė R. K. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Parodė, jog jos motina K. I. 1980 metais įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, šalia šio namo buvo beveik 1,2 ha žemės. Tačiau dalį žemės sklypo užliedavo Nevėžio vanduo, ir motina kažkur 1993 metais nutarė atsisakyti dalies pievos, nusprendė pasilikti tik dirbamą žemę ir jai žemės sklypas buvo sumažintas iki 0,52 ha. Panašiai 1992 metais motina iš valstybės įsigijo 0,20 ha žemės, likusios dalies (0,2842 ha) jai neleido įsigyti, ši žemė motinai, o žemės sklypą padovanojus jai, ieškovei, buvo išnuomota, jos už šios žemės nuomą kiekvienais metais mokėjo žemės nuomos mokesčius. Per tą laikotarpį, kai nuomojosi žemę, ji kelis kartus kreipėsi dėl žemės sklypo, kurį manė, kad nuomojosi, įsigijimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti. Dėl ko tie prašymai buvo atmetami, ji nelabai suprato. O po to, kai kreipėsi dėl atleidimo nuo žemės mokesčio 2018 metų pabaigoje, 2019 metų pradžioje sužinojo, jog ji nėra 0,2842 ha žemės sklypo nuomotoja, o naudotoja. Po šio atsakymo dėl teisinės pagalbos kreipėsi į teisininkus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas V. Baltrūnas taip pat ieškinį palaiko. Mano, jog ieškovės pateikti ir teismo išreikalauti įrodymai patvirtina, jog tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, yra susiklostę ilgalaikiai valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai. Tai patvirtina 1995 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos pirmtakės Panevėžio žemėtvarkos tarnybos patvirtintas UAB „Nivelyras“ parengtas žemės sklypo ribų planas, kuriame aiškiai pažymėtas 0,2842 ha žemės sklypas ir jis įvardintas kaip nuomojamas. Tai, kad sklypas buvo nuomojamas, patvirtina ir Panevėžio apskrities viršininko registracijos kortelėse (2006 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. sausio 22 d.) esantys įrašai, jog ieškovė R. K. už 0,2842 ha nuo 1995 moka žemės nuomos mokestį, ir Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkis Nr. 656v, kuriuo nuspręsta sumažinti K. I. valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki 0,52 ha, ir K. I. 1992 m. balandžio 15 d. pareiškimas dėl prašomo sumažinti jos valdomą žemės sklypą (šiame pareiškime yra padarytas įrašas (viza) dėl 0,20 ha pardavimo, likusio sklypo – nuomai), kiti rašytiniai įrodymai. Mano, jog ieškovė R. K. visą tą laiką, kol naudojosi 0,2842 ha žemės sklypu, mokėdama žemės nuomos mokestį, turi būti pripažinta valstybinės žemės sklypo nuomininke ir su ja sudaryta valstybinės nuomos sutartis taikant tuos pačius reikalavimus, kurie buvo nustatyti 1995 metais galiojusiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 22 d. iki 1995 m. liepos 22 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija įsigaliojo 1995 m. liepos 22 d. ir galiojo iki 1999 m. birželio 10 d.), o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Nesutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos aiškinimais, jog ieškovė atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai už naudojimąsi žeme moka žemės mokestį, kadangi 1995 m. birželio 30 d., kuomet buvo patvirtintas 2842 m² valstybinės žemės sklypo ribų planas, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis tokios žemės naudotojo, privalančio mokėti žemės nuomos mokestį, sąvokos nenumatė. Mano, jog valstybė, atstovaujama atsakovės nacionalinės žemės tarnybos, kaip kita valstybinės žemės nuomos santykių šalis, priimdama nevienkartinius sprendimus pati inicijavo, siekė palaikyti ir laikotarpiu nuo 1995 metų iki 2018 metų siųsdama ieškovei R. K. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas, neginčijo faktiškai egzistuojančių žemės nuomos santykių, o tai reiškia, kad tokiais valstybės ir jos institucijų, kaip nuomotojo, akivaizdžiai konkliudentiniais veiksmais yra išreikštas valstybinės žemės santykių su ieškove pripažinimas. Tai atitinka CK 1.64 straipsnio 3 dalies, 6.173 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias šalies valios civiliniuose santykiuose išraišką. Ieškovės atstovas teigia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys ir nesant rašytinės sutarties gali pripažinti tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą, taip pat šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus ir valią. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, nurodanti, jog viena sutarties šalis dėl savo elgesio (kaip nagrinėjamos bylos atveju atsakovė) gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė remdamasi pirmosios elgesiu. Mano, jog minėto CK straipsnio norma leidžia šalims nepaistyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios arba konkrečią sąlygą pripažinusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą valią dėl sutarties fakto pripažinimo, ar dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, kas reiškia jų, šalių, valios sutapimą, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą valią dėl sutarties elgesio vertinimo variantą, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka.
Atsakovės atstovas K. Chrapačas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė dar 2005 m. kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl žemės įsigijimo, jos prašymai buvo atmesti, per tą laiką nuo 2005 metų ieškovė R. K. nesikreipė dėl savo teisių gynimo. Nurodė, dėl kokių priežasčių ieškovei vis dar teikiamos deklaracijos dėl žemės nuomos mokesčio, nežino, nes Nacionalinė žemės tarnyba neadministruoja šio mokesčio mokėjimo. Kodėl 1995 m. birželio 30 d. patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų plane yra nurodyta, jog 0,28 ha valstybinės žemės sklypo yra nuomojama, atsakovės atstovas paaiškinti negalėjo, patvirtino, jog jokių nuomos sutarčių su ieškove R. K. dėl šio žemės sklypo nuomos nebuvo sudaryta.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė A. Reikienė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, išsakė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Paaiškino, jog Panevėžio miesto savivaldybė administruoja žemės mokesčių surinkimą nuo 2003 metų, ieškovė R. K. žemės mokestį nuo 1996 metų mokėjo kaip naudotoja, o ne kaip nuomininkė, šis mokestis paskutiniu laikotarpiu yra apskaičiuojamas remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145, ankstesnis mokestis buvo patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. I-374. Parodė, jog ieškovei R. K. nuo 2014 metų apskaičiuojant žemės mokestį buvo taikomas 0,4 procento tarifas nuo žemės vertės remiantis 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-145 1.2.1 punktu, kuris taikomas ne valstybinės žemės nuomotojams, bet naudotojams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš ieškovės parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės: 1980 m. birželio 2 d. ieškovės R. K. motina K. I. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 11249 m² žemės plote esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Tuometinės Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkiu Nr. 656v K. I. valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1,1411 ha sumažintas iki 0,52 ha, 1992 m. gegužės 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)– iki 0,5160 ha. 1992 m. balandžio 14 d. K. I. Panevėžio miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jai 0,52 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. I. iš jos valdomo 0,5160 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), leista įsigyti 0,20 ha žemės sklypo dalį. 1994 m. gruodžio 16 d. K. I. įsigijo 0,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintas UAB „Nivelyras“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas, pagal kurį šalia 0,20 ha sklypo dalies yra suformuotas 0,2842 ha žemės sklypas, skirtas nuomai. Rašytinė sutartis dėl 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos nebuvo sudaryta. 1995 m. liepos 7 d. K. I. 0,20 ha žemės sklypą dovanojo ieškovei R. K.. Ieškovės motina K. I. 1995 m. liepos 3 d., ieškovė R. K. – po 1995 m. liepos 3 d., už 0,2842 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal 1995 m. birželio 30 d. patvirtintą UAB „Nivelyras“ žemės sklypo ribų planą iki šiol moka žemės naudotojo mokestį, nuo 2003 metų žemės naudotojo mokesčio dydį apskaičiuoja Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Ieškovė R. K. 2005 m. sausio 31 d., 2005 m. balandžio 25 d., 2006 m. lapkričio 22 d., 2007 m. sausio 22 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl leidimo išsipirkti 0,2842 ha naudojamos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę R. K. informavo, jog jos prašymas negali būti tenkinamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas bei reikalavimus be aukciono išnuomojamiems valstybinės žemės sklypams, pasiūlyta dėl detaliojo plano rengimo ir žemės sklypo formavimo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. 2005 m. birželio 7 d. bei 2007 m. balandžio 4 d. raštuose ieškovė R. K. informuota, jog jo dėl sklypo (0,2842 ha) naudojimo nustatyta tvarka ji nėra sudariusi žemės nuomos sutarties. 2019 m. sausio 11 d. ieškovė R. K. kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių prašydama išnuomoti (duomenys neskelbtini), esantį 0,2842 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio miesto skyrius 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės R. K. prašymą kaip nepagrįstą, nurodė, jog prašomas išnuomoti žemės plotas nėra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kas prieštarauja Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtai žemės sklypo sąvokai, be to, žemės sklypas negali būti išnuomojamas be aukciono, nes jis nėra užstatytas nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 punktų reikalavimui.
Nustatydamas faktines aplinkybes dėl gyvenamojo namo su priklausiniais sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijimo, ieškovės R. K. motinos K. I. valdomo sklypo sumažinimo, žemės sklypo dalies pardavimo, dalies sklypo skyrimo nuomai pagal 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintą UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo ribų planą, sklypo dalies (0,20 ha) dovanojimą ieškovei R. K., ieškovės kreipimąsi dėl sklypo (0,2842 ha) pardavimo 2005-2007 metais į Panevėžio apskrities viršininko administraciją, pastarosios atsakymus bei ieškovės informavimą dėl nuomos santykių nebuvimo tarp jos ir valstybės teismas remiasi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pateikta Valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (byla nesunumeruota) (toliau – ir byla Nr. (duomenys neskelbtini)), civilinėje byloje esančiomis šios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijomis. (1 t. 116-175 b. l.).Nustatydamas, kad sklypo dalį (0,2842 ha) pagal vėliau 1995 m. birželio 30 d. patvirtintą UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo ieškovės motinai K. I. buvo leista nuomotis, teismas remiasi byloje esančiu ieškovės K. I. 1992 m. balandžio 15 d. pareiškimu dėl sklypo (duomenys neskelbtini), sumažinimo nuo 11249 m² iki 5160 m² (1 t. 113, 189 b. l.), tuo pačiu 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintu UAB „Nivelyras“ parengtu žemės sklypo ribų planu (1 t. 20 b. l.). Kaip matyti iš šių dokumentų, 1992 m. balandžio 15 d. pareiškime yra rankraštinis prierašas dėl leidimo dalį (0,20 ha) sklypo išsipirkti bei likusios dalies nuomai. Nors ši rankraštinė rezoliucija nepasirašyta ir nesukuria jokių teisinių pasekmių, tačiau vėliau sekę veiksmai (1992 m. rugpjūčio 17 d. potvarkis Nr. 414v, kuriuo leista K. I. iš jos valdomo 0,5160 ha žemės ploto įsigyti 0,20 ha sklypą asmeninės nuosavybės teise, 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintame UAB „Nivelyras“ parengtame žemės sklypo ribų esantys įrašai dėl nuomojamos žemės (tiek pačiame patvirtintame sklype esantis įrašas „nuomojama žemė 2842 m²“, tiek sklypo ploto grafoje įrašas „2000 m² nuoma 2842 m²“)) įrodo, jog su ieškovės motina K. I., iki patvirtinant jau minėtą 1995 m. birželio 30 d. UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo ribų planą, buvo tariamasi dėl dalies sklypo nuomos. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl žemės naudotojo mokesčio mokėjimo nuo 1995 m. liepos 3 d., teismas remiasi pačios ieškovės R. K. pateiktais kvitais, VMI pažyma, Panevėžio miesto savivaldybės parengtomis deklaracijomis (1 t. 21-34 b. l.), trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktais įrodymais (1 t. 65-80 b. l.). Nors ieškovės atstovas V. Baltrūnas šį mokestį įvardino kaip nuomos mokestį, tačiau nustačius, jog sutartis dėl žemės nuomos tarp ieškovės ir valstybės nebuvo sudaryta, laikyti šį mokestį nuomos mokesčiu nėra pagrindo. Teismas taip pat atmeta ieškovės R. K. paaiškinimus, jog apie tai, kad žemės sklypo dalis (0,2842 ha) yra nenuomojama, sužinojo tik 2019 metais, nes byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2005 m. birželio 7 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštai į ieškovės prašymą parduoti jai šią sklypo dalį, šiuose raštuose aiškiai yra nurodyta, jog ieškovė nėra sudariusi nuomos sutarties ir jai, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, pasirašiusios šį raštą, nuomone mokestis yra apskaičiuojamas kaip naudotojo (2007 m. balandžio 4 d. rašte). (123, 136 b. l.) Atsižvelgus į ieškovės R. K. intensyvų bendravimą su Panevėžio apskrities viršininko administracija (4 kartus kreipėsi dėl leidimo įsigyti valstybinės žemės sklypą), neįtikinama, jog ji negavo/neskaitė 2005 m. birželio 7 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos rašto ar jį galėjo kitaip suprasti, nei jis buvo surašytas.
Dėl pripažinimo tarp ieškovės ir valstybės susiklosčiusių valstybinės žemės sklypo nuomos santykių. Ieškovė R. K. ieškiniu prašo pripažinti, kad ginčo žemės sklypo (0,2842 ha) nuomos santykiai susiklostė nuo 1995 m. birželio 30 d. Su šiuo reikalavimu sutikti nėra pagrindo. Byloje yra nustatyta, jog šiuo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kaip ir visu sklypu, teisė naudotis ieškovės motinai K. I. suteikta administraciniais aktais (tuometinės Panevėžio miesto valdybos 1991 m. gruodžio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), jį patikslinusiu 1992 m. gegužės 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors byloje nėra pateiktas pirminis administracinis aktas, kuriuo ieškovės motinai K. I. suteikta teisė naudotis visu 1,1249 ha sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Šis žemės sklypas ieškovės motinai K. I. buvo suteiktas žemės reformos metu. Žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, priimtas 1991 m. liepos 25 d., reglamentavo žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką. Šio įstatymo 15 straipsnis numatė valstybinės žemės suteikimo naudojimui, tvarką, kurią yra įgyvendinama teisė į nuomą, 5 dalyje reglamentuojama, jog miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse valstybinė žemė parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, suteikiama naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais ir schemomis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. liepos 28 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką. (1.1-1.3 punktai). Šis nutarimas galiojo iki 1995 m. liepos 22 d., kai jį pakeitė iki 1999 m. birželio 10 d. galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Tiek Nutarimas Nr. 550 (4 punktas), tiek Nutarimas Nr. 987 (4 punktas) numatė, jog Panevėžyje, kaip ir kituose šiame punkte nurodytuose miestuose, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro. Tiek vienas norminis aktas, tiek kitas norminis aktas nustatė, jog jeigu privačių namų valdos žemės sklypas yra didesnis nei 0,2 ha, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymimos parduodama (0,2 ha) ir išnuomojama (viršijanti 0,2 ha) sklypo dalys. Parduodamos sklypo dalies konfigūraciją ir ribas techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymi miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybos, atsižvelgdamos į nustatytąja tvarka patvirtintą kvartalo detalųjį planą. Parduodama ir išnuomojama sklypo dalys žemės kadastro žemėlapyje žymimos kaip atskiri sklypai. Byloje buvo nustatyta, jog ieškovės R. K. motinos K. I. faktiškai valdomas sklypas (0,5160 ha) buvo didesnis nei 0,20 ha, jai, 1994 m. gruodžio 16 d. buvo parduotas 0,20 ha ploto sklypas, o 1995 m. birželio 30 d. patvirtintame UAB „Nivelyras“ parengtame žemės sklypo ribų plane 0,2842 ha žemės sklypo dalis buvo atžymėtas kaip atskiras sklypas, skirtas nuomai, kaip taip ir reikalavo tuo metu galiojęs Nutarimas Nr. 550. Tai yra ieškovės motina K. I. nuo 1995 m. birželio 30 d., po 1995 m. liepos 7 d. – ieškovė R. K., kol galiojo šie norminiai aktai, turėjo subjektinę teisę sudaryti 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau, skirtingai, nei teigia ieškovės R. K. atstovas advokatas V. Baltrūnas, tam, kad būtų susiklostę nuomos santykiai, turėjo būti Nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17-22 punktuose, po 1995 m. liepos 22 d. - Nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 19-28 punktuose nustatyta tvarka pateikiamas prašymas su taisyklėse išvardintais priedais, parengiama ir sudaroma rašytinė šio žemės sklypo nuomos sutartis, nuomos sutartis įregistruojama valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka (tuo metu galiojusio 1993 m. gruodžio 23 d. priimto Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nuostatos dėl rašytinės formos ir sutarties įregistravimo įtvirtintos, bei jau minėtų aktų, 1994 m. balandžio 26 d. priimto Žemės įstatymo 14 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2004 m. vasario 21 d.). Byloje buvo nustatyta, jog prašymas dėl nuomos nebuvo pateiktas, jokia rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo įregistruota valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje, to neginčija ir pati ieškovė R. K.. Remiantis Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu šių taisyklių nesilaikoma, žemės nuomos sutartis negalioja. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, jos nesilaikymas šalims nesukūrė nuomos teisinių santykių ir pareigų (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 47 straipsnio 1 dalis). Todėl pripažinti, jog tarp ieškovės R. K. motinos K. I., pačios ieškovės R. K. ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, nuo 1995 m. birželio 30 d. yra susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai, nėra pagrindo. Tikėtina, jog rengiant vėliau patvirtintą 1995 m. birželio 30 d. UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo ribų planą buvo aptariama galimybė išsinuomoti, tikėtina, kad buvo nustatyta ir naudojimosi sklypais kaina, kurią įvardina ieškovė, sutarta mokėjimo tvarka, kurios vėliau ieškovė R. K. laikėsi (mokėjo mokestį už naudojimąsi), tačiau įrodymų, kad buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, nepateikta. Ieškovės atstovas advokatas V. Baltrūnas teismo posėdyje teigė, jog ieškovė R. K. bei valstybę atstovavusios institucijos savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) ir nesant rašytinės sutarties pripažino tam tikrų faktų egzistavimą, atsižvelgus į įstatymo imperatyvius reikalavimus sandorio formai, šios sandorio formos nesilaikymo pasekmes, yra pagrindas buvus žemės sklypo nuomos santykius, tokie ieškovės atstovo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė R. K. ieškinyje, grįsdama reikalavimą, grindė jį Nutarimo Nr. 550 nuostata, jog visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatytąją tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. Tačiau ieškovė R. K. nenurodė, jog pagal šią nuostatą jie laikomi nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje (Nutarimo Nr. 550 17 punktas).
Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybinės žemės sklypo naudojimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, šalių ginčui išspręsti turi būti taikomi ginčo santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2010). Ieškovė R. K. į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo žemės sklypo nuomos kreipėsi 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. vasario 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui atmetė ieškovės R. K. prašymą, ši į teismą kreipėsi 2019 m. kovo 12 d. Tai yra ieškovė R. K. subjektinę teisę siekia įgyvendinti galiojant dabartiniam CK reglamentavimui, sprendžiant klausimus dėl žemės nuomos sklypo yra taikomi šiuo metu galiojantys įstatymai. Remiantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitų įstatymų numatytais atvejais. Žemės nuomos tvarką nustato ir reguliuoja žemės nuomininkų bei nuomininkų santykius reguliuoja Žemės įstatymas, nuomojant naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės, patvirtintos Nutarimu Nr. 260). Ieškovė R. K., panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus parengtą administracinį aktą, prašo įpareigoti šią tarnybą sudaryti 0,2842 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal Taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 260, 28 punktą, vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tie patys reikalavimai, keliami be aukciono išnuomojamiems valstybinės žemės sklypams, yra nustatyti ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Ieškovė R. K. neginčija, jog jos faktiškai naudojamas 0,2842 ha sklypas, kurį ji prašo išnuomoti, neatitinka Taisyklių, patvirtintų Nutarimu Nr. 260, 2.1, 2.2. ir 2.4 punktuose išvardintų naudojamų žemės sklypų reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė R. K. turi teisę į šio valstybinės žemės sklypo nuomą, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. vasario 6 d. sprendimas atmesti ieškovės prašymą išnuomoti jai ginčo dalyką yra neteisėtas. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog kliūtis tenkinti ieškovės ieškinį yra ir ta aplinkybė, jog sklypas, kurį prašoma išnuomoti, nėra suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (CK 6.546 straipsnio reikalavimai), tačiau pažymima, jog Nutarimo Nr. 260 36 punkte yra reglamentuojami valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančios institucijos veiksmai gavus prašymą dėl žemės sklypo, kuris yra nesuformuotas, nuomos. Kadangi ieškinys yra atmetamas, plačiau dėl šio argumento nepasisakoma. Teismas taip pat nepasisako ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių taikymo, kadangi, visų pirma, sklypo dalis, kurią prašo išnuomoti ieškovė R. K., neatitinka šių taisyklių 2.1 punkte įvardinto naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo apibrėžimo (ieškovės R. K. prašomas išnuomoti sklypas nėra suformuotas pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre), visų antra, šios taisyklės taikomos išnuomojant naujus sklypus aukcione (2.3 punktas). Šioje civilinėje byloje yra sprendžiama dėl ieškovės R. K. reikalavimo be aukciono išnuomoti jai 0,2842 ha žemės sklypą pagal 1995 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje patvirtintą UAB „Nivelyras“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą, teisiniams santykiams taikomos Nutarimu Nr. 260 patvirtintos taisyklės.
Dėl ieškinio senaties. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas K. Chrapačas teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė apie tai, kad sklypas nėra jai nuomojamas, sužinojo 2005 metais, į teismą kreipėsi 2019 metais, tai yra praleido 10 metų terminą ieškiniui pareikšti. Remiantis CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas(terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog R. K. prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos Nacionalinei žemės tarnybai pateikė 2019 m. sausio 11 d., jos prašymas atmestas 2019 m. vasario 6 d. Tai yra ieškovė R. K. apie pažeistą teisę sužinojo po 2019 m. vasario 6 d. ir šiai dienai nėra suėjęs 10 metų terminas. Atsakovės atstovas K. Chrapačas ieškinio senaties termino pradžią nurodė 2005 metais, kada ieškovė R. K. buvo informuota apie tai, jog dėl ginčo žemės sklypo nėra sudaryta nuomos sutartis, tačiau tuo metu, 2005 – 2007 metų laikotarpiu, buvo nagrinėjami ieškovės R. K. prašymai ne dėl žemės sklypo nuomos, bet dėl pardavimo. Kadangi, kaip jau nurodyta ir aukščiau, valstybinės žemės sklypo naudojimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, savo teisę į nuomą ieškovė siekia įgyvendinti 2019 metais, pripažinti, jog bylos nagrinėjimo metu yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė R. K. pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1375 Eur išlaidas (75 Eur už žyminį mokestį (1 t. 8 b. l.) bei 1300 Eur atstovavimo išlaidų (2 t. 1-2 b. l.). Ieškinį atmetus, šios išlaidos nepriteisiamos.
Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, todėl dėl jų priteisimo iš ieškovės nesprendžiama.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui grąžinti Valstybinės kitos paskirties žemės sklypų pardavimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.