- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- A-143-352-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02570-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. A. M.
- Kategorijos
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl potvarkio panaikinimo, grąžinimo į buvusias pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. A. M. (toliau – pareiškėja) skundu (1 t., b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Žemės ūkio ministerija, apeliantas) kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkį Nr. 4P-381 „Dėl atleidimo iš pareigų“, grąžinti į buvusias pareigas Žemės ūkio ministerijos Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 4P-381 „Dėl atleidimo iš pareigų“, kuriuo ji buvo atleista iš Žemės ūkio ministerijos Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis 13 kategorija) pareigų nuo 2011 m. spalio 28 d., nes realiai jos pareigybė nebuvo panaikinta, o tik buvo perduota kitam valstybės tarnautojui. Per visą tarnybos Žemės ūkio ministerijoje laikotarpį vadovai neturėjo jai jokių pastabų, tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadose jos darbas visada buvo įvertinamas gerai. Jai buvo mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą organizuojant tarptautinius renginius, konferencijas, administruojant bendradarbiavimo projektus. Jos pareigybių aprašymai palaipsniui buvo konkretinami, ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir jos veikla buvo išskirta kaip specifinė jos darbo sritis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526 patvirtinta nauja ministerijos struktūra pasipildė Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentu bei jo Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriumi. Šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas buvo sukonkretintas išplečiant funkcijas, susijusias su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos bei jos komitetų veikla. Jos kompetencija per visą tarnybos laikotarpį buvo kreipiama būtent šia linkme. Žemės ūkio ministerijos kancleris 2010 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 26P-102 nusprendė siųsti ją stažuotis Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, įgyvendinant projektą „Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams Europos Sąjungoje, kvalifikacijos tobulinimas“. Šios aplinkybės patvirtina, kad jos kvalifikacija buvo tinkama toliau vykdyti jai pavestas funkcijas Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje. Šias funkcijas atliekančio valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas iš esmės nesikeitė, buvo detalizuota tik konkreti veikla, susijusi su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija bei jos komitetais. Todėl pareiškėja nesutiko su jos pareigybės panaikinimu, teigė, kad jos užimta pareigybė buvo reikalinga ministerijai ir ji toliau egzistuoja ministerijos struktūroje. Pareiškėja nurodė, kad informacinį pranešimą gavo anksčiau nei buvo patvirtinta nauja ministerijos struktūra. 2011 m. liepos 4 d. su prašymu ji kreipėsi į ministerijos kanclerę, Personalo skyriaus vedėją ir Dokumentų valdymo skyriaus vedėją, prašė leisti susipažinti su naujos struktūros dokumentu. Per atleidimo laikotarpį nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. spalio 28 d. jai nebuvo pasiūlytos to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigos. Ji atitiko naujo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto kvalifikacinius bei specialiuosius reikalavimus ir jai turėjo būti pasiūlyta nauja pareigybė. Atleidus ją iš pareigų, į tą patį skyrių 2011 m. liepos 1 d. buvo pervesta Kaimo plėtros departamento darbuotoja, o 2011 m. lapkričio 2 d. į departamentą pervesta darbuotoja iš kito Žemės ūkio ministerijos departamento. Tokiu atveju ji negalėjo būti atleista dėl etatų mažinimo. Šiuo metu jos užimtas pareigas eina asmuo, kuris yra pakaitinis valstybės tarnautojas. Pareiškėja teigė, kad tokiu atveju neaišku, kuo remiantis pakaitinis valstybės tarnautojas buvo numatytas pirmininkauti 2013 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos darbo grupei Europos Taryboje, nes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra rekomendavusi, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai tokių funkcijų atlikti neturėtų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 53–58) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526, kuriuo patvirtinta nauja ministerijos struktūra, kuri įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60, kuriame buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. panaikinama Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 13 kategorija) pareigybė. Dėl siūlymo užimti kitą pareigybę paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 28 d. ministerijoje nebuvo laisvų pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėja. Todėl pareiškėjai įspėjimo laikotarpiu nebuvo siūloma užimti kokių nors pareigų. Informavo, kad kanclerio 2011 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 3P-188 valstybės tarnautoja J. M. iš Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Europos Sąjungos ir nacionalinių programų vertinimo skyriaus 2011 m. liepos 1 d. buvo perkelta į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 13 kategorija) vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, o pareiškėja neatitiko pareigybės aprašymo specialiųjų reikalavimų. Nurodė, kad paminėtame skyriuje dirba 2 pakaitiniai valstybės tarnautojai. Kanclerio 2011 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 4P-206 į šio skyriaus vyriausiojo specialisto – pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (A lygis 13 kategorija) buvo paskirtas J. D. iki grįš D. L. Pareiškėja neatitiko šios pareigybės specialiųjų reikalavimų. Kanclerio 2011 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 4P-84 į Ekonomikos departamento Prekybos politikos skyriaus vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (A lygis 12 kategorija) nuo 2010 m. kovo 20 d. buvo paskirta K. D. iki K. J. grįš į pareigas. Ministerijos kanclerio 2011 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 4P-185 nustatyta, kad K. D. valstybės tarnybos santykiai tęsiasi nuo 2011 m. liepos 1 d. Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigose (A lygis 12 kategorija). Atsakovas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsniu ir teigė, kad laikinos pareigos, į kurias paskirti pakaitiniai valstybės tarnautojai, pareiškėjai negalėjo būti siūlomos, nes tie etatai nebuvo laisvi. Dėl Žemės ūkio ministerijos įsakymų skelbimo paaiškino, kad ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3D-526, kuriuo patvirtinta nauja struktūra, įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d., o pasirašytas ir įregistruotas 2011 m. birželio 28 d. Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus nuostatai patvirtinti ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-533, ministro 2010 m. rugsėjo 29 įsakymu Nr. 3D-888 ir 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-309, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji negalėjo žinoti naujos ministerijos struktūros. Į pareiškėjos minimą 2011 m. liepos 4 d. prašymą pateikti dokumentus atsakyta ministerijos 2011 m. liepos 26 d. raštu Nr. 3IN-A,M-708-1043, kuriame nurodyta, kur galima susipažinti su teisės aktais. Nesutiko su pareiškėjos prašymu grąžinti į buvusias pareigas. Teigė, kad pareiškėja atleista teisėtai, nes nuo 2011 m. lapkričio 1 d. panaikinta pareigybė, į kurią grąžinti ji prašė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (10 t., b. l. 192–201) patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4P-381 1 punktą; grąžino pareiškėją į Žemės ūkio ministerijos Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis 13 kategorija) pareigas; priteisė pareiškėjai iš Žemės ūkio ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atimant iš priteistos sumos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
Teismas nustatė, kad ginčas yra dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnautojos pareigų Žemės ūkio ministerijoje teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 4P-381 „Dėl atleidimo iš pareigų“ atleista iš Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis 13 kategorija) pareigų 2011 m. spalio 28 d. Šiame potvarkyje nurodyta, kad ministerijos kanclerė vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis. Vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60 „Dėl Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 3P-82 „Dėl Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, ministerijos kanclerė informavo pareiškėją, kad 2011 m. lapkričio 1 d. bus panaikinta jos pareigybė ir pareiškėja bus paskirta į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nebus ir pareiškėja sutiks – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo pareiškėja nebus paskirta į kitas pareigas, pareiškėja bus atleista iš pareigų 2011 m. spalio 31 d.
Teismas atsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 2 straipsnio 14 dalį, 43 straipsnio 1, 2 dalis. Nustatė, jog ginčo dėl to, kad pareiškėja gavo 2011 m. birželio 30 d. informacinį pranešimą apie pareigybės naikinimą Nr. 19P-23 (pareiškėja supažindinta 2011 m. liepos 1 d.) likus 4 mėnesiams iki atleidimo, nėra. Pažymėjo, jog, nagrinėjant dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos (paskyrimo į kitas pareigas) teisingo taikymo kilusį ginčą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo pareigybė realiai buvo panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2004/2012, kitos administracinės bylos Nr. A520-2348/2012, Nr. A662-674/2011, Nr. A756-3106/2011 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja atleidimą ginčija dviem pagrindais – pareigybė realiai nebuvo panaikinta, jos funkcijos išliko, ir tuo, kad buvo laisvų pareigų, kurias darbdavys privalėjo pasiūlyti užimti pareiškėjai. Dėl tų laisvų pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų pareiškėja paaiškino, kad jos darbo patirtis ir teigiamas darbo vertinimas atitinka specialiuosius reikalavimus, kurie nustatyti daliai laisvų pareigybių aprašymų, priklausančių būtent tam skyriui, kuriame pareiškėja dirbo iki atleidimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėja Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus 2007 m. gegužės 18 d. potvarkiu Nr. 4P-183 paskirta į Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigas nuo 2007 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3D-917 patvirtinta nauja ministerijos administracijos struktūra pagal du priedus. 1 priedas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., o 2 priedas įsigaliojo 2010 m. balandžio 1 d. Pagal šio įsakymo 2 priedą, neliko Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamento, atsirado Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas. Pareiškėja buvo perkelta į Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3P-28 patvirtintas šių pareigų pareigybės aprašymas. Pareiškėja ėjo Eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 12 kategorija). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-505 vėl patvirtintos dvi naujos administracijos struktūros, pirmoji įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d., antroji – 2010 m. spalio 1 d. Pagal naujai patvirtintą struktūrą neliko departamento, kuriame dirbo pareiškėja, bet įsteigtas Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas, kuriame buvo Europos Sąjungos ir nacionalinių programų vertinimo skyrius ir Eksporto skatinimo skyrius. Pareiškėja ėjo Eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 13 kategorija), į šias pareigas perkelta 2010 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. 4P-287. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526 patvirtinama nauja administracijos struktūra. Pagal šią struktūrą lieka pirmiau buvęs departamentas, tačiau atsiranda ir naujas departamentas – Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentas, o jame yra skyrius – Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrius. Šiame skyriuje pareiškėja ir ėjo pareigas, iš kurių buvo atleista, į šias pareigas pareiškėja prašė grąžinti. Naujų pareigybių aprašymai patvirtinti 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60, taip pat kitais įsakymais, pvz., Nr. 3P-61. Pareiškėja teismui pateikė vieną iš pareigybių aprašymų, nurodė, kad ji atitiko šios pareigybės specialiuosius reikalavimus. Šių pareigų eiti darbdavys pareiškėjai nepasiūlė, kaip galima suprasti iš atsakovo atstovų paaiškinimų, pareigas eiti pasiūlė kitam valstybės tarnautojui. Būtent dėl paminėto įsakymo Nr. 3P-60 priėmimo pareiškėjai ir buvo pranešta, kad jos pareigybė bus panaikinta (tai nurodyta pranešime apie atleidimą). Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 3P-185 dėl struktūros pasikeitimo pareiškėja perkelta iš pareigų buvusiame departamente į naują departamentą – Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo, į jame esantį Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrių, į vyriausiosios specialistės (A lygis 13 kategorija) pareigas. Tą pačią dieną surašytas informacinis pranešimas pareiškėjai apie jos pareigybės panaikinimą, kuris buvo įteiktas 2011 m. liepos 1 d. Šiuo potvarkiu iš Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Eksporto skatinimo skyriaus į naujai steigiamo Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus pareigybes perkelti septyni A lygio 12–13 kategorijų valstybės tarnautojai, taip pat kitų kategorijų valstybės tarnautojai. Šis perkėlimas patvirtino, kad iš esmės visas Eksporto skatinimo skyrius perkeltas į naują departamentą. Toliau teismas pasisakė, kad Eksporto skatinimo skyriaus ir Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus (Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamente) uždaviniai ir funkcijos iš esmės nepasikeitė. Iki 2011 m. birželio 30 d. potvarkio dėl perkėlimo priėmimo 2011 m. birželio 28, 29 d. buvo priimti įsakymai Nr. 3P-60, Nr. 3P-61, kuriais buvo tvirtinami naujai steigiamų pareigybių sąrašai, t. y. keičiamas ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3P-82 „Dėl Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“. Pareigybių sąrašai dar buvo keičiami ir kitais įsakymais, tačiau iš tų įsakymų, kurie buvo pateikti teismui, teismas padarė išvadą, kad tik įsakymai Nr. 3P-60 ir Nr. 3P-61 yra susiję su naujai įsteigto Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento ir jo skyrių etatų sąrašų tvirtinimu. Atsakovas nepateikė teismui įsakymo Nr. 3P-82 suvestinės redakcijos, galiojusios pareiškėjos atleidimo dieną ar nuo jos perkėlimo į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentą iki atleidimo, nors teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi buvo nustatęs tokį įpareigojimą. Todėl, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pareigybės realaus panaikinimo, teismas vadovavosi ta informacija, kurią atsakovas pateikė, atsakovo pateiktomis pažymomis 2012 m. gegužės 3 d. Nr. 10P-24, 2012 m. liepos 2 d. Nr. 10P-37, kuriose pateikiami pareigybių sąrašai pagal įsakymą Nr. 3P-82.
Teismas akcentavo, kad reikalavimas atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra realus pareigybės panaikinimas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60 patvirtintas pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai, šiuo įsakymu keičiamas ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3P-82 atsižvelgiant į naujai nustatytą administracijos struktūrą. Teismas nesvarstė klausimo dėl ministerijos diskrecijos teisės keisti struktūrą, atlikti reorganizavimą, perskirstyti funkcijas tarp padalinių, tik tyrė, ar nebuvo pažeistos pareiškėjos – valstybės tarnautojos – teisės, kurias jai garantuoja paminėtos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, t. y. ar pareiškėjos pareigybė buvo realiai panaikinta – ar visos, ar dalis jos vykdytų funkcijų buvo perduotos kitiems valstybės tarnautojams taip, kad pareiškėjos pareigybė turėtų būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė teismui 2012 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 10P-10, kurioje nurodytas pareigybių sąrašas nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. ir nurodyti tuo metu vykę pasikeitimai. Kartu pateikti tuos pasikeitimus patvirtinantys įrodymai. Taip pat teismui pateikta Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 10P-24 „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje pateiktas sąrašas valstybės tarnautojų ir darbuotojų Ekonomikos ir programų vertinimo departamente bei Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamente nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pakartotinai pateiktas 2012 m. liepos 2 d. sąrašas, pažyma Nr. 10P-37, kuriame nurodytos pareigybės pagal įsakymą Nr. 3P-82. Remdamasis šiais sąrašais, teismas nustatė , kad A lygio 12–13 kategorijų pareigybė Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygis 12 kategorija, tapo laisva nuo 2011 m. lapkričio 21 d., kai buvo atleistas Ž. V. Ž. V. nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. buvo nemokamose atostogose. Pareiškėja teigė, kad Ž. V. nemokamas atostogas paėmė specialiai paprašytas administracijos, kad pareiškėjos įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu pareigybė būtų tariamai užimta. Teismas nustatė, kad šiose pareigose dirbo pakaitinė J. M., kuri iš šių pareigų atleista kanclerio 2011 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 4P-356, t. y. dar pareiškėja tuo momentu nebuvo atleista, tačiau tas pareigas užėmė Ž. V., kuris buvo nemokamose atostogose. Ž. V. į šias pareigas perkeltas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 3P-185 nuo 2011 m. liepos 1 d., 2011 m. lapkričio 18 d. atleistas. Taigi šios pareigos pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu nebuvo laisvos bet kuriuo atveju – nesvarbu, dėl kokių priežasčių Ž. V. buvo nemokamose atostogose, formaliai pareigos negalėjo būti pasiūlytos pareiškėjai. Teismas nustatė, kad nuo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-160 įsteigta analogiška valstybės tarnautojo pareigybė A lygio 13 kategorijos. Taigi ši pareigybė įsteigta po pareiškėjos atleidimo, ir nors ji negalėjo būti pasiūlyta pareiškėjai, tačiau šis faktas patvirtino, kad skyriuje išliko tokio paties pobūdžio pareigybės poreikis, kaip ir ta, kurią užėmė pareiškėja. Dar vieną analogišką pareigybę, A lygio 13 kategorijos, užėmė J. R. M., kuri perkelta į šias pareigas, nes 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3P-61 ta pareigybė įsteigta, ši tarnautoja perkelta kanclerio 2011 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 3P-188 iš Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Europos Sąjungos ir nacionalinių programų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. Kadangi keitėsi departamento pavadinimas, lygiai taip pat į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo perkelta ir pareiškėja. Be to, atsakovas turi diskrecijos teisę pasirinkti, kurį darbuotoją į kokias naujai steigiamas pareigas skirti. Paminėtos darbuotojos perkėlimas kaip faktas neturi reikšmės, sprendžiant, ar pareiškėjos pareigybė buvo realiai panaikinta. Šis faktas taip pat nereiškia, kad pirmiausia pareiškėjai turėjo būti pasiūlytos nurodytos pareigos. Tačiau šis ir kiti faktai iš dalies patvirtino, kad pareiškėjos pareigybė realiai nebuvo panaikinta, nes, iš esmės perkėlus skyrių į kitą departamentą, jame vyriausiųjų specialistų skaičius (A lygio 12– 13 kategorijų) padidėjo, jų funkcijos, veiklos sritys iš esmės nepasikeitė.
Teismas taip pat nustatė, kad į kitas pareigas buvo priimami pakaitiniai valstybės tarnautojai (I. V., I. U., V. B., A lygio 12 kategorijos pareigos). Pareiškėja teigė, kad tos pareigos turėjo būti pasiūlytos jai. Teismas padarė išvadą, kad pakaitinio valstybės tarnautojo pareigos pareiškėjai negalėjo būti siūlomos siekiant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytą garantiją. Pareiškėja ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje paaiškinama karjeros valstybės tarnautojo sąvoka. Taigi karjeros valstybės tarnautojo pareigos reiškia, kad jos yra užimamos neterminuotai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje paaiškinama pakaitinio valstybės tarnautojo sąvoka. Taigi šių pareigų apibrėžimas reiškia, kad šios pareigos yra laikinos, t. y. apibrėžtos tam tikru terminu, terminuotos. Todėl oficialiai tam, kad būtų įgyvendintos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos, tokios laikinos pareigos pareiškėjai negalėjo būti siūlomos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, kiek tai susiję su pareigų siūlymu skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja, laisvų pareigų nebuvo. Tačiau pareiškėjos įspėjimo apie pareigų panaikinimą laikotarpiu ministerijos struktūra buvo ženkliai keičiama, atsirado nauji skyriai, departamentai. Pareiškėja nebuvo supažindinta su jokiais naujai steigiamų pareigybių aprašymais, kurie iš dalies ar visiškai atitiktų jos turimą kvalifikaciją. Dėl to pareiškėja pagrįstai aiškino, kad jai nebuvo teikiama informacija apie pareigybes, o ji pati tokios informacijos gauti negalėjo. Atsakovas paaiškino, kad Personalo skyrius tarėsi su Nacionaline mokėjimo agentūra, jie žadėjo parinkti pareigas pareiškėjai, bet ji nesutiko tartis. Ši aplinkybė nepatvirtino, kad atsakovas siekė užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje numatytą garantiją, nes pirmiausia turi būti ieškoma galimybių toje pačioje viešojo administravimo institucijoje.
Teismas akcentavo, kad pareiškėja iki įspėjimo apie galimą atleidimą ėjo Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Po to, kai pareiškėja buvo įspėta apie jos pareigybės panaikinimą, ji įspėjimo laikotarpiui buvo perkelta į naujai sukurto Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Šios pareigos (jų aprašymas) buvo paliktos laikinai – nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., kaip aiškino atsakovo atstovai, pareigybės aprašymas ir pareigybė buvo laikinai įsteigta iki pareiškėjos atleidimo, po to naikinama. Tokiu atveju pareiškėja, būdama karjeros valstybės tarnautoja, paskiriama į pareigas laikinai, o tai prieštarauja pirmiau paminėtoms Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms. Tas faktas, kad pareigybė naikinama, nenurodytas ministro įsakymuose Nr. 3P-60 ir Nr. 3P-61, nes pagal šiuos įsakymus Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje (lyginant su buvusiu Eksporto skatinimo skyriumi) A lygio 12–13 kategorijų pareigybių padidėjo nuo 7 iki 8 (buvusio skyriaus pareigybės skaičiuojamos pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktas pažymas apie valstybės tarnautojų sąrašus). Todėl, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjos užimama pareigybė realiai buvo naikinama, būtina įvertinti Žemės ūkio ministerijos struktūros pakeitimus, vykusius tuo metu, kai pareiškėjai buvo pranešta apie atleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. 3D-526 patvirtinta nauja ministerijos administracijos struktūra. Šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėja nuo 2010 m. spalio 1 d. ėjo Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (kanclerio 2010 m. rugsėjo 30 d. potvarkis Nr. 4P-287). Pareiškėja pasirašė šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pareigybės aprašymas patvirtintas 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3P-83, o 2011 m. birželio 29 d. ji pasirašė Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60. Potvarkiu Nr. 3D-526 ministro nustatytoje naujoje struktūroje išliko Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas, tačiau jame neliko Eksporto skatinimo skyriaus. Panašus, iš esmės beveik analogiškas, skyrius perkeltas į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentą – jame yra Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrius. Šio skyriaus veikloje atsiranda papildomų uždavinių ir funkcijų, tik susijusių su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungoje, visi kiti uždaviniai ir funkcijos išlieka tokie patys kaip ir Eksporto skatinimo skyriuje. Į šį skyrių pareiškėja ir perkelta kanclerio 2011 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 4P-185. Todėl, sprendžiant dėl pareigybės išlikimo, vertintini ir lygintini ir naujai sukurtų, ir buvusio departamentų nuostatai, ir skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, ir naujai įsteigto skyriaus nuostatai.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėja ėjo pareigas Ekonomikos ir programų vertinimo departamente. Šio departamento nuostatai patvirtinti ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-310. Šiame įsakyme nėra patvirtinami šio departamento Eksporto skatinimo skyriaus nuostatai, nes tuo metu patvirtintoje struktūroje dar nebuvo tokio skyriaus. Ekonomikos skatinimo skyrius atsiranda tik nuo 2010 m. spalio 1 d. ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-505 patvirtinus naują administracijos struktūrą (2 priedas, galiojantis nuo 2010 m. spalio 10 d.). Ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtinami nauji Ekonomikos ir programų vertinimo departamento nuostatai, ir šio įsakymo 1.6 punkte jau numatyta, kad tvirtinami šio departamento Eksporto skatinimo skyriaus nuostatai. Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento nuostatai ir Ekonomikos ir programų vertinimo departamento nuostatai nustato tuos pačius uždavinius: atitinkamai 5.3 ir 5.8 punktai, 5.4 ir 5.12 punktai, 5.10 ir 5.13 punktai; tas pačias funkcijas: 6.1, 6.2 ir 6.22, 6.24 punktai, 6.18 ir 6.31 punktai, 6.26 ir 6.35 punktai, ir kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento dalis uždavinių ir funkcijų susiję būtent su Lietuvos Respublikos būsimu pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai. Tačiau Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentas perėmė didelę dalį Ekonomikos ir programų vertinimo departamento uždavinių ir funkcijų, ypatingai tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, bendradarbiavimo su užsienio organizacijomis srityje. Tai ir buvo tos funkcijos, kurias vykdė pareiškėja (jos pareigybės aprašyme buvusios ir numačiusios bendradarbiavimą su išvardytomis tarptautinėmis organizacijomis) iš tiesų perėjo Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamentui, jos neišnyko. Pagal pareiškėjos eitų pareigų pareigybės aprašymą, pareigų paskirtis – formuoti ir įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo strategiją, organizuoti Europos Sąjungos iniciatyvų ir programų projektų rengimą ir jų vykdymą, koordinuoti bendradarbiavimą su užsienio šalimis ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, veiklos sritis apima žemės ūkio tarptautinio bendradarbiavimo organizavimą ir palaikymą, projektų rengimą ir jų įgyvendinimo koordinavimą. Eksporto skatinimo skyriaus nuostatuose uždaviniai ir funkcijos taip pat numatė bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis, jų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, palaikymą ryšių su užsienio valstybių bei tarptautinėmis organizacijomis, dalyvavimą formuojant ir vykdant žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos politiką, valstybės interesų atstovavimą tarptautinėse organizacijose (FAO ir PPO), ir pan. Dalis šių uždavinių ir funkcijų įėjo į pareiškėjos pareigų aprašymą. Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento nuostatai patvirtinti ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-533. Šio departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus nuostatai patvirtinti tuo pačiu įsakymu. Iš esmės naujai įsteigto skyriaus uždaviniai ir funkcijos nesiskyrė nuo Eksporto skatinimo skyriaus nuostatų. Nuostatai tik išdėstyti nauja redakcija. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjos atliekamos pagal pareigybės aprašymą funkcijos išliko naujame departamente ir naujai pavadintame jo skyriuje. Tuo labiau kad pareiškėja buvo perkelta į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrių, į vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios aprašyme pareigų paskirtis – koordinuoti dalyvavimą Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos veikloje, veiklos sritis – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Apsirūpinimo maisto komiteto (CFS), Tarptautinio žemės ūkio vystymo fondo (IFAD) ir Pasaulinės maisto programos (WFP) politika bei atstovavimas ET FAO darbo grupėje. Šios funkcijos išliko. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtino tai, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos turėjo išlikti ir naujai įsteigto Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje. Tos funkcijos galėjo būti perskirstytos ir išdalintos kitiems valstybės tarnautojams, tačiau tokių duomenų Žemės ūkio ministerija neteikė ir neįrodinėjo (kaip konkrečiai išskirstė pareiškėjos vykdytas funkcijas), o pareigybių skaičius (A lygio 12 ir 13 kategorijų), įsteigus tokį patį skyrių ir į jį perkėlus beveik visus buvusio Eksporto skatinimo skyriaus tarnautojus ir dar tarnautoją iš kito skyriaus, nesumažėjo. Priešingai, bendras pareigybių skaičius Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje padidėjo nuo 8 (Eksporto skatinimo skyriuje) iki 12 Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje (atleidus pareiškėją – 11).
Teismas nustatė, kad, atsakovo teigimu, pareiškėjos eita pareigybė panaikinta ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3P-60. Nurodytu įsakymu keičiamas 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3P-82. Įsakymu Nr. 3P-60 papildomas buvęs įsakymas 2.20 eilute, nustatomos Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės A lygio 13 ir 12 kategorijų – iš viso 7 pareigybės. Taip pat šio įsakymo 1.2.13 punkte, kaip aiškino atsakovo atstovai, numatytas pareiškėjos eitos pareigybės aprašymo tvirtinimas, o 2 punkte nustatyta, kad 1.2.13 punktas galioja nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Tačiau nurodytuose punktuose (tarp jų ir 1.2.13 ir 2) tvirtinamos pareigybės, kurios priklausė Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Eksporto skatinimo skyriui, o pareiškėja nuo 2011 m. liepos 1 d. perkelta (2011 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 3P-185) į Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyrių, pasirašė naujos pareigybės aprašymą 2011 m. birželio 29 d. Todėl įsakymo Nr. 3P-60 2 punktas negali reikšti jos pareigybės panaikinimo, ji tos pareigybės nuo 2011 m. liepos 1 d. jau neužėmė. Be to, šis įsakymas Nr. 3P-60 dar buvo keičiamas 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3P-61, kuriuo patvirtinama dar viena Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus pareigybė A lygio 13 kategorijos, t. y. 8 pareigybė, kurios pavadinimas toks pats kaip ir pareiškėjos eitos pareigybės. Atsakovas taip ir nepateikė, nors buvo prašyta, 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 3P-82, todėl iš įsakymo Nr. 3P-60 visai nematyti, kad pareigybių (to paties lygio ir 13 bei 12 kategorijų) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje išliko 8, o ne daugiau. Šis skaičius prieštarauja atsakovo pateiktos 2012 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. 10P-24 duomenims, kur nurodyta, kad Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje yra 9 vyriausiųjų specialistų pareigybės (A lygio 12 ir 13 kategorijų). Tačiau Ekonomikos ir programų vertinimo departamente Eksporto skatinimo skyriuje buvo 7 vyriausiųjų specialistų, A lygio ir 12– 13 kategorijų pareigybės (Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 10P-24). Taigi, netgi atėmus pareiškėjos pareigybę prieš jos atleidimą, lieka 8 pareigybės, t. y. viena pareigybe daugiau negu buvusio anksčiau departamento Eksporto skatinimo skyriuje, o tai taip pat nepatvirtino pareiškėjos pareigybės realaus panaikinimo fakto. Žemės ūkio ministerijos atstovai nepaaiškino, nepateikė įrodymų, vertinimų, palyginimų, kaip buvo perskirstytos pareiškėjos vykdytos funkcijos, kokios naujos funkcijos teko kitas pareigybes užimantiems darbuotojams, kam buvo perduotos pareiškėjos vykdytos funkcijos, kodėl buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai tokioms pačioms funkcijoms vykdyti, kad Pasirengimo pirmininkauti ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriuje neliko vienintelės pareiškėjos pareigybės, nors pareigybių skaičius skyriuje ir padidėjo. Pareiškėjos eitų pareigų pareigybės aprašymo panaikinimas nereiškia realaus pareigybės panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys nepatvirtino, jog pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, jos funkcijos buvo perskirstytos kitiems valstybės tarnautojams ar išnyko būtinumas tas funkcijas vykdyti.
Teismas nurodė, jog atsakovo atstovai aiškino, kad visos naujai įsteigtos pareigybės (nes naujas departamentas) negalėjo būti siūlomos pareiškėjai dėl to, kad jų aprašymuose buvo specialieji reikalavimai, kurių neatitiko pareiškėja. Atsakovas teikė ir įsakymu Nr. 3P-60, ir įsakymu Nr. 3P-61 patvirtintus pareigybių aprašymus, įrodinėdamas, kad pareiškėja neatitiko specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo ir kalbų mokėjimo. Tačiau, nesant realaus pareigybės panaikinimo, nėra pagrindo vertinti ir tos aplinkybės, ar pareiškėja neatitiko visų naujai įsteigtų pareigybių aprašymų specialiųjų reikalavimų. Antra vertus, susipažinus su visais naujais pareigybių aprašymais, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja neatitiko jų aprašymuose keliamų reikalavimų ir to, kad specialieji reikalavimai buvo nustatyti esant būtinumui, kad tai buvo būtina kažkokioms naujoms papildomoms funkcijoms vykdyti. Iš tiesų, atsakovo pateiktuose pareigybių aprašymuose, kurias buvo pasiūlyta eiti kitiems asmenims, yra specialieji reikalavimai dėl kalbų mokėjimo ir dėl išsilavinimo (turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities arba jam prilygintą išsilavinimą), tačiau dalies pareigybių liko ta pati iš esmės veiklos sritis, tos pačios funkcijos, kaip ir pareiškėjos eitų pareigybių aprašymuose, todėl tokių specialiųjų reikalavimų nustatymas niekaip nėra pagrįstas. Pareiškėja neneigė, kad ji tokio išsilavinimo neturi, tačiau dėl vokiečių kalbos paaiškino, kad jos mokėjimo lygis nebuvo nustatinėjamas. Nustatyta, kad pareiškėja baigė universitete filologijos studijas, mokėsi anglų kalbą, o antroji kalba – vokiečių, todėl, pareiškėjos manymu, ji šį reikalavimą galėjo atitikti.
Teismas pabrėžė, kad, ministerijoje ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526 patvirtinus naują struktūrą, ministerijoje etatų skaičius padidėjo, įsteigtas, pvz., naujas Žemės politikos skyrius, atsirado Žemės politikos departamentas. Tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visų laisvų pareigybių aprašymai, nors per pareiškėjos įspėjimo laikotarpį ministerijoje atsirado naujas departamentas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2004/2012. Pareiškėjai jokia panaši informacija nebuvo teikiama, jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jos pareigybės panaikinimo procedūroje. Netrukus po pareiškėjos atleidimo 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3P-160 įsteigiama analogiška pareigybė. Tas faktas, kad pareiškėjai ministerijos 2011 m. liepos 26 d. raštu pranešta į jos prašymą, kad su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-526 patvirtintais nuostatais ji gali susipažinti ministerijos tinklalapyje, nereiškia pareiškėjos dalyvavimo pareigybės panaikinimo procedūrose, nes iš nuostatų nebuvo galimybės sužinoti apie pareigybes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimai tenkinami. Pareiškėjos atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, pareiškėja grąžintina į jos eitas iki atleidimo pareigas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, taikytinos Darbo kodekso (toliau – DK) 297 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pareiškėja nuo atleidimo dienos nedirba. Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjos vidutinį dienos darbo užmokestį pagal 2011 m. duomenis – 128,44 Lt nuo pareiginės algos, 19,76 Lt nuo priedų, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 2 710,08 Lt nuo pareiginės algos ir 416,94 Lt nuo priedų. Pareiškėja nuo atleidimo dienos nedirbo, todėl jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas atkreipė dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašu. Pateikti 2011 m. apskaičiavimai pasirašyti ministerijos kanclerės, savarankiško skyriaus vedėjos ir vyriausiojo specialisto, pareiškėja nurodytų apskaičiavimų neginčijo. Tačiau, įvertinęs atsakovo pateiktus apskaičiavimus, teismas padarė išvadą, kad jie neatitinka Aprašo 6.1, 6.2, 6.6 punktų reikalavimų, o, būtent, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotas aiškiai ne pagal 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, laikotarpį, taip pat ne pagal šį laikotarpį skaičiuota vidutinė priedų suma. Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis taip pat apskaičiuotas ne pagal 3 kalendorinių mėnesių laikotarpį, nenurodyta, ar kaip priedai mokėtos vienkartinės išmokos ir priedai, kuriuos įtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą, taikoma Aprašo 6.6 punkte nurodyta tvarka. Todėl, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismas nenurodė atsakovo pateiktų sumų, bet įpareigojo atsakovą apskaičiuoti pareiškėjai priklausantį išmokėti vidutinį darbo užmokestį pagal Aprašo 3 ir 6 punktuose nustatytą tvarką. Priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismas atsižvelgė į tai, kad atleidžiant pareiškėją iš pareigų jai buvo išmokėta 2 mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka turi būti atimama iš priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikštos laiką. Dėl to teismas panaikino tik skundžiamo potvarkio 1 punktą; 2 punktas jau buvo įvykdytas, todėl jį panaikinti nebuvo pagrindo.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (11 t., b. l. 1–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, jog struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir pareiškėjos pareigybė buvo realiai panaikinta. Teismas apsiribojo tik skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, funkcijų išlikimo po pertvarkymų vertinimu, visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjos užimtos pareigybės funkcijų apimties ir jų išlikimo fakto. Vykdant struktūrinius pertvarkymus, valstybės tarnautojų funkcijos buvo perskirstytos remiantis racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo principu. Pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta ne dėl to, kad jos vykdytos funkcijos būtų visiškai panaikintos, o dėl to, kad vykdytoms funkcijoms užteko mažesnio valstybės tarnautojų skaičiaus. Aiškinantis struktūrinių pertvarkymų realumo faktą, svarbu ne tai, ar išliko bendros įstaigos, padalinio funkcijos, o tai, ar išliko konkretaus atleidžiamo darbuotojo (pareiškėjos) vykdytos jo pareigybės aprašyme numatytos darbo funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1061/2011). Struktūriniai pertvarkymai buvo pareiškėjos atleidimo pagrindas ne ta prasme, kad įsteigtas naujas skyrius, o tai, kad naujame skyriuje buvo mažinamas valstybės tarnautojų, atliekančių analogišką kaip pareiškėjos vykdytos funkciją, pareigybių skaičius. Kadangi vienas iš vykdytų struktūrinių pertvarkymų aspektų buvo darbo efektyvinimas – mažino valstybės tarnautojų pareigybių, dubliuojančių tą pačią funkciją – dalyvavimo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) veikloje koordinavimą, skaičių. Kadangi buvo numatyta priimti valstybės tarnautoją į laisvą žemės ūkio atašė pareigybę, toms pačioms funkcijoms vykdyti trys pareigybės tapo nereikalingos, nes iki šiol šias funkcijas efektyviai vykdė du valstybės tarnautojai. Pareiškėjos funkcijos iš esmės dubliavo žemės ūkio atašė pareigybės funkcijas. Nebuvo galimybės naikinti žemės ūkio atašė pareigybės (įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu) ar į ją paskirti pareiškėją (nesutapo pareigybės kategorija), neliko kitos išeities, kaip naikinti pareiškėjos užimtą pareigybę. Darydamas klaidingą prielaidą, kad visų skyriaus tarnautojų funkcijos tapačios, teismas tyrė viso skyriaus valstybės tarnautojų skaičiaus pokyčius, tačiau netyrė konkrečių pareiškėjos vykdytų funkcijų perskirstymo, todėl padarė klaidingą išvadą, kad valstybės tarnautojų skaičiaus padidėjimas skyriuje reiškia struktūrinių pertvarkymų fiktyvumą. Konkrečią funkciją, kurią vykdė atleista pareiškėja, vykdančių pareigybių skaičius po struktūrinių pertvarkymų kaip tik sumažėjo. Jokia nauja A lygio 13 kategorijos pareigybė sukurta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė, jog skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja, laisvų pareigų nebuvo, o atsakovas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, kiek tai susiję su pareigų siūlymu skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja, nepažeidė. Naujai steigiamos pareigybės negalėjo būti pasiūlytos pareiškėjai, nes ji neatitiko šių pareigybių specialiųjų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, kuriais buvo patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, neteisėtumo. Pareiškėjos atleidimo iš darbo pagrindas yra ne pats skyriaus naikinimo ir naujo skyriaus steigimo faktas, o tai, kad pareiškėjos atliktoms funkcijoms (dalyvavimo FAO veikloje koordinavimo funkcijos) reikėjo mažesnio pareigybių skaičiaus. Valstybės tarnautojui privalo būti sudaryta galimybė susipažinti su naujai steigiamų pareigybių aprašymais, tačiau ne visų, o tik tokių pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus valstybės tarnautojas atitinka. Neprivalėjo siūlyti pareiškėjai užimti pareigas, kurių pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų ji neatitiko. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2004/2012. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsniu, darbdavys privalo užtikrinti valstybės tarnautojo garantiją dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ir teikti visą informaciją apie naujai steigiamas pareigybes, tačiau tik tokią, kuri susijusi su tais struktūriniais pakeitimais, kurių pagrindu naikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Ieškojo galimybių siūlyti pareiškėjai laisvas pareigybes, tačiau ministerijoje per pareiškėjos įspėjimo laikotarpį nebuvo įsteigta pareigybių, kurių specialiuosius išsilavinimo ar patirties reikalavimus atitiktų pareiškėja. Garantija dalyvauti pareigybės panaikinimo procese nesusijusiems pertvarkymams netaikytina.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (11 t., b. l. 39–51) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas pagrįstai pripažino, kad jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta, vertino pareigybės funkcijas bei jų išlikimą po atsakovo persitvarkymo. Nagrinėdamas bylą, teismas buvo aktyvus, analizavo atsakovo argumentus dėl jos atleidimo. Ji buvo atleista ne dėl pareigybių, atliekančių analogišką jos vykdytoms funkcijoms, skaičiaus sumažinimo. Jos kompetencija buvo tinkama atlikti plačias tarnybines funkcijas, kurių poreikis nuolat augo artėjant Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai metui. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius po struktūrinio pertvarkymo, nustatė jai pareigybės funkcijas, kurias ji atliko iki atleidimo iš tarnybos dienos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ji buvo atleista iš tarnybos dėl to, kad žemės ūkio atašė pareigos nuo pat jų įsteigimo momento buvo laisvos ir nebuvo galima panaikinti žemės ūkio atašė pareigybės, buvo numatyta į ją paskirti asmenį, dėl kurio skyrimo nebebuvo reikalinga jos pareigybė. Atsakovo struktūriniu pertvarkymu nebuvo siekiama sumažinti pareigybių, atliekančių analogiškas kaip jos, funkcijų skaičių, kadangi analogiškų pareigybės funkcijų neatliko joks atsakovo tarnautojas. Atsakovas nepagrįstai jos atleidimą iš Žemės ūkio ministerijos grindžia racionaliu ir taupiu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu. Kilusio ginčo atveju, esant skirtingoms nei atsakovo nurodytose bylose faktinėms aplinkybėms, nebuvo pagrindo remtis aukščiau nurodyta teismų praktika.
2. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas įspėjimo apie atleidimą metu pažeidė jos įstatymo numatytas garantijas. Atsakovas nepagrįstai jai neteikė jokios informacijos apie laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, bei nesudarė galimybės dalyvauti jos pareigybės panaikinimo procedūroje. Teismas pagrįstai vertino po atsakovo struktūrinių pertvarkymų priimtų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-311/2011).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė byla nutrauktina.
Proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2013 m. vasario 18 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.
Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti taikos sutartį administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A556-101/2010), sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Kaip matyti iš Taikos sutarties, ja pareiškėja atsisakė nuo savo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo, o atsakovas atsisakė nuo apeliacinio skundo Taikos sutartyje nurodytais sąlygomis ir būdu. Kolegija, patikrinusi Taikos sutarties turinį jos patvirtinimo kontekste, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008 ir kitos), konstatuotina, jog, patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priešingu atveju, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, būtų paneigta pati Taikos sutartis ir jos sudarymas prarastų savo teisinę prasmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2013 m. vasario 18 d. tokio turinio taikos sutartį:
Atsakovas (apeliantas) – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kodas 188675190, Gedimino pr. 19, Vilnius,
vadovaudamosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalimi, abipusių nuolaidų būdu siekia taikiai išspręsti ginčą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1465-142/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02570-2011-1) ir sutaria ginčą užbaigti taikos sutartimi šiomis sąlygomis:
atsisako visų skundu atsakovui (apeliantui) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pateiktų reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 4P-381 „Dėl atleidimo iš pareigų“ ir atleidimu iš pareigų; atsisako visų galimų reikalavimų atsakovui (apeliantui) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kylančių ar galinčių kilti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4P-381 „Dėl atleidimo iš pareigų“, taip pat nereikšti pretenzijų dėl bylos nagrinėjimo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų pretenzijų, susijusių su minėtu skundu atsakovui (apeliantui); pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
pareiškia, kad šia taikos sutartimi nors ir neatsisako savo argumentų dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų, tačiau siekdamas taikiai išspręsti ginčą ir užkirsti kelią galimiems ginčams dėl bylos nagrinėjimo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutinka sudaryti šią taikos sutartį; įsipareigoja iki 2013 m. kovo 8 d. grąžinti pareiškėją į lygiavertes (A lygis, 13 kategorija) vyriausiojo specialisto pareigas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje; įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo pareiškėjos grąžinimo į pareigas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje sumokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už 7 (septynis) mėnesius priverstinės pravaikštos laiko; pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes. Šalys patvirtina, kad šia taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje administracinėje byloje. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos bylos nutraukimo, šalims sudarius taikos sutartį, teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje. Patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įsipareigoja atlyginti pareiškėja. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos; taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei bei viešajam interesui: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi visišką veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį. Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir kaip atitinkančią jų valią priima ir pasirašo. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.Ši taikos sutartis įsigalioja nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria patvirtinama šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.