Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Emilijai Akelienei, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Elenai Gilienei, Broniui Šimkui, Algiui Girdučiui Šalavkai., nuteistajam R. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G., R. D. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.2 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-09 nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme, pridedant prie paskirtos bausmės dalį bausmės, paskirtos 2007-10-09 nuosprendžiu – vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinė bausmė R. D. paskirta penkeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.2 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį ir galutinė bausmė A. M. paskirta ketveri metai aštuoneri mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. G., R. D. ir A. M., nuteisti už tai, kad bendrininkaudami ir veikdami vienoje grupėje, 2006m. balandžio 9 d. apie 1 val. 40 min., būdami name S. g. 40, Jonavoje, apsvaigę nuo alkoholio, V. G. išspyrus duris, įsibrovę į butą Nr. 31, priklausantį R. Z. ir panaudodami smurtą, t.y. R. D. laikant R. B. iš nugaros už kaklo, A. M. delnu uždengus R. Z. burną, kojomis ir rankomis sudavę nukentėjusiajam R. B. ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir į petį bei padarę R. B. tuo poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir dešinio peties srityje ir taip nežymiai sutrikdę jam sveikatą, grasindami R. B. dviem peiliais bei smurtu ir taip atėmę nukentėjusiesiems galimybę priešintis, pagrobė svetimą 5094,54 Lt vertės turtą - 678,24 Lt vertės R. B. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6220" , 1435,31 Lt vertės namų kiną „CS-MT 845“, 2080 Lt vertės kompiuterio procesorių „Atllon 64 300+“, 859 Lt vertės monitorių „MAG LCD B 716", 19 Lt vertės klaviatūrą, 4,99 Lt vertės1 kg. viščiukų ketvirčių, 8 Lt vertės 1,5 kg. viščiukų blauzdelių, 10 Lt vertės rūkytos dešros l kg.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismo paskirta bausmė yra per didelė. Ką padarė dalyvaudamas nusikaltime, jis prisipažino, drausminių nuobaudų neturėjo, būdamas laisvėje, dirbo, turėjo pastovią gyvenamą vietą, dalyvaudamas nusikaltimo daryme, peilio nenaudojo, tad jam paskirtą bausmę laiko per griežta.

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu taip pat prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę jis pripažįsta dalinai. Jis telefono „NOKIA 6220“, dviejų peilių ir maisto produktų su bendrininkais nepavogė, peiliais jie negrąsino. Telefoną Nokia liudytoja L. V. turėjo prieš plėšimą, tad jis balandžio 26 d. pagrobtas negalėjo būti. Dėl kitko ką yra padaręs, pilnai prisipažįsta, labai gailisi, todėl ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jam švelnesnį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis pilnai nepagrįstas ir priimtas vadovaujantis subjektyviais įrodymais. Savo kaltės jis nei tyrimo metu, nei teismo proceso metu, nepripažino ir neigė savo dalyvavimą, bet darė tai dėl tam tikrų aplinkybių, kurių viešinti nenorėjo. Dabar jis savo kaltę iš dalies pripažįsta. Nei tyrime nei teisme įrodymų, kad egzistavo du peiliai, taip pat, kad su jais buvo grąsinta, nepakako, o prieštaringi nukentėjusių parodymai rodo, kad jų ir nebuvo. Juos tyčia sugalvojo patys nukentėjusieji. Nukentėjusių buto durys išspirtos nebuvo. Jas atidarė pats nukentėjęs R. B. Tą dieną, jiems priėjus prie buto Nr.31 ir V. G. paskambinus, duris atidarė R. B., su kuriuo kiti du jo draugai kažką šnekėjosi. Jis su savo draugais prieš įsiveržiant į butą, įsiveržti nesitarė ir apie tai net nešnekėjo. Įsiveržus į butą, jis jokio smurto nenaudojo, negrąsino ir nieko nereikalavo. Jis tik ramino nukentėjusią R. Z., prašė ją atsisėsti, o smurtą vartojo kiti du su juo buvę asmenys. Telefono „NOKIA 6220“, nepagrobė. Liudytoja L. V. neatpažino ir nepatvirtino, kad jis yra tas žmogaus, kuris pardavė jei telefoną. Be to, šis telefonas negalėjo būti pavogtas balandžio 26 d., nes liudytoja L. V. jį įsigijo vasario mėnesį ir fotografavo juo kovo 6 ir kovo 15 dienomis. Byloje taip pat nėra ir jokių įrodymų, kad nusikaltimo metu jis turėjo peilį, juo grąsino nukentėjusiesiems, ar kad jis naudojo fizinį smurtą prieš juos, todėl jis prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują jam švelnesnį nuosprendį.

Nuteistųjų V. G., R. D., A. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuosprendis dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keistinas.

Nukentėjusių R. B. ir R. Z. parodymai rodo, kad 2006 m. balandžio 6 d. naktį į butą patekta buvo prieš jų, t.y. nukentėjusiųjų, valią. Šio fakto neneigia ir nei vienas iš apeliantų. V. G. ir R. D. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme, metu, rodo, kad į nukentėjusių butą jie atėjo tikslu pagrobti svetimą turtą. Ateidami, jie atsinešė kartu ir kaukes. Patekę į butą, apeliantai reikalavo turto ir prieš nukentėjusius vartojo smurtą ( R. Z. buvo laikoma užspaudus jai burną ir jai buvo grasinama, o R. B. buvo laikomas, mušamas ir jam taip pat buvo grasinama). Smurto vartojimo prieš nukentėjusį R. B. faktas patvirtintas ir 2006 m. balandžio 12 d. specialisto išvados aktu Nr.1295/06 (02), dėl nukentėjusiam R. B. smurto vartojimo prieš jį metu padarytų poodinių kraujosrūvų veide ir petyje, konstatavusiu nukentėjusiam nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Fizinio smurto prieš nukentėjusį R. B. faktą taip pat tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme, metu, pripažino ir apeliantai V. G. bei R. D.. o smurtą, apeliaciniame skunde nurodo ir apeliantas A. M..

Nukentėjusių teigimu, plėšimo metu jiems buvo grasinama iš jų virtuvės paimtais peiliais. Duomenys byloje rodo, kad apeliantai R. D. ir A. M. peilių naudojimą neigia, o apeliantas V. G. neprisimena ar plėšimo metu buvo naudojamas peilis, tačiau pagrindo šioje dalyje abejoti nukentėjusių parodymais, nėra. Iš nukentėjusio R. B. parodymų matyti, kad du peilius iš virtuvės į kambarį atsinešė vienas iš plėšikų, kuris ir grasino jiems vienu iš atsineštų peiliu. Grasinant jiems peiliu, visi trys kaltinamieji buvo jų bute ir grasinusiojo nedraudė. Vadinasi, neprieštaraudami grasinimui peiliu, visi jie jo naudojimui, pritarė. Kadangi svetimą turtą apeliantai pagrobė įsibrovę į patalpą ir naudodami peilį, jų nusikalstamą veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d., kaip plėšimą, padarytą įsibrovus į patalpą ir naudojant peilį..

Pripažindamas apeliantus kaltais pagal BK 180 str. 3 d. teismas konstatavo, kad kaltinamieji į nukentėjusių butą įsibrovė V. G. išspyrus duris Apeliantų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, metu, rodo, kad V. G. į nukentėjusių duris tikrai spyrė. Įvykio vietos apžiūros protokolu tuoj pat po įvykio konstatuota, kad nukentėjusiųjų buto durys nesugadintos ir jose jokie sužalojimai ar sugadinimai nekonstatuoti. A. M. durų išspyrimo faktą neigia. Žodis „išspyrimas“ reiškia, kad spyriu ar spyriais į kažkokį tai objektą buvo sukeltos vienokios ar kitokios pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju V. G. spyris jokių pasekmių durims nesukėlė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju visi trys apeliantai į nukentėjusių butą įsiveržė ne išspyrę duris, bet į jas spyrę, todėl šioje dalyje A. M. skundas yra pagrįstas bei tenkinamas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažinta įrodyta aplinkybė – „V. G. išspyrus duris“ keičiama į įrodytą aplinkybę - „V. G. spyrus į duris“.

Apeliantai R. D. ir A. M. taip pat neigia pagrobę iš nukentėjusiųjų maisto produktus. Nukentėjusieji kategoriškai tvirtina, kad plėšimo metu kaltinamieji, iš jų buto pagrobė ir jų šaldytuve buvusius maisto produktus – viščiukų blauzdeles, ketvirčius, dešrą. Šioje dalyje nukentėjusių parodymai pastovūs ir nuoseklūs, tad pagrindo jais abejoti, nėra, todėl minėtų apeliantų parodymai šioje dalyje vertinami kritiškai.

Apeliantai R. D. ir A. M. neigia taip pat ir mobilaus telefono vagystę. Nukentėjusiųjų parodymai šioje dalyje, nepastovūs ir prieštaringi, todėl vertinami kritiškai. Nukentėjusiojo R. B. teigimu, šios nusikalstamos veikos darymo metu, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6220“ turėjo nukentėjusioji R. Z., tačiau R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, šių nukentėjusiojo R. B. parodymų, nepatvirtino, bet parodė, kad šios nusikalstamos veikos darymo metu ji turėjo ne nukentėjusio R. B. nurodytą telefoną, bet kitą tos rūšies telefoną, t.y. ne telefoną „Nokia 6220“, bet telefoną Nokia 7260“, kurį, kad apeliantai jo nepagrobtų, ji spėjo paslėpti jį tarp lovų. Duodama parodymus teisme, ji taip pat parodė, kad su savimi turėtą telefoną ji paslėpė tarp lovų. Nukentėjusiojo R. B. nurodomas kaip pagrobtas telefonas ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas pas liudytoją L. V.. Liudytojos L. V. teigimu, ji, nukentėjusiojo R. B. nurodomą kaip plėšimo metu pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6220“ įgijo gerokai anksčiau, nei kad apeliantai jį apiplėšė, t.y. 2006 m. vasario 26 d.. Ikiteisminio tyrimo metu nei nukentėjusiojo R. B. parodymai apie tai, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6220“ iš jo pagrobtas buvo 2006 m. balandžio 9 d., nei liudytojos L. V. parodymai apie tai, jog ji šį nukentėjusiojo R. B. mobilaus ryšio telefoną įgijo 2006 m. vasario 26 d. bei juo naudojosi, tirti ir tikrinti, nebuvo. Telefoninių pokalbių šiuo telefonu išklotinė nuo 2006 m. vasario 26 d. iki 2006 m. balandžio 9 d. 00 val. 55 min., neišreikalauta ir prie bylos neprijungta, tad galimybės patikrinti ir nustatyti, kuris iš jų, t.y. ar mukentėjusysis R. B., ar liudytoja L. V. naudojosi šiuo telefonu 2006 m. vasario 26 – 2006 m. balandžio 10 dienomis, nėra. Kolegija šio trūkumo ištaisyti negali, nes telefoninių pokalbių duomenys visuose telefonines paslaugas teikiančiose institucijose buvo saugomi tik 6 mėnesius ir šiuo metu jų jau nebėra. Liudytojos L. V. parodymai rodo, kad nukentėjusiam R. B. priklausantį telefonuą ji pirko 2006 m. vasario 26 d. ir tai pasak jos tvirtina telefone esančios 2006 m. kovo 6 bei 15 dienomis šiuo telefonu darytos josios fotonuotraukos. Asmeninių L. V. nuotraukų šiuo fotoaparatu darymas bei jų buvimas telefone patvirtintas ir 2007 m. balandžio 16 d. daiktų apžiūros protokolu. Šios aplinkybės faktiniais bylos duomenimis nepaneigtos. Akivaizdu, kad faktiniai duomenys apeliantų kaltės, plėšimo metu pagrobus ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6220“, nepatvirtina, tad dėl šio mobilaus ryšio telefono pagrobimo visi trys apeliantai kaltais pripažinti nepagrįstai ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinant jiems inkriminuotą šio telefono pagrobimą, civilinį ieškinį tenkinant iš dalies ir inkriminuoto mobilaus ryšio telefono verte mažinant priteistą civilinį ieškinį iki 4371,30 lt. (5049,54 – 678,24 = 4371,30).

Skirdamas nuteistiesiems bausmes, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė ir atsižvelgė į apeliantų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą, nusikaltimo motyvus, tikslus, asmenybes, teistumus bei kitas apinkybes. Teismas nustatė dvi V. G., R. D. ir A. M., atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y. nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio ir nusikaltimo padarymą veikiant bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta. Apeliantai nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą. Alternatyvių bausmių skyrimo už jų padarytą nusikalstamą veiką įstatymas nenumato ir pagrindo skirti jiems švelmesnės rūšies bausmes, nei kad numato įstatymas, taip pat nėra, tad apeliantams V. G., R. D. ir A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo rūšimi nėra aiškiai neteisingos.

Už apeliantų V. G., R. D. ir A. M. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja teismą, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, už padarytą nusikalstamą veiką skiriamų bausmių dydį skaičiuoti nuo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Vadinasi, teismui konstatavus dviejų kiekvieno iš apeliantų atsakomybę sunkinančiių aplinkybių buvimą bei jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kiekvienam iš jų už šios nusikalstamos veikos padarymą turėjo būti paskirtos didesnės nei trejų metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės [(7 metai + 3 mėn.) : 2]. Tačiau V. G., R. D. ir A. M. paskirtos po trejus metus šešerius mėnesius laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Apeliantų asmenybės apibūdinamos neigiamai. R. D ir A. M. teistumai neišnykę. A. D. nusikalstamą veiką padarė tepraėjus 2 dienom po ankstesnio, t.y. 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžio jam paskelbimo, o A. M. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, metu. Akivaizdu, kad už nusikalstamos veikos padarymą apeliantams V. G., R. D. ir A. M. paskirtas mažesnės, nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkis, bausmės, nėra per griežtos ir savo dydžiu, tad ir šioje dalyje pagrindo jų skundo tenkinimui, nėra.

R. D. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė iki priimant nuosprendį pirmoje byloje, t.y. iki priimant 2007 m. spalio 9 d. nuosprendį, tad teismas jam šiuo nuosprendžiu paskirtą 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę BK 63 str. 9 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinęs su ankstesniu, t.y. 2007 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjęs tik dalį, t.y. tik 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bei, paskyręs galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, įstatymų nepažeidė. Pagrindo galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra.

BK 66 str. įpareigoja teismą, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas R. D. papildomai pareiškė papildomą prašymą, prašydamas pakeisti teismo nuosprendį ir jam į bausmės atlikimą įskaityti dvejų mėnesių suėmimo laiką. Nuosprendžiu teismas jam užskaitė vieną kardomojo kalinimo dieną. Duomenys byloje rodo, kad R. D. sulaikytas buvo 2006 m. rugsėjo 21 d.. Kitą dieną, t.y. 2006 m. rugsėjo 22 d. už šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymą Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o po dvejų mėnesių, t.y. 2006 m. lapkričio 22 d. jam buvo paskirta kitta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.2, b.l. 24, 26-27, 37). Iš to galima manyti, jog iš suėmimo jis tikrai buvo paleistas. Apelianto teigimu, jis šiame suėmime išbuvo dvejus mėnesius, tačiau byloje duomenų apie jo paleidimą iš šio suėmimo, nėra, tad, jei apeliantas R. D. dėl šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos tiktai išbuvo kardomajame kalinime dvejus mėnesius, jam šio laiko iskaitymą teismas privalės išspręsti nuosprendžio vykdymo metu BPK 362 str. tvarka.

A. M. šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai paleistas nuo 2 metų 4 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tad teismas pagrįstai jam šiuo nuosprendžiu paskirtą 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę BK 64 str. 1 d. ir 3 d. tvarkaiš dalies sudedant, subendrino su dalimi paskirtos ir neatliktos pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalimi ir pagrįstai jam galutinę subendrintą bausmę paskyrė ketverius metus aštuonerius mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta, taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Nuteistųjų V. G. R. D. ir A. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir teismo nuosprendį apeliantų pripažinimo kaltais dėl mobilaus telefono „Nokia 6220“ pagrobimo bei civilinio ieškinio tenkinimo dalyse, pakeisti:

pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažintą įrodyta aplinkybę – „V. G. išspyrus duris“ į įrodytą aplinkybę - „V. G. spyrus į duris“;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies apeliantams V. G., R. D., A. M. inkriminuotą 678,24 lt. vertės mobilaus ryšio telefono telefono „Nokia 6220“ pagrobimą;

civilinį ieškinį tenkinti iš dalis ir iš apeliantų V. G., R. D., A. M. solidariai priteistą 5049,54 lt. sumą sumažinti iki 4371,30 lt (keturių tūkstančių trijų šimų septyniasdešimt vieno lito 30 ct).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.