Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A- 246-113/2011

Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00239-2010-3

2011 m. balandžio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas grupe su M. U., E. L., kuriems jau priimtas teismo nuosprendis, bei R. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, 2007 m. birželio 21 d., apie 20.40 val., Klaipėdoje, į maršrutinį autobusą Nr. 6 įlipus D. M. ir autobusui privažiavus Taikos pr. 56 namą, M. U. iš D. M. rankų išplėšė 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, po to E. L. pareikalavo nusivilkti ir pagrobė D. M. 200 Lt vertės sportinį švarkelį „Nike Atletic“, M. Ž. iš dujinio balionėlio papurškė dujų, R. Ž., grasindamas D. M. „D“ kategorijos šaunamuoju ginklu – 8 mm kalibro dujiniu pistoletu „BLOW MINI MOD 2003“ Nr. 6-273141, t. y. jį užtaisydamas ir nukreipdamas nukentėjusiajam į veidą, pareikalavo piniginės, ją apžiūrėjęs ir neradęs vertingų daiktų, grąžino.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Apeliantas teisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 180 str. 3 d. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad M. Ž. veika atitinka BK 180 str. 3 d., nes byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog D. M. buvo apiplėštas panaudojus šaunamąjį ginklą. Tokia teismo išvada yra neteisinga, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jos nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo D. M., nuteistųjų M. U. ir E. L. parodymais, R. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas dėl D. M. apiplėšimo buvo atskirtas, ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip įtariamasis, duotais parodymais, kad būtent jis turėjo dujinį pistoletą ir, išsitraukęs iš už juosmens, parodė nukentėjusiajam, dėl to nukentėjusysis pakluso jo reikalavimui atiduoti piniginę. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad R. Ž. jam grasino pistoletu, jis išsigando ir atidavė piniginę, apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis teigė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. M. negalėjo papasakoti apie įvykio aplinkybes, teisėja perskaitė jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, tada jis patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 44–45). Kaip liudytojai šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu apklausti M. U. ir E. L. parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, perskaičius jų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, teigė, jog jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu jie abu nuosekliai teigė nematę, kad kas nors būtų išsitraukęs pistoletą įvykio metu. R. Ž. apklaustas teisme nebuvo, anksčiau minėti jo parodymai buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka (t. 2, b. l. 46). Tai reiškia, jog teismas negalėjo nuosprendžio grįsti teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai neištirtais R. Ž. parodymais, galėjo jais tik patikrinti byloje esančius įrodymus. Kaip minėta, D. M., apklaustas teisme, negalėjo papasakoti apie įvykio aplinkybes, teisėja perskaitė jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, todėl pripažinti įrodyta aplinkybę, kad D. M. buvo apiplėštas panaudojus šaunamąjį ginklą, remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nebuvo teisinio pagrindo. Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepaneigia nuteistojo M. Ž. versijos, kad jis nematė, jog kas nors būtų išsitraukęs pistoletą įvykio metu, nesuteikė jokio pagrindo teismui pripažinti įrodyta šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu aplinkybę.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu M. Ž. bendrininkai M. U. ir E. L. už tą patį nusikaltimą nuteisti pagal BK 180 str. 1 d. Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad „kaltinimas dėl plėšimo, panaudojant dujinį pistoletą, t. y. „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą, reikalaujant atiduoti piniginę, teismo posėdžio metu nebuvo įrodytas. Darytina tik prielaida, kad kaltinamieji plėšimo metu galėjo panaudoti dujinį pistoletą, „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą“. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog M. U. ir E. L., panaudodami „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą, iš nukentėjusiojo D. M. pagrobė daiktus. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų M. U. ir E. L. veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nors nagrinėjant M. Ž. baudžiamąją bylą, teisme buvo apklaustas nukentėjusysis D. M., ko nebuvo padaryta nagrinėjant M. U. ir E. L. bylą, ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis buvo apklaustas R. Ž., atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, neatsirado naujų įrodymų, kuriais būtų galima grįsti išvadą dėl minėto plėšimą kvalifikuojančio požymio egzistavimo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu aplinkybė, todėl šis plėšimą kvalifikuojantis požymis nepagrįstai inkriminuotas nuteistajam M. Ž. ir jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d. Nuteistojo veika atitinka BK 180 str. 1 d. numatytą plėšimo sudėtį, nes byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. U., E. L., nuteistais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, bei asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, sukūrę bauginančią, keliančią nerimą bei saugumo trūkumą situaciją ir atėmę nukentėjusiam D. M. galimybę priešintis, pagrobė jo turto už 400 Lt.

Perkvalifikavus nuteistojo M. Ž. veiką pagal BK 180 str. 1 d., iš naujo spręstinas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 180 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Įvertinama tai, kad M. Ž. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir žmogaus sveikata, jo nusikalstami veiksmai nesukėlė kokių nors ilgalaikių neigiamų padarinių, kaltininko asmenybė, kad jis, nors nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, prieš tai 2007-05-08 buvo padaręs BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už kurį buvo nuteistas 2008-01-24 nuosprendžiu, o praėjus kelioms dienoms po plėšimo padarymo, 2007-06-29 padarė BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2009-05-25 nuosprendžiu, yra jauno amžiaus, su drauge augina mažametę dukrą, nuo 2009-09-01 pradėjo mokytis suaugusių vidurinėje mokykloje, jos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 23), kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis. Taip pat įvertinama nukentėjusiojo D. M. pozicija bausmės skyrimo klausimu – jis teisiamojo posėdžio metu prašė švelninti bausmę M. Ž., teigė, jog M. Ž. grąžino jam pagrobtą sportinį švarką, jo atsiprašė, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis teigė jokių pretenzijų nuteistajam neturintis, palaikantis pastarojo apeliacinį skundą. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaujantis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, taip pat BK 61 str., M. Ž. skirtina mažesnė negu BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 180 str. 1 d. sudaro 3 metus 1 mėnesį 15 dienų). Tokia bausme, kolegijos manymu, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. 2 d.

M. Ž. veiką perkvalifikavus iš BK 180 str. 3 d. į 180 str. 1 d., atsirado pagrindas taikyti jam BK 75 str. nuostatas. Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. M. Ž. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jo nusikalstami veiksmai nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių, jis yra jauno amžiaus, gyvena faktinėje šeimoje, turi mažametį vaiką, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, jo atsiprašė, nukentėjusysis jokių pretenzijų nuteistajam neturi, jam atleido, prašė skirti švelnesnę bausmę. Nors M. Ž., be skundžiamo nuosprendžio, priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, jis visas veikas, už kurias buvo nuteistas, padarė 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais, duomenų apie kokias nors kitas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius negauta. Taigi nuo minėtų nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 4 metai. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis neturi ryškaus polinkio daryti nusikalstamas veikas, kad jis gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nutrauktų teigiamus socialinius jo ryšius su aplinka (jis netektų galimybės auginti vaiką, nutrauktų mokslus). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. Ž. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Todėl M. Ž. taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. numatytus įpareigojimus. Tokie įpareigojimai, teisėjų kolegijos nuomone, paskatintų nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų prielaidas siekti kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo M. Ž. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 3 d. į 180 str. 1 d. ir pagal BK 180 str. 1 d. paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 7 p., 3 d., M. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, jam paskirti įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.