Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Miliaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiauliųrūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1.Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Miliaus 2020 m. liepos 2 d. nutarimu, V. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. birželio 19 d. 04.08 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,61 promilių girtumas. Nutarimu jam paskirta 950 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiauliųrūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi V. K. skundas tenkintas, panaikintas 2020 m. liepos 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nutartyje konstatuota, kad nutarimas buvo priimtas neištyrus visų su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusių aplinkybių, t. y. ar V. K. administracinio nusižengimo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ar nusižengimą padarė pakaltinamas asmuo.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Milius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams klausimui išspręsti iš esmės.

3.1. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nesirėmė teismų praktika, taikomą šioms procesinėms normoms, ir tai turėjo įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui. Pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti nepakaltinamas. Apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galimai yra nepakaltinamas, policijos įstaiga, priėmusi nutarimą, sužinojo tik po 10 mėnesių, šiam asmeniui praleidžiant skundo padavimo terminus pateikus skundą administracinio nusižengimo byloje. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo paduotas po 10 mėnesių ir į tai, kad policijos įstaiga neturi įgaliojimų atstatyti terminą skundui paduoti, skundas jo priėmimo klausimui ir nagrinėjimui ir buvo persiųstas į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, nes kito pasirinkimo Institucija neturėjo.

3.2. Institucijos atstovo teigimu, Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas po 10 mėnesių pateiktą V. K. skundą ir iš Liteko gavęs duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu galėjo būti nepakaltinamas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, privalėjo imtis iniciatyvos surinkti šiuos duomenis, o negrąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

3.3. Pažymi, jog ANK 606 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme prireikia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui daryti teismo psichiatrijos ekspertizę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo nutartimi gali būti atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą. Kai teismo psichiatrijos ekspertizės prireikia atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ar nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, pareigūnas kreipiasi į apylinkės teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo. Vadovaujantis šia teisės norma bei atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla jau buvo teisme, atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie galimą V. K. nepakaltinamumo pažeidimo padarymo metu iki skundo gavimo policijos įstaiga neturėjo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog grąžinus administracinio nusižengimo bylą, policijos įstaiga vis tiek turėtų kreiptis į teismą dėl asmens atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui bei remiantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai privalėjo imtis iniciatyvos įrodymams surinkti teisme, skiriant teismo psichiatrijos ekspertizę, o negrąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai.

4. Atsiliepimų į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinį skundą negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas po 10 mėnesių pateiktą V. K. skundą ir iš Liteko gavęs duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu galėjo būti nepakaltinamas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, privalėjo imtis iniciatyvos surinkti šiuos duomenis, o negrąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Su šiais atstovo apeliacinio skundo argumentais sutinka ir apygardos teismas.

6.1. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir turėdamas duomenų, jog administracinio nusižengimo metu asmuo dėl psichikos sutrikimo galėjo nesuvokti daromo nusižengimo esmės arba valdyti savo veiksmų, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo.

6.3. Taigi apylinkės teismas, gavęs duomenų apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant bylą, t. y. duomenų apie V. K. (ne)pakaltinamumą, turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis) ir imtis visų reikalingų procesinių priemonių V. K. psichikos būklei įvertinti ir (ne)pakaltinamumui nustatyti (kviesti į teismo posėdį V. K., surinkti duomenis apie V. K. sveikatos būklę, spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste tai atrodo svarbu atsižvelgiant į tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą V. K. duoti paaiškinimus atsisakė, Institucijos įgaliotas atstovas sprendimą priėmė V. K. nedalyvaujant ir neturėdamas galimybės susidaryti tiesioginio įspūdžio dėl jo psichikos būklės. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apeliaciniame skunde ir Institucijos atstovas, kad duomenų apie galimą V. K. nepakaltinamumo pažeidimo padarymo metu iki skundo gavimo, Institucija neturėjo.

7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su V. K. (ne)pakaltinamumo vertinimu, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Dėl šių priežasčių skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartis naikinama, o V. K. skundas dėl Institucijos 2020 m. liepos 2 d. nutarimo grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą su V. K. skundu nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama