Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-186-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
2-186-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05005-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Atsakovas
B. K.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
AB ,,Lesto“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-186-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05005-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.; 44.5.2.11.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Rita Levickytė,

dalyvaujant atsakovui B. K. ir trečiojo asmens atstovui T. S., neatvykus ieškovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau TPDB) ieškinį atsakovui B. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo AB ,,Lesto“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2014-06-30 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovo B. K. 3 513,00 Lt nuostolių atlyginimui, 105,00 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2013-02-07 Šiaulių rajone dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės Plymouth Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo (pasišalinusio iš eismo įvykio vietos) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta elektros kabelių spinta.

Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Plymouth Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB ,,Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 3 513,00 Lt dydžio draudimo išmoką.

Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtą 3 513,00 Lt draudimo išmoką.

Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovas) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovo reikalaujamos sumos ir ieškinio pateikimo metu buvo skolingas ieškovui 3 513,00 Lt.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.988 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82 str., 93 str., 130 str. 1 d., 235 str. 6 d. nuostatomis, ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti regreso tvarka iš atsakovo 3 513,00 Lt nuostolių atlyginimui.

2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 105,00 Lt žyminį mokestį.

3. Priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas susipažinęs su atsakovo B. K. teismui 2014-07-18 pateiktu atsiliepimu į ieškinį, pateikė papildomą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

Draudikas AB „Lietuvos draudimas“, Biuro vardu administruodamas 2013-02-07 eismo įvykio metu padarytą žalą, kai žala buvo padaryta nedrausta transporto priemone, 3 513 Lt dydžio draudimo išmoką 2013-10-31 išmokėjo remdamasis nukentėjusiojo AB „Lesto“ pateikta lokaline sąmata.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime sutinka, kad šalinant apgadinimus, reikalinga pakeisti elektros spintos korpusą, tačiau keisti vidinius spintoje sumontuotus elektros įrenginius nereikalinga, nes jie nepažeisti.

Norime atkreipti dėmesį, kad, remiantis lokaline sąmata, buvo atlikti šie darbai: elektros skaitiklių demontavimas (lokalinės sąmatos eil. Nr. 8), trifazių elektros skaitiklių montavimas apskaitos skyde (lokalinės sąmatos eil. Nr. 9). Taigi, elektros įrenginiai nebuvo keičiami, jie tiesiog buvo išmontuoti iš senosios kabelių spintos ir perkelti į naująją. Faktą, kad nebuvo pažeista vidinė įranga (elektros skaitikliai) liudija ir AB „Lietuvos draudimas“ eksperto 2013-02-21 Turto techninės apžiūros protokole užfiksuotas faktas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad „manyčiau nereikėjo keisti visą skydą, nes įvykio metu buvo apgadintas tik spintos korpusas“. Nėra aiški Atsakovo kvalifikacija, atliekant elektros įrenginių sugadinimų įvertinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sąmatą sudarė AB „Lesto“ turtą prižiūrinti įmonė UAB „Elektros tinklo paslaugos“, kurios darbo specifika susijusi su elektros įrenginių statybos, rekonstravimo, remonto ir techninės priežiūros darbais. Taigi, UAB „Elektros tinklo paslaugos“ kvalifikuotai vertino sugadinto turto mastą, keičiamų dalių poreikį ir sudarytoje lokalinėje sąmatoje įtraukė eilutę (nr. 4) dėl keičiamo skydo EES-2-13TA-2R-3A su pamatu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad nuostolio dydžio vertinimą atliko kvalifikuoti specialistai (UAB „Elektros tinklo paslaugos“), o AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai sutiko su atliktais skaičiavimais dėl keičiamų dalių, ieškovas mano, kad nukentėjusiojo AB „Lesto“ patirta žala nustatyta pagrįstai.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Atsakovas pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Kadangi reikalavimas, grąžinti išmokėtą 3 513,00 Lt draudimo išmoką aiškiai padidintas ir neatitinka protingumo kriterijų, todėl šios sumos atsakovas nemokėjo. Pagal pretenziją sutiko sumokėti 2 339,00 Lt sumą ir apie tai informavo ieškovą 2014-04-04. Savo poziciją, dėl draudimo išmokos sumos atsakovas grindžia rašytiniais įrodymais, kurie aiškiai patvirtina, kad išmokėta suma padidinta.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro turto (išskyrus gyvūnus) techninės apžiūros protokolu (forma Nr. ŽAD 04 T), žalos bylos Nr. 340303/879474, nurodyta, kad apžiūrėjus Šventupio g. 3, Pailiai, Šiaulių r., esančią kabelių spinta TKS-1 inv. Nr. 721542 su elektros skaitikliu ir nustatyta, kad spinta nulenkta, atplėšta nuo pamato, deformuota, sulaužytas skaidrus apsauginis skydas, vidinė įranga nepažeista. Nurodyta, kad įrenginio nuvertėjimas dėl sugadinimo 30 %. Iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad elektros spinta tik palenkta ir jokių kitokių rimtų sugadinimų jai nepadaryta. Atsakovas sutinka, kad šalinant apgadinimus reikalinga pakeisti elektros spintos korpusą, tačiau keisti vidinius spintoje sumontuotus elektros įrenginius nereikalinga, nes jie nepažeisti ir visą laiką atliko savo technines funkcijas pagal paskirtį.

Iš Lesto 2013-02-21 pažymos matyti, kad 120 metrų ilgio 0,4 kV kabelinė linija iš ST DN-216 (inv. Nr. 721542), pradėta eksploatuoti 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Jos likutinė vertė 7 572,42 Lt ir ši linija yra akcinės bendrovės Lesto balanse.

Ieškovas, grįsdamas draudimo sumos dydį, pateikė teismui 2013-02-15 lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti darbai ir resursai, kurie buvo panaudoti, šalinant draudiminio įvykio metu padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys į sąmatos 4 poziciją, kur nurodyta, kad panaudotos medžiagos 2 073,00 Lt, t.y. skydas ESS-2-13TA-2R-3A su pamatu. Atsakovas mano, kad nereikėjo keisti visą skydą, nes įvykio metu buvo apgadintas tik spintos korpusas. Prie atsiliepimo atsakovas pateikė 2013-02-13 komercinį pasiūlymą Nr. GI-0213/50, kur aiškiai nurodyta, kad skydas KAS-1 (ESS-2-9TA-3R-2A) su pamatu kainuoja 2 073,00 Lt (kaina tokia pat kaip ir sąmatoje), nurodyta, kad skyde sumontuoti įvairūs elektros prietaisai (tripoliai G63 ir vienpoliai G61 automatiniai jungikliai (G&E firma), atjungimo geba l0 kA; 250A vertikalūs kirtiklių - saugiklių blokai NSL GR (Efen firma); gnybtai kabelių pajungimui). Pateikta skydo kaina su visais ten sumontuotais elektros prietaisais, bei nurodyta, kad užsakovo pageidavimu gali būti sumontuota kitų firmų įranga. Be to, atsakovas pateikė 2014-04-02 pažymą dėl spintos kainos Nr. GI-0402/21, kur nurodyta, kad tuščia spinta kainuoja 780,00 Lt, pamatas spintai 119,00 Lt.

Iš aukščiau išdėstyto atsakovas teigė, jog matyti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai nepagrįstai didindamas įvykio metu padarytos žalos vertę. Įvykio apžiūros metu buvo nustatyti aiškus sugadinimai, todėl Lesto, šalindama sugadinimo pasekmes privalėjo pakeisti tik tai, kas sugadinta (metalinė spinta ir pamatas spintai), o ne keisti visą prietaisų skydą su prietaisais, kuris nebuvo sugadintas (tai patvirtina techninės apžiūros protokolas). Be to, visiškai neaišku, kur yra nesugadintas skydas su prietaisais, kuris buvo pakeistas nauju. Jis vertingas, veikiantis, tačiau kur jis dabar ieškovas nenurodė.

Ieškinio suma neteisinga ir tai patvirtinama rašytiniais įrodymais. Ieškinio suma 3 513,00 Lt. Iš jos turėtu būti minusuotas neteisėtai, be pagrindo priskaičiuotas prietaiso skydo ESS-2-13TA-2R-3A keitimas, kurio kaina 2 073,00 Lt (3513,00 - 2073,00 = 1440). Prie šios sumos reikėtų pridėti pagrįstai pakeistus, sugadintus daiktus: tuščią spintą - 780,00 Lt ir pamatą spintai - 119,00 Lt (1 440+780+119 = 2 339). Tokiu būdu, ieškinys turėtu būti 2 339,00 Lt. Pagal atsakovą vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas turėtų pripažinti, kad paskaičiuota žala, padaryta eismo įvykio metu, aiškiai padidinta ir tokiu būdu turėtu ieškinio reikalavimą sumažinti.

Analizuojant teisės aktų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatas, teisės doktriną bei susiklosčiusią teismų praktiką, darytina išvada, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad vieni dažniausių vartotojų ir draudikų ginčų yra ginčai, kylantys iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, pažymėtina, kad pagal šią sutartį, kaip nuostolio draudimo sutartį, mokama draudimo išmoka yra skirta atlyginti žalą, per eismo įvykį padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai, taip pat nuostoliams, atsiradusiems, kaip eismo įvykio padarinys, kompensuoti (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalys). Esant tokiai reglamentacijai specialiame įstatyme detaliau žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiama žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Be to, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pastebėtina, kad atsakingas draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam, trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos, per eismo įvykį padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Tokiu būdu, aiškiai matyti, kad draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 3 513,00 Lt, pagrįsdamas ją tik sudaryta lokaline sąmata, kuri nepagrįsta jokiais dokumentais. Lokalinė sąmata galėjo būti sudaryta didžiausiomis arba mažiausiomis kainomis ir pan. Nei AB „Lietuvos draudimas“, nei LR transporto priemonių draudikų biuras nesiaiškino dėl sąmatoje pateiktų mokėtinų dydžių pagrįstumo, nors tai privalėjo padaryti. Vien 2013 m. vasario 15 d. sąmatos, nepagrįstos jokiais dokumentais nepakanka, kad būtų galima reikšti pretenzijas, dėl žalos atlyginimo. Atsakovas sutinka atlyginti žalą, kuri yra pagrįsta tinkamais ir pakankamais įrodymais.

Ieškovo ieškinys atmestinas, nes atsakovas sutinka sumokėti įrodymais pagrįsta 2 339,00 Lt sumą už padaryta žalą.

Atsakovas mano, kad šioje civilinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 142 str. atsakovas teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Trečiasis asmuo AB ,,Lesto“ taip pat pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.

Trečiasis asmuo nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Trečiojo asmens AB Lesto įsitikinimu, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl turėtų būti tenkinami.

2013 m. vasario 8 d. AB Lesto (toliau - Bendrovė) gavo pranešimą telefonu, jog eismo įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, eismo įvykio metu buvo apgadinta 0,4 kV Bendrovei priklausanti elektros kabelių spinta - sulankstytas ir nuplyšęs nuo pamato kabelių spintos korpusas, sudaužytas viduje esantis apsauginis organinis stiklas. Kadangi iškart po įvykio kaltininko nustatyti nepavyko, nes šis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, apie įvykį buvo pranešta Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biurui, kuris nustatė, jog eismo įvykį sukėlė asmuo vairavęs atsakovui B. K. priklausantį automobilį Plymouth Grand Voyager, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėtas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Bendrovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ kaip į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narį su prašymu atlyginti jai eismo įvykiu padarytą žalą. Pažymėtina, jog Bendrovei padaryta žala buvo pagrista Bendrovės rangovo, kuris atliko elektros spintos atstatymo darbus, pateikta lokaline sąmata, t.y. būtent tokias išlaidas (nuostolius) Bendrovė patyrė atstatinėjant jai eismo įvykio metu sugadintą turtą.

Pažymime, jog nesutinkame su atsakovo atsiliepime dėstomais argumentais dėl spintos atstatymo darbų nepagrįstumo. Pabrėžtina, jog Bendrovė yra skirstomųjų elektros tinklų operatorius ir visuomeninis tiekėjas, kuris yra atsakingas už tinkamos kokybės elektros energijos tiekimą savo vartotojams ir už tinkamą savo įrenginių priežiūrą. Šiuo atveju kadangi kabelių spintos pažeidimai buvo gana rimti (spinta buvo nutraukta nuo pamato, sudaužytas stiklas viduje) Bendrovė nebegalėjo toliau naudoti viduje buvusių įrenginių, kurie, nors išoriškai apžiūrėjus atrodo nepažeisti, tačiau tolimesnis jų naudojimas būtų pavojingas dėl galimai nepastebimų jų pažeidimų po eismo įvykio, o tai keltų pavojų ir kitiems Bendrovės įrenginiams, taip pat vartotojams. Taip pat pažymėtina, jog Bendrovės rangovai yra parenkami viešųjų pirkimų konkurso būdu ir atlieka darbus pagal su jais sudarytas sutartis ir pagal tose sutartyse numatytus įkainius, todėl atsakovo nurodomi komercinio pasiūlymo įkainiai šiuo atveju neturėtų būti vertinami. Bendrovė dėl minėto eismo įvykio tiesiogiai patyrė lokalinėje sąmatoje nurodytus nuostolius, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Bendrovei draudimo išmoką, kuri pilnai netgi neatlygino Bendrovės patirtų išlaidų kadangi draudikas skaičiavo įrenginių nusidėvėjimo procentą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas todėl prašome gerbiamo Teismo jį tenkinti.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 245 str. 4, 5 d.).

Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovui yra sumokėjęs 1 404 Lt, ir liko skolingas tik 2 109 Lt. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė teismui ir rašytinius įrodymus. Tuo pačių paaiškino, kad pripažįsta ieškovo reikalavimą likusioje dalyje, nes pavyko su trečiuoju asmeniu susitarti dėl sugadintos įrangos grąžinimo. Be to nurodė, kad norėtų, jog teismas iš jo priteistinos sumos sumokėjimą ieškovui išdėstytų per 10 mėnesių laikotarpį, kadangi įmokas moka iš gaunamos senatvės pensijos. Taip pat nurodė, kad teikia teismui prašymą nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo netinkamai suformuluotų ieškinio motyvų, nurodant kad buvo keičiama ir apskaitos spintos vidaus įranga.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu dėl atsakovo pateiktų prašymų paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, dėl to sprendimas surašomas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5d.).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-06-05 nutarimą administracinėje byloje atsakovo B. K. sūnus T. K. pripažintas kaltu dėl autoįvykio, įvykusio 2013-06-06 (4-5 b.l.). Įvykio metu B. K. automobilio valdytoju buvo pripažintas T. K., kuriam buvo perduotas savininkui priklausantis lengvasis automobilis Plymouth Grand Vojager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo apgadina trečiojo asmens AB Lesto nuosavybės teise valdomas turtas (7-8 b.l.). Pagal trečiojo asmens prašymą ieškovui išmokėti draudimo išmoką ir jo išdavoje 2013-02-21 atlikus turto techninę apžiūrą bei surašius protokolą ir pagal kitus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiam asmeniui padaryta žala yra 7 572,42 Lt (9, 15-22 b.l.). Ieškovas trečiojo asmens turto draudikui AB „Lietuvos draudimas“ veikdamas 2002-03-29 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu išmokėjo nurodytam asmeniui 3 513,00 Lt draudimo išmoką, kurią savo ruožtu nukentėjusiam kompensavo minėta draudimo bendrovė (10-14, 25-27 b.l.).

Draudimo išmoka trečiojo asmens draudikui buvo mokoma remiantis nukentėjusiojo 2013-02-18 pateikta lokaline sąmata (23-24 b.l.). Nors rangos būdu paprastai atliekamų remonto darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sąmatas, tačiau šis įmonių vidaus apskaitai naudojamas dokumentas nėra galutinis apskaičiuojant atliktų darbų vertę. Be to ir paties dokumento pavadinimas leidžia teikti, kad tai tėra tik būsimų sąnaudų (išlaidų), atliekant statybos (remonto) darbus apskaičiavimas (sąrašas). Kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodomos visos tiesioginės išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Kai kada vykdant statybos (remonto) ar kitus rangos darbus, remiantis viešosios teisės normomis rangovas privalo sudaryti pažymą apie atliktus statybos (remonto) darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už atsiskaitomąjį laikotarpį.

Todėl kai eismo įvykio metu sužalojamas trečiojo asmens turtas (transporto priemonė, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas), draudikas (Biuras), norėdami nustatyti išmokėtinos draudimo išmokos dydį, turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens patirtos žalos dydį. Šiuo atveju žalos dydį nustato draudikas (Biuras), vadovaudamasis savo metodikomis. Draudikas (Biuras), įvertindami žalos dydį, remiasi savo įgaliotų asmenų (ekspertų), turto vertintojų ataskaitomis ir išvadomis. Jeigu sugadinta transporto priemonė ar kitas turtas remontuojami, remiamasi, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir atsižvelgiama į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Jeigu turtas tik sugadintas ir jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, žalos dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo) ir papildomos išlaidos. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamu detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatoma, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Detalių ir (ar) dalių remonto tikslingumą lemia principas: pripažįstama, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Tačiau jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą - detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, draudikas (Biuras) neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo, turto remonto būdas, sąlygos, įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, ir remonto sąmata turi būti iš anksto iki remonto suderinti su draudiku (Biuru). Draudikas (Biuras) turi raštu patvirtinti, kad galima pradėti remonto darbus pasirinktoje remonto įmonėje. Tokiu atveju draudimo išmoką draudikas (Biuras) moka, kai apžiūrimas sugadintas turtas, įvertinama padaryta žala ir apskaičiuojamos remonto išlaidos, žinoma turtą remontuosianti įmonė, suderinami remonto darbų apimtis ir atlikimas. Šiuo atveju mokant draudimo išmoką atsižvelgiama ne į faktiškai patirtas, o į būtinas remonto išlaidas.

Kai turtas remontuojamas draudiko (Biuro) rekomenduotoje remonto įmonėje, turto remonto būdas, sąlygos ir remonto sąmata iš anksto nederinami su draudiku (Biuru). Tačiau draudikas (Biuras) turi rekomenduoti nukentėjusiam trečiajam asmeniui ne bet kokias remonto įmones, o tik tas, kurių technologinis lygis atitinka konkretaus turto remonto reikalavimus. Visų šių aukščiau paminėtų nuostatų privalo laikytis draudikas (Biuras), kad nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovo B. K. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Plymouth Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (28 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6. 263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6. 280 str. 1d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi įvykio metu kaltininkas atsakovas B. K. buvo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į šį atsakovą, kaip žalą padariusį asmenį.

Civilinio kodekso 6. 270 str. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Nors šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo išmokėtos trečiojo asmens draudikui draudimo išmokos dydžio, tačiau ieškovui pripažinus ieškinį ir iki sprendimo priėmimo atlyginus ieškovui dalį išlaidų, dėl šios aplinkybės atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus teismas plačiau nebepasisako.

Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais bei vadovaujantis CK 6.988 str, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo B. K. likusią 610,81 Eur (arba 2 109,00 Lt) sumą žalos atlyginimui. Nors ieškovo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau laikytina, kad sumokėtoje skolos dalyje pagal 2015-03-26 pranešimą pateiktą teismui į bylą, priimtinas jo atsisakymas nuo šio reikalavimo ir byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 1d. 4p.). Taip pat atsižvelgiant į bylos duomenis tenkintinas atsakovo B. K. prašymas dėl priteistos sumos išdėstymo ir jis įpareigotinas ieškovui priteistą sumą sumokėti per dešimt mėnesių (CPK 271 str.1 d.).

Tenkintinas ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo skolos sumos priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad šio palūkanos apskaičiuojamos atskirai, kiekvieną kartą įvertinus atsakovo sumokėtas ieškovui įmokas (CK 6.37, 6.210 str.).

Kadangi atsakovas teismo sprendimo priėmimo dieną yra ieškovui sumokėjęs 406,63 Eur (arba 1 404,00 Lt), tai išsprendžiant žyminio mokesčio klausimą, dalis žyminio mokesčio ieškovui grąžintina iš biudžeto (CPK 93 str. 4 d.).

Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Vienareikšmiška šių įstatymo nuostatų prasmė, taip pat susiklosčiusi teismų praktika rodo, kad nors ieškovo reikalavimai konkretūs, jeigu jie tenkinami ne visi, o tik dalis jų, kitus atmetant, susidaro ieškinio patenkinimo iš dalies situacija. Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra teisinis pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovo išlaidas dėl ieškinio patenkinimo iš dalies. Dėl to, kad teismas tenkina ieškovo ieškinį atsakovui iš dalies, o pastarasis irgi yra patyręs bylinėjimosi teisme išlaidų, tačiau dėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas, atsakovui sutikus su ieškiniu.

Sprendžiant ieškovo kitų išlaidų atlyginimo klausimą, jis irgi analizuotinas atsižvelgiant į visas su šalių ginču susijusias aplinkybes (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

Ieškovo atstovas pateikė teismui atvykimo iš Vilniaus į Šiaulius, išlaidas, patvirtinančius dokumentus, prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 44, 77 Eur būtinų išlaidų. Ieškovo atstovo atvykimas į teismo posėdį iš Vilniaus į Šiaulius laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos tik iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atstovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose lengvuoju automobiliu nebuvo būtinas, nes teismo posėdis prasidėjo 13.00 val., todėl ieškovo atstovas galėjo į Šiaulius vykti autobusu (traukiniu) ir jo vienkartinio atvykimo, bei grįžimo išlaidos vidutiniškai tokiu atveju būtų siekusios tik 27,80 Eur. Dėl to šioje dalyje ieškovo reikalavimas atsakovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, tokiu atveju priteisiant ieškovui 27,80 Eur transporto išlaidų, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, tai yra 14,74 Eur pašto išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str., 6.263 str., 6.988 str. 3 d., CPK 93 str., 140 str. 1 d.; 271 str. 1 d., 259, 268 - 270 str., 293 str. 1 d. 4p.,

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti dalies.

1. Bylą dalyje dėl 406,63 Eur (arba 1 404 Lt) priteisimo nutraukti.

2. Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291) iš atsakovo B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 610,81 Eur (šešis šimtus dešimt eurų 81 euro ct) nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,32 Eur (aštuonioliką eurų 32 euro ct) dalį žyminio mokesčio ir 27,80 Eur (dvidešimt septynis eurus 80 euro ct) būtinų išlaidų atlyginimui.

3. Nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas B. K. 610,81 Eur sumą (pagrindinę skolą) ieškovui turi sumokėti per dešimt mėnesių mokant kiekvieną mėnesį po 61,08 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 08 euro ct). Kitoms priteistoms sumoms išdėstymas netaikomas.

4. Likusioje dalyje priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylą nutraukti.

5. Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (į.k. 125709291, buveinė – Algirdo g. 38, Vilniuje) - 12,20 Eur (dvyliką eurų 20 euro ct) žyminio mokesčio dalį, pagal 2014 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimą Nr. 14707000 sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,74 Lt (keturioliką eurų 74 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys