Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimas

2021-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-44-373/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-07-02Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-04-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
A13.-44-373/2021
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00189-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laima Dumskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Nukentėjusysis
J. G.
Institucija
Utenos rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Gitana Gudaitė, Aivaras Žilvinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A13.-44-373/2021
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00189-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.10 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 2 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S.,jo atstovui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui,nukentėjusiajai J. G.,jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei J. S.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., būdamas ūkinių galvijų bandų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikytoju, neužtikrino, kad 2019-10-30 apie 14.53 val. dalis jo prižiūrimų galvijų neišeitų iš žemės valdos, (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jie buvo laikomi, ribų į gretimai esantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį J. G., t. y. minėtu adresu esančiame kieme prie šulinio galvijai kanopomis ištrypė 3 m² pievos, aplaužė šulinio stogelį, prie namo ištrypė apie 2 m² gėlių darželio, kiemą priteršė galvijų išmatomis, tuo J. G. padaryta 1131,49 EUR turtinė žala.

A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09 galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus bei Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punkto reikalavimus.

A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad jis 2019-11-08 apie 13.35 val. neužtikrino, kad vienas juodos spalvos galvijas be ausų įsagų indentifikacinių numerių neišeitų iš žemės valdos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo laikomas, ribų į gretimai esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. nepripažino padaręs administracinius nusižengimus ir parodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos ūkinių galvijų bandos priklauso jo sūnums ir jie patys jomis rūpinasi. Jis neprižiūri sūnums priklausančių galvijų, tik jiems padeda. 2019-11-25 Veterinarinės tarnybos patikrinime dalyvavo, tačiau savo sūnų ūkių neatstovavo. Jam skambino D. J. ir sakė, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą vaikšto kažkieno galvijai. Jis pasakė, kad pasidomės kieno tai galvijai, jo ar ne jo, bet nežadėjo susitvarkyti. Jis dėl ištrūkusių galvijų skambino savo sūnums, kitiems kaimo gyventojams. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pasižiūrėti.

Institucijos atstovė J. S. parodė, kad Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavęs J. G. skundą, kad 2019-10-30 iš aptvaro pabėgę galvijai ištrypė jos kiemą, 2019-11-20 kreipėsi į Veterinarijos tarnyba dėl ūkinių galvijų patikrinimo. Veterinarijos tarnybos patikrinime dalyvavo A. S., teigė, kad jis atstovauja sūnums. Veterinarijos tarnyba negalėjo nustatyti kuris galvijas kam priklauso, nes bandos buvo susimaišę. Toje teritorijoje ganėsi tik A. S. šeimos galvijai, kitų ūkių aplinkui nebuvo fiksuota ir tokios rūšies gyvūnų aplinkui niekas neturi. Pagal pėdsakus ir išmatas J. G. sodyboje buvo akivaizdu, kad žalą padarė karvės, jaučiai, buliukai, telyčios, t. y. ūkiniai galvijai. Dėl 2019-11-08 įvykio parodė, kad pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tą dieną buliukas buvo išėjęs už žemės sklypo ribų. Kreipėsi į Veterinarijos tarnybą, kad šis gyvūnas būtų identifikuotas, tačiau nebuvo įmanoma nustatyti, kuris buliukas ar telyčia buvo išėję, nes jie neturi įsagų. Buliukas išėjo iš A. S. sūnų bandos aptvaro. A. S. padarė du administracinius nusižengimus, t. y. dėl to, kad 2019-11-08 galvijas vaikščiojo palaidas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, o dėl 2019-10-30 J. G. padarytos žalos pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Abiem atvejais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 20 p. reikalavimai, nes gyvūnai turi būti žemės ūkio valdoje tam asmeniui priklausančioje ar nuomojamoje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis administracinio nusižengimo protokole nurodytų ūkinių galvijų bandų savininkai administracinių nusižengimų padarymo metu buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnūs: M. S. priklausė banda Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 85-89), G. S. - Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 105-106), P. S. - Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.90-93).

Bandų priklausomybė atsispindi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Veterinarijos tarnyba) atliktuose patikrinimuose. Ši tarnyba 2019-11-21 (duomenys neskelbtini) k. atliko neplaninį M. S. priklausančios bandos Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą (t.2, b.l.88-93). Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) mstl. tikrino P. S. priklausančią bandą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.94-99). 2019-11-18 (duomenys neskelbtini) k. tikrino G. S. priklausančią bandą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.100-104).

Administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, redakcijos (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09) 2 straipsnio 8 dalis numatė, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos gyvūnų laikytojo pareigos, tarp kurių 3 punkte numatyta pareiga - užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4 punkte pareiga - nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numatė, kad gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punktas numato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

A. S. administracinių nusižengimų protokolas surašytas kaip jo sūnums priklausančių bandų laikytojui. Tai, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rūpinosi ir prižiūrėjo savo sūnų bandas, t. y. buvo jų laikytojas, patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2019-11-01 savo sodyboje (duomenys neskelbtini) k. rado ištryptą kiemą, karvių išmatas, išmindytą gėlyną, gilias karvių pėdas, aplaužytą šulinio stogą, prie kurio buvo prilipę gyvulių plaukų, suniokotus kelis serbentų krūmus. Kaimynė D. J. jai pasakė, kad 2019-10-30 matė mėsinius galvijus jos sodyboje. D. J. sakė skambino A. S. ir paskui gyvuliai buvo suvaryti į aptvarą. Jai skambino A. S. ir priekaištavo, kodėl ji parašė skundą. V. K. jai sakė kad leido naudotis savo sklypu A. S.

Nukentėjusiajai padaryta žala atsispindi 2019-11-01 jos darytose nuotraukose (t.1, b.l.13-15), 2019-11-08 sužaloto turto apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus J. G. nuosavybės teise priklausantį sklypą rasta galvijų kanopomis ištrypta 3 m² pievos, aplaužytas šulinio stogelis, prie namo ištryptas apie 2 m² ploto gėlių darželis, kiemas priterštas galvijų išmatomis (t.1, b.l. 26-35).

Nukentėjusioji J. G. padarytą žalą įvertino 1028,50 eurų (t.1, b.l.23-24, 48-49).

Liudytojas G. K. parodė, kad 2019 m. leido A. S. ganyti galvijus motinos V. K. žemėje ir šis ten ganė karves, veršius, perkeldavo aptvaro kuoliukus, aptvarkydavo. Kiti žmonės aplinkui gyvulių neganė, tik A. S. Svetimi galvijai į kaimą nebuvo atėję, nes jų aplinkui ir nėra. A. S. vaikų nepažįsta.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. K. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas 5.5800 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.36-38). Nukentėjusioji J. G. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė (t.1, b.l. 39-41).

Taigi nukentėjusios ir V. K., kurios žemėje buvo ganomi A. S. sūnums priklausantys galvijai, sklypai yra kaimyniniai.

Liudytojas E. J. parodė, kad 2019-10-30 ryte važiuodamas per (duomenys neskelbtini) kaimą matė ant kelio stovintį mėsinį galviją, kokie ganėsi tik S. bandoje. Ten buvo visa banda išsisklaidžiusi lauke. Jis paskambino sutuoktinei, kad kažkieno gyvuliai palaidi laksto po pievą, tegul paskambina kad susirinktų. Apie 16.00 val. matė kaip kažkoks žmogus suvarė bandą į V. K. žemės sklypą. J. G. sodyba yra tarpe tarp ganyklos, kur ganėsi galvijai ir kelio, ant kurio stovėjo bulius. Bulius, kad patektų iš ganyklos ant kelio turėjo praeiti pro J. G. sodybą.

Šalies argumentai

E. J. analogiškas aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime (t.1, b.l.54).

Liudytoja D. J. parodė, kad 2019-10-30 po 7.00 val. (duomenys neskelbtini) k. matė ištrūkusią iš aptvaro galvijų bandą, gal 30 ar 50 vnt. Ji iš V. K., kurios sklype galvijai ganėsi, sužinojo, kad galvijai yra S. šeimos ir A. S. jais rūpinasi. Internete radusi A. S., kaip (duomenys neskelbtini), telefono numerį jam paskambino. A. S. pasakė, kad galvijai jo ir pažadėjo susitvarkyti. Po valandos matė, kad kažkoks vyras galvijus nusivarė keliu. Apie 14.00 val. pamatė tų pačių galvijų bandą J. G. sodybos kieme. Vėl skambino A. S. ir sakė, kad jo galvijai kaimynės kieme. A. S. pripažino, kad čia jo gyvuliai ir greitu laiku jie buvo išvaryti iš J. G. sodybos. Ji tą pačią dieną nuėjo prie J. G. sodybos ir matė galvijų pėdas ant kelio, sodyboje buvo galvijų išmatų, aplaužytas šulinys, takas išmintas link ganyklos, kurioje už 150 m nuo sodybos ganėsi galvijai, viskas buvo padaryta šviežiai. Mėsinių galvijų tokios spalvos ir formos kaip A. S. aplinkui nėra. Ji A. S. iki įvykio nepažinojo ir neragino kaimo gyventojų rašyti prieš jį skundus .

Šalies argumentai

D. J. analogiškas aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime (t.1, b.l.52).

Liudytojas P. L. parodė, kad jis prižiūri A. S. galvijus (duomenys neskelbtini) kaime. Galvijai A. S., ne kitų žmonių. A. S. vaikus pažįsta, yra su jais susitikęs, tačiau nežino ar jie laiko gyvūnus, apie tai su jais nekalbėjo. Parodė, kad ir pats A. S. gyvulius prižiūri kiekvieną dieną. Toliau apklausiamas parodė, kad pažįsta tik vieną A. S. sūnų – G., kuris atvažiuoja prie galvijų.

Taigi, liudytojas G. K. patvirtino, kad būtent A. S. prašė leisti ganyti galvijus V. K. ganykloje, pats prižiūrėjo aptvarus. Liudytojas P. L. parodė, kad jis A. S. prašymu prižiūrėjo pastarojo galvijus bei, kad ir pats A. S. jais rūpinosi.

Šie liudytojai A. S. sūnų - bandų savininkų nepažįsta, išskyrus P. L. pažįsta G., kuris atvažiuoja prie galvijų. P. L. parodė nežinąs ar A. S. vaikai laiko gyvūnus.

Iš liudytojų G. K. ir P. L. parodymų akivaizdu, kad būtent A. S. rūpinosi (duomenys neskelbtini) kaime ganomomis jo sūnų bandomis. Šie liudytojai pačių bandų savininkų net nepažinojo, išskyrus P. L. buvo pažįstamas G., tačiau dėl bandos priežiūros su juo tarėsi ne Gediminas, o A. S. Šios aplinkybės patvirtina A. S., kaip gyvūnų laikytojo statusą.

Pats A. S. 2019-11-18 paaiškinime nurodė, kad padeda prižiūrėti sūnums gyvulius, kuriuos prižiūrint problemų nekyla, nes yra aptvarai, pajungtas elektrinis piemuo. Pasitaiko, kad elektrinio piemens vielas nukerpa arba pavagia, kartais tvoras nutraukia laukiniai gyvūnai, kartais kaimynai ištraukia aptvaro kuoliukus ir skatina gyvulių paleidimą. Ūkininkas laikosi visų sąlygų laikant ir prižiūrint gyvulius. Spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) rado ištrauktus kuoliukus ir kelių gyvulių pėdsakus ant keliuko (t.1, b.l.53).

Taigi, A. S. 2019-10-30, kai po (duomenys neskelbtini) kaimą vaikščiojo iš aptvaro ištrūkę galvijai, buvo nuvykęs į šį kaimą ir tikrino jame laikomų sūnų bandų aptvarus, nes rado ištrauktus kuoliukus ir matė galvijų pėdsakus ant kelio. Paaiškinime nurodė gyvūnų laikymo sąlygas, kad juos prižiūrint laikomasi visų reikalavimų, tačiau gyvūnų išėjimą iš aptvaro gali sąlygoti kiti jo nurodyti veiksniai. Tokiu būdu jis dar kartą patvirtino, kad yra atsakingas už šias bandas, o savo sūnų šiame kontekste net nepaminėjo.

Liudytojos D. J. parodymais jai paskambinus A. S. ir pranešus apie ištrūkusius galvijus, abiem atvejais tuojau pat kažkoks žmogus juos nuvarė į aptvarus. A. S., pripažino, kad apie iš gardų išėjusius galvijus jam telefonu pranešė D. J., nenurodė jokio kito asmens, kurį jis būtų informavęs apie šią situaciją. Taigi, akivaizdu, kad ne kas kitas, o tik A. S. galėjo organizuoti ištrūkusių galvijų grąžinimą į aptvarus, t. y. jis elgėsi kaip šių gyvūnų laikytojas.

Veterinarijos tarnyba 2019-11-18 patikrinimo akte užfiksavo, kad visų trijų A. S. sūnų bandų galvijai laikomi kartu (duomenys neskelbtini) kaime (t.2, b.l.88-104).

Liudytoja D. S., Veterinarijos tarnybos specialistė, dalyvavusi neplaniniuose A. S. sūnų ūkinių gyvūnų bandų patikrinimuose (duomenys neskelbtini) k. parodė, kad šiuose patikrinimuose A. S. dalyvavo kaip sūnų ūkių atstovas bei parodė, (duomenys neskelbtini) k. registruotos tik S. galvijų bandos.

Aptarti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad būtent A. S. sūnų M. S. bandos Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. bandos Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. bandos Nr. (duomenys neskelbtini) galvijai, ištrūkę iš aptvaro vaikščiojo po kaimą ir J. G. sodybą, padarydami jai žalą. Liudytojų G. K., P. L., E. J., D. J., D. S. parodymais daugiau niekas apylinkėse nelaikė tokios veislės gyvūnų, kokie ganėsi A. S. prižiūrimoje bandoje. G. K. parodė, kad tokie gyvūnai į kaimą negalėjo ir priklysti, nes jų aplinkui niekas išskyrus A. S., neturi.

Liudytojas G. S. nors ir teigė, kad jis pats (duomenys neskelbtini) kaime prižiūri savo (duomenys neskelbtini) veislės galvijų bandą ir, kad tėvui rūpintis galvijais nėra pavedęs, tačiau apie jų išėjimą iš aptvaro 2019-10-30 nežinojo.

Liudytojas P. S. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) k. ganykloje laiko (duomenys neskelbtini) veislės mėsinius galvijus, kuriais pats rūpinasi. Apie tai, kad 2019 m. spalio mėn. iš aptvarų išėjo mėsiniai galvijai tėvas jo neinformavo. Kas pasirūpino galvijų suvarymu į gardą nežino. Vet. tarybos patikrinime 2019 m., nedalyvavo ir nežino kas buvo nustatyta, tėvas dalyvavo.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis turi (duomenys neskelbtini) veislės galvijų, kuriuos pats prižiūri. Kad būtų ištrūkę jo galvijai jam niekas nesakė.

Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad jiems A. S. apie 2019-10-30 ištrūkusius jų bandų galvijus net nepranešė, nors pats apie tai žinojo ir šie galvijai buvo į aptvarus suvaryti, jų savininkams apie tai nieko nežinant. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad būtent A. S. buvo savo sūnums priklausančių bandų laikytojas.

Aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad A. S., buvo jo sūnums priklausančiu galvijų bandų laikytojas ir būtent šių bandų gyvūnai ištrūkę iš aptvaro 2019-10-30 apie 14.53 val. padarė žalą J. G. bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame sklype. Nenustatyta, kad ištrūkę galvijai būtų padarę žalos J. G. turtui ir 2019-10-30, 7.20 val. E. J. tik spėja, kad jo matytas ant kelio bulius išėjęs iš aptvaro turėjo pereiti pro J. G. sodybą, tačiau šio fakto nematė. Kitų įrodymų šiam faktui pagrįsti taip pat nėra, todėl ši aplinkybė iš administracinio nusižengimo sudėties šalinama. Taip pat tikslintina protokole nurodyta nusižengimo padarymo data, nes teismo posėdyje neabejotinai išsiaiškinta ir iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimas padarytas ne protokole nurodytą 2019-11-30, o 2019-10-30.

A. S., kaip gyvūnų laikytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, redakcijos (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta reikalavimą - užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4 punkto reikalavimą - nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Jis taip pat pažeidė Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punkto nuostatas, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad jis 2019-11-08 apie 13.35 val. neužtikrino, kad vienas juodos spalvos galvijas be ausų įsagų indentifikacinių numerių neišeitų iš žemės valdos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo laikomas, ribų į gretimai esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas M. B., Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas, parodė, kad pagal J. G. skundą 2019-11-08 buvo nuvykęs į jos sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Šalia nukentėjusios sodybos ganėsi galvijai, aptverti elektriniu piemeniu, ir iš to aptvaro buvo išėjęs vienas tamsios spalvos galvijas. Jis galviją filmavo, bandydamas nustatyti jo identifikacinius numerius, bet šių numerių galvijas neturėjo. Galvijas pralindo pro piemenį ir grįžo prie bandos. Dėl 2019-11-08 matyto juodo gyvūno buvo apklausta V. K., kuri nurodė, kad sklypu, kuris buvo aptvertas piemeniu ir galvijai ganėsi, leido naudotis S.. Galvijas buvo išėjęs iš V. K. sklypo, nes elektrinio piemens išdėstymas atitiko jos sklypo kontūrus. Tikrinimo metu elektrinio piemens kuoliukai nebuvo ištraukti, tik netinkamai buvo ištiesta viela, nes galvijas galėjo pralįsti.

M. B. tas pačias aplinkybes nurodė savo tarnybiniame pranešime, įvykį užfiksavo nuotraukose bei vaizdo įraše (t.1, b.l. 25-29).

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. S. nedalyvaujant. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo turinio matyti, kad jis šį dokumentą rašė dėl 2019-10-30 įvykio ir neaišku ar jam buvo žinoma apie 2019-11-08 įvykį. A. S. kaltė dėl to, kad jis neužtikrino, jog galvijas be ausų įsagų indentifikacinių numerių neišeitų iš žemės valdos, kurioje jis buvo laikomas, ribų į gretimai esantį žemės sklypą, įrodinėjama vien tik administracinio nusižengimo protokolą surašiusio Viešosios tvarkos skyriaus specialisto M. B. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, jo darytomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu. M. B. prie nuotraukų nurodė, kad jos darytos V. K. sklype, tačiau iš pačių nuotraukų ir vaizdo įrašo negalima identifikuoti vietovės. Daugiau jokie įrodymai dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo nerinkti. M. B. parodė kalbėjęs su V. K., kuri paaiškino, kad jos žemės sklypu naudojasi ūkininkai S., tačiau iš jos paaiškinimas nepaimtas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus renka <...> pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Šiuo atveju vien tik administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno parodymai, jo tarnybinis pranešimas, jo darytos nuotraukos ir vaizdo įrašas, kurie patys savaime nesusieja A. S. su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, nėra pakankami jo kaltei pagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų administracinio nusižengimo padarymo faktą, aplinkybes, A. S. kaltę padarius šį teisės pažeidimą, byloje nėra.

Dėl išdėstytų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nutrauktina, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skiriant A. S. administracinę nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis neteistas (teismų sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba.

Įvertinus teigiamus A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (ANK 34 straipsnio 1-2 dalys).

Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. A. S. ši administracinio poveikio priemonė neskirtina, nes už šį nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą.

CD diskas paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. S. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskirti 150,00 EUR baudą, kurią jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo nepatenkinimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nutraukti, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

CD diską palikti saugoti byloje.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ANK 668 straipsnio 4 dalyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Laima Dumskienė