Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą vadovavosi asmeninėmis prielaidomis ar rekomendacijomis, bet pagrįstų faktų ir/ar aplinkybių nėra detaliai nustatęs, įvertinęs ir/ar išdėstęs Sprendime.

Nurodo, kad Migracijos departamentas savo sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą, o tai leidžia manyti, kad institucija neatlieka savo pareigos, užtikrinant išsamų, korektišką informacijos rinkimą bei pateikimą.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais, tačiau įvardinta diskrecija nėra absoliuti. Taigi, turi būti įrodyta pakankama priežastis abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis.

Užsienietis, prašęs išduoti vizą, turi teisę žinoti, kokiu pagrindu ji nebuvo išduota, tam, kad turėtų galimybę tokį sprendimą ginčyti ir išsaugotų lygiavertę teisinio rungimosi galimybę. Konkrečiu atveju, viešojo administravimo subjektas neįvardino konkrečių aplinkybių pareiškėjui, o tik pasiūlė ginčyti Sprendimą ir tokiu būdu sužinoti atsisakymo aplinkybes.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokia situacija diskredituoja gerą, žmonėms tarnaujančio, viešojo administravimo subjekto vardą. Taip pat sukuria sąlygas, kurios tiesiogiai užsieniečiams apsunkina jų teisių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, įrodinėjant ir/ar teisiniu būdu rungiantis su institucija (- omis).

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas nėra teisingas, taip pat neparemtas protingumo kriterijais, nes atvykimo tikslas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla - valdyti ir dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje bendrovėje, tačiau, pareiškėjo manymu, institucija nekompetentingai bei neobjektyviai įvertino visą aplinkybių daugėtą ir situaciją, priimdama Sprendimą atsisakyti išduoti daugiakartę nacionalinę vizą, todėl Sprendimą laiko nepagrįstu (b. 1. 1-3).

Ginčijame sprendime konstatuota, kad kyla pagrįstų abejonių dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o pareiškėjo pateikti su UAB „Amalius“ susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia pagrįstų įtarimų, kad dokumentai buvo teikiami siekiant tik atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios įmonės veiklos vykdymui ir sudaro rimtą pagrindą manyti, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. darytina išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, nustatė, kad UAB „Amalius“ registruota negyvenamosios patalpos - garažo (bokso), kuris nuosavybės teise priklauso L. K., adresu. Negyvenamoji patalpa negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti. Migracijos departamento duomenimis, minėtas adresas yra aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas. Be to, Migracijos departamento duomenimis, L. K. šiuo adresu steigia juridinius asmenis bei tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.

Atsakovo nuomone, L. K. galėjo parduoti tik 280 vnt. įmonės akcijų, o pagal pateiktas UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis matyti, kad pareiškėjas ir K. R. (kitas bendrovės akcininkas) įsigijo net po 1 400 vnt. įmonės akcijų. Migracijos departamento duomenimis pareiškėjas yra įgijęs 140 vnt. įmonės akcijų (akcijos nominali vertė - 100 eurų), tai patvirtina ir užsieniečių pateikti, įmonės direktorės L. K. pasirašyti, UAB „Amalius“ duomenys apie akcininkus. Vadinasi, užsieniečių Migracijos departamentui pateikti duomenys nesutampa su Juridinių asmenų registro duomenimis.

Pažymi, kad sudarant ne vieną, o kelias UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos notarinės sandorio formos (jeigu parduodama 25% ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų).

Nurodo, kad nustatytos aplinkybės, įvertintos duomenų visumoje, pareiškėjo veiksmus apibrėžia kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų. Be to, Migracijos departamento duomenimis, UAB „Amalius“ įdarbintų darbuotojų šiuo metu nėra, įmonės direktoriui S. N. K. Lenkijos Respublikos konsulinė įstaiga Indijos Respublikoje šiais metais kovo mėn. atsisakė išduoti Šengeno vizą verslo tikslu (atsisakymo priežastys - buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą bei nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos).

Pažymėti, kad pareiškėjas nustatytos formos prašymą išduoti jam nacionalinę vizą pateikė 2018 m. vasario 22 d., t. y. likus dviem dienoms iki jo turimos Lenkijos Respublikos nacionalinės vizos galiojimo laiko pabaigos 2018 m. vasario 24 d.

Atsakovas sutinka, pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai yra nustatyta teisės aktuose, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo Migracijos departamentas sprendimo dėl nacionalinės vizos išdavimo laikotarpį pratęsė. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ne dėl sąmoningo vilkinimo, bet dėl objektyvių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (15/4- 1)171-308 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui A. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kaip UAB „Amalius“ akcininkui, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau - Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.10 papunktį (b. 1. 25-28).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1, 2 punktais, atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, kadangi užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) nustatytų atvykimo sąlygų, nes negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie vykimo tikslą (b. 1. 20-22).

Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau - įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau — dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal Šengeno sienų kodekso nuostatas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurioje bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas).

Pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal UTPĮ 19 straipsnio 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jei norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Amalius“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 eurų, nuo 2018 m. gegužės 7 d. įmonės direktoriumi paskirtas Indijos Respublikos pilietis Sapanbhai N. K.. Bendrovės steigėja - L. K., kuri nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo šios Bendrovės direktorė, (b. 1. 32-33, 59). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), registruota 16.07 kv. m. negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), kuri nuosavybės teise priklauso L. K. (b. 1. 61, 68-69). Teismo vertinimu, negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, minėtas adresas yra aktyviai naudojamas kaip įmonių registracijos adresas (b. 1. 62-64). Be to, Migracijos departamento duomenimis, L. K. šiuo adresu steigia juridinius asmenis bei tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Nors atsakovas nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo teiginiais.

Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, kaip UAB „Amalius“ akcininkas, pateikė keturias UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2018 m. vasario 21 d. Nr. 1, 2018 m. vasario 21 d. Nr. 2, 2018 m. vasario 22 d. Nr. 3 ir 2018 m. vasario 22 d. Nr. 4. (b. 1. 39-42, 45-49). Pareiškėjas Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 3 įgijo po 300 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė - 100 eurų), o sutartimis Nr. 2 ir Nr. 4 - po 400 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė - 100 eurų), bei akcininkas K. R. (b. 1. 71-74) pateikė penkias UAB „Amalius“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. 2018 m. vasario 21 d. Nr. 5, 2018 m. vasario 22 d. Nr. 6, 2018 m. vasario 3 d. Nr. 7 2018 m. vasario 24 d. Nr. 8 ir 2018 m. vasario 25 d. Nr. 8 (b. 1. 76-85). Sutartimis Nr. 5, Nr.6, Nr. 7 ir 2018 m. vasario 24 d. Nr. 8 įgijo po 300 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos verte - 100 eurų), o sutartimi 2018 m. vasario 25 d. Nr. 8 - 200 vnt. įmonės akcijų (vienos akcijos vertė -100 eurų). UAB „Amalius“ įstatuose nurodyta, kad įstatinis kapitalas - 2 800 eurų - padalytas į 280 paprastųjų vardinių akcijų, o akcijos nominali vertė yra 100 eurų (b. 1. 34-35). Teismui nepateikti įrodymai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas, akcijų skaičius bei akcijos nominali vertė nuo UAB „Amalius“ įregistravimo nesikeitė. Taigi, darytina išvada, kad L. K. galėjo parduoti tik 280 vnt. Bendrovės akcijų, tačiau iš pateiktų UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių nustatyta, kad pareiškėjas ir kitas šios Bendrovės akcininkas K. R. įsigijo net po 1 400 vnt. Bendrovės akcijų. Be to, pagal pareiškėjo pateiktus atsakovui duomenis pareiškėjas yra įgijęs 140 vnt. Bendrovės akcijų (akcijos nominali vertė - 100 eurų) (b. 1. 38). Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo atsakovui pateikti duomenys nesutampa su Juridinių asmenų registro duomenimis.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai. Iš pateiktų UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo datų, galima daryti išvadą, kad sudarant ne vieną, o kelias UAB „Amalius“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos notarinės sandorio tormos. Šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių dėl pareiškėjo skaidrumo ir sąžiningumo.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2018 m. birželio 6 d. duomenimis UAB „Amalius“ įdarbintų darbuotojų nėra (b. 1. 66).

Pažymėtina, kad pareiškėjas Migracijos valdybai nustatytos formos prašymą išduoti jam nacionalinę vizą pateikė 2018 m. vasario 22 d„ t. y. likus dviem dienoms iki jo turimos Lenkijos Respublikos nacionalinės vizos galiojimo laiko pabaigos 2018 m. vasario 24 d. (b. 1. 31).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas vizos gavimo pagrindas yra formalus. Pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, kadangi pareiškėjo pateikti su UAB „Amalius“ susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia pagrįstų įtarimų, kad dokumentai buvo teikiami siekiant tik atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui ir sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nacionalinei vizai gauti buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti nustatytas sąlygas nacionalinei vizai gauti ir legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje esantys rašytiniai į rodymai patvirtina, kad pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus vizai gauti, o tai sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos, tarp kurių ir numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas. Kadangi pareiškėjas nurodyto tikslo ir sąlygų nepagrindė, vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 2 punktu, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Dėl terminų ginčijamam sprendimui priimti, pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų terminų sprendimui dėl vizos išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimus, tuo labiau, kad ginčijamo Sprendimo priėmimas užtruko dėl išsamių pareiškėjo pateiktų duomenų tikrinimo veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas neprašė papildomos dokumentacijos dėl veiklos ir buvimo tikslų. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas sprendimuose naudoja šabloninę formą, grįsdamas atsisakymus išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė jam išduoti vizą. Įvertinus skundžiamą Sprendimą VAI 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (b. 1. 23), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAI 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, kaip įmonės akcininkui, atvykus į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar pasitelkiant atstovus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr.A858- 2720/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 1 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Heile prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (15/4-1)171-308 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui A. K.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAI 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.