- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-621-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31674-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R. G., jos gynėjui advokatui Mariui Švanui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo S. G. atsakomybėn vieneriems metams be užstato, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. G. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota R. G. vairuoto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio S. G., vertę atitinkanti suma – 3 755 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. neblaivi vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: ji 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 16.08 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoto transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – vyrui S. G. priklausantį 3 755 Eur (su PVM) vertės automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 2025 m. rugsėjo 5 d. 16.48 val. yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija) ir vairuodama automobilį susidūrė su D. A. vairuojama ir jai priklausančia motorine transporto priemone – automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, taip sukeldama eismo įvykį, neblaivi vairavo transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo ir valstybės nuosavybėn konfiskuoti S. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1. Prokuroras pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad automobilis, kurį įvykio dieną vairavo R. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nuosavybės teise priklauso kaltininkės vyrui S. G.. Vis dėlto, vadovaujantis aktualia teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nėra laikomas „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
2.2. Pažymima, kad S. G. yra atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. vyras, jie santuokoje gyvena 18 metų. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, aptariamas automobilis yra registruotas S. G. vardu ir įsigytas 2019 m. rugsėjo 18 d., taigi nusikalstama veika yra padaryta panaudojant transporto priemonę, kuri buvo įgyta esant santuokoje, t. y. laikoma jungtinės nuosavybės teise priklausanti abiem sutuoktiniams. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmuo, kuriam byla nutraukta, R. G. ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendį dalyje ir valstybės nuosavybėn konfiskuoti S. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria yra siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
6. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti R. G. vairuoto automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio S. G., vertę atitinkančią suma – 3 755 Eur. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra S. G. (1 t., b. l. 53). Nors sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismų praktika aptariamu atveju leidžia konfiskuoti turtą, kuris yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnis), būtina atsižvelgti į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikti duomenys iš esmės neleidžia taikyti BK 72 straipsnio 1-2 dalies nuostatų ir minėtą automobilį konfiskuoti valstybės nuosavybėn.
7. 2025 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje R. G. gynėjas advokatas skundą nagrinėjančiam teismui pateikė papildomus dokumentus – ikivedybinę sutartį, taip pat ir duomenis, patvirtinančius tai, jog S. G. yra įvykdęs paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir sumokėjęs valstybei 3 755 Eur. 2007 m. vasario 23 d. ikivedybinės sutarties, sudarytos tarp S. G. ir R. M. (dabar – G.), 1.1 punkte yra numatyta, kad šalys susitaria, kad bet koks nekilnojamas turtas, kilnojamas turtas, piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas iki santuokos tarp šalių sudarymo vienos iš šalių vardu ir/arba įregistruotas vienos iš šalių vardu, yra vienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Sutarties 1.3 punktas numato tai, kad šalys susitaria, kad bet koks nekilnojamas turtas, kilnojamas turtas, piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, kuris bus įgytas po santuokos tarp šalių sudarymo, gyvenant susituokus yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Sutarties 1.4 punkte numatyta tai, kad asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį po santuokos sudarymo vienas sutuoktinis laikinai perduos kitam sutuoktiniui šio asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gruodžio 3 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) miesto notaro biuro notarės N. P. raštas, kuriame patvirtinta, jog 2007 m. vasario 23 d. ikivedybinė sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pasirašyta jos šalių, t. y. S. G. ir R. M., bei patvirtinta (duomenys neskelbtini) miesto notaro biuro notarės N. Š. (dabar – P.). Šie duomenys patvirtina tai, jog minėta ikivedybinė sutartis yra galiojanti, t. y. automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnį, o yra asmeninė S. G. nuosavybė. Įvertinus pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog BK 72 straipsnio 1-2 dalies nuostatų taikymas šioje situacijoje yra negalimas. Atsižvelgus į tai, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
8. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. gruodžio 3 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13697, kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 91,67 Eur dydžio sumą.
9. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas dėl dalies skundžiamo nuosprendžio panaikinimo, kuris yra atmetamas. Būtinybę paskirti R. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 91,67 Eur dydžio sumai už R. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.