Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL, Ligoninė) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2016-12-22 iki 2017-01-18 (b. l. 13).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog atvežtas į Ligoninę buvo patalpintas į bausmės izoliatorių, kur buvo dar keturi asmenys, neaišku kokiomis ligomis tie asmenys buvo sergantys. Nurodė, jog jis turėjo būti patalpintas į kamerą vienas, o ne su sergančiais asmenimis.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato specialius izoliavimo reikalavimus tik asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze, – jie turi būti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012). Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 1 priede nurodytas Pacientų izoliavimo priemonių sąrašas (toliau - Sąrašas), kuriame yra išvardintos izoliavimo priemonių rūšys ir žymėjimo reikšmės. Šio sąrašo 1.1. punkte nustatyta, kad izoliavimo rūšis „D“ taikoma tiems pacientams, kurie serga per orą (su dalelėmis) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 21 punkte. Pagal Sąrašo 159.4. punktą, pacientams, kuriems įtariama plaučių ar gerklų tuberkuliozė, taikomos „D“ rūšies izoliavimo priemonės. Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pacientui įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos.

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 21.6 p. nustatyta, jog sergančiam kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriančiam tuberkuliozės mikrobakterijas pacientui, taikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintoje Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas asmenims, tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nustatytos izoliavimo priemonės - tokie pacientai guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pacientai, sergantys kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantys tuberkuliozės mikrobakterijas (patvirtinta plaučių ar gerklų tuberkuliozė) buvo laikomi izoliuotai nuo kitų asmenų Tuberkuliozės skyriaus 3 aukšte, taip pat privalomai dėvėjo apsaugines kaukes. Pacientai, kuriems būtina atlikti papildomus tyrimus šiai ligai diagnozuoti laikomi atskirai specialiai tam įrengtose Tuberkuliozės skyriaus 2 aukšto gyvenamosiose patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į Ligoninę atvyko dėl įtariamos plaučių tuberkuliozės, todėl jam buvo taikomi aukščiau nurodyti Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 izoliavimo reikalavimai, t. y. uždarymas kamerų tipo patalpoje, esančioje Ligoninės Tuberkuliozės skyriaus 1 aukšto kamerų tipo patalpoje Nr. 105. Vėliau, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas perkeltas į Tuberkuliozės skyriaus 2 aukšto gyvenamąją patalpą Nr. 217. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (jų nepateikė ir atsakovas), jog pareiškėjas su pretenzijomis dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, todėl teismas neturi pagrindo neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas nurodė, jog palatoje nebuvo, stalo, tvarkymo inventoriaus, todėl palatoje buvo dulkių, patalynėje veisėsi utėlės, nebuvo dezinfekuojamos patalpos, nebuvo galimybės išsiskalbti rūbus, duše nebuvo karšto vandens, nesuteikė kirpėjo paslaugų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad buvimo Ligoninėje metu jam nebuvo išduotos valymo priemonės, tačiau nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistųjų ir suimtųjų pageidavimus ir įstaigos finansines galimybes, nuteistiesiems ir suimtiesiems yra išduodamos valymo priemonės gyvenamosios patalpos švarai palaikyti. Dėl valymo priemonių išdavimo nuteistasis arba suimtasis turi kreiptis į tvarkinį. Šiam neišdavus reikalingų priemonių tvarkai gyvenamojoje patalpoje palaikyti, asmuo turi teisę kreiptis į budintį pareigūną arba su prašymu į įstaigos administraciją.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 yra patvirtinta Ligoninės patalpų valymo procedūra, kuria vadovaujantis savo gyvenamąsias patalpas kasdien valo nuteistieji ir suimtieji. Valymo inventoriumi ir priemonėmis šiuos asmenis aprūpina pagalbinis darbuotojas. Bendrojo naudojimo patalpas tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus Ligoninėje (b. l. 18-24). Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės, nedetalizavo dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių.

Atsakovas nurodė, jog Ligoninės pacientams minkštojo inventoriaus išdavimo ir skalbimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012. Vadovaujantis šia norma, lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti Ligoninės drabužiai, t. y. pižamos yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 (septynias) dienas. Atsižvelgiant į šioje normoje nustatytą reglamentavimą, tvarkinys 1(vieną) kartą per savaitę surenka iš Ligoninės pacientų nešvarų minkštą inventorių ir išduodą švarų. Nešvarūs Tuberkuliozės skyriaus skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog Ligoninės patalpos dezinfekuojamos, vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtintais dezinfekcijos planais (b. l. 17). Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Kauno skalbykla“ (b. l. 29-34), be to, LAVL paaiškino, kad ligoninės pacientai turi galimybę ir patys išsiskalbti savo drabužius. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl drabužių skalbimo, patalpų dezinfekavimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui raštu būtų reiškęs pretenzijas dėl nepatogumų skalbiant drabužius. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjas taip pat niekuo nepagrindė skundo teiginių, kad gydymosi LAVL metu jam nebuvo sudaryta galimybė nusikirpti. Taisyklių 258 p. (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2008-10-31 iki 2015-08-31) nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Minėtos Taisyklių nuostatos redakcijoje, galiojančioje nuo 2015-09-01 nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į LAVL administraciją su prašymais sudaryti galimybę nusikirpti ir tokius pareiškėjo prašymus buvo atsisakyta patenkinti.

Pareiškėjas nurodė, jog atvykus į Ligoninę nebuvo nuvestas į dušą.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir LAVL) laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. LAVL teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad, suteikdama gydomiems asmenims galimybę pasinaudoti dušu, vadovavosi minėtos higienos normos nuostatomis, nustatančiomis, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Paciento naudojimosi dušu tvarka, patvirtinta LAVL direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65, detalizuoja pacientų naudojimosi dušu tvarką ir infekcinėmis ligomis sergančių asmenų prausimąsi atskirame duše. Tvarkoje nurodyta, kad pacientams suteikiama galimybė naudotis dušu teisės aktuose nustatytu periodiškumu (2 punktas) papildomą naudojimosi dušu procedūrą pacientui skiria jį gydantis gydytojas (15 punktas). Už tinkamą asmens higienos laikymąsi atsako patys pacientai (17 punktas) (b. l. 25-28). Minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad asmuo atvykęs į LAVL pirmiausia turi būti vedamas į dušą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutrikus šilto vandens tiekimui, pacientams buvo siūloma pasinaudoti dušu Ligoninės ūkio aptarnavimo būrio pastate esančiose dušinėse. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato reikalavimo tiekti pacientams karštą vandenį į kamerų tipo patalpas ir (ar) palatas. Teismas daro išvadą, kad LAVL administracija neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būtų kildinama pareiškėjo nurodyta žala.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017-01-09 Tuberkuliozės skyriuje buvo vykdomi statybos darbai, sukeliamos dulkės, kuriomis jis buvo priverstas kvėpuoti.

Atsakovas paaiškino, kad 2017-01-09 Tuberkuliozės skyriaus 1 aukšte sveikatos priežiūros specialistų kabinetuose buvo atliekami dažymo darbai, kurie dulkių nesukėlė. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016-12-28 buvo perkeltas į Tuberkuliozės skyriaus 2 aukštą, todėl tuo metu vykdyti 1- ame aukšte dažymo darbai negalėjo tiesiogiai įtakoti pareiškėjo ir tokiu būdu sukelti jam nepatogumų.

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl stalo palatoje nebuvimo, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių nepatogumų. Be to, pažymėtina, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms kokie konkrečiai baldai turi būti gyvenamojoje patalpoje. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Atsakovas nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu NR. V-191 buvo patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis, į Ligoninę atvykę nuteistieji ir suimtieji buvo pasirašytinai supažindinami su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, Ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtinta dienotvarke ir kitais teisės aktais. Ligoninės gydomuosiuose skyriuose buvo iškabinti informaciniai stendai, kuriuose patalpinta nuteistiesiems aktuali informacija. Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus LR BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams, Ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas ir šio skyriaus būrio viršininkai individualiai į kiekvieną gyvenamąją patalpą atnešė šių teisės aktų pakeitimus, taip pat supažindino pacientus žodžiu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl teisės aktų neatitinkančių laikymo sąlygų Ligoninėje, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.