Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2021-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1313-630/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
e1-1313-630/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13563-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1313-630/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13563-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, teistas: 1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (2014 m. gruodžio 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno apskrities savivaldybių probacijos skyriaus); 2) Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2017 m. kovo 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus); 3) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimis prieš tai pakeitus paskirtąją arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė; 4) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 45 paros arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį visiškai subendrintos su bausmėmis už nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I epizodas) ir BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta subendrinta galutinė 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė (2020 m. kovo 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t. y. 2020 m. balandžio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau tris kartus Ž. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, kelių sąnarų sumušimą, kairio šonkaulio išorinio krumplio, kairio šlaunikaulio ir blauzdikaulio vidinių krumplių lūžimus su kraujo susikaupimu kairiame kelio sąnaryje, tuo nukentėjusiajam Ž. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. Š., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog jam buvo pateiktas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju dėl Ž. R. sumušimo, po ko buvo jam paskirta kardomoji priemonė. Atsiradus galimybei jis išvyko į užsienį, t. y. į Švediją kur ir dirba šiuo metu. Iki šiol nebuvo grįžęs, kadangi Lietuvoje buvo karantinas, jo tėvas sunkiai serga, bijojo grįžti, todėl ten ir buvo. Sužinojęs, kad jam yra paskelbta paieška, atsiradus galimybei, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d., grįžo į Lietuvą. Šis įvykis buvo ganėtinai seniai, nelabai atsimena kas buvo, žino kad su Ž. R. vartojo alkoholį, dėl kažko susipyko ir jis su kažkuo jam sudavė. Šiuo metu neatsimena nei su kuo sudavė, nei kur sudavė, nes jau buvo viskas seniai, o be to buvo išgėręs alkoholio. Po šio įvykio jis kalbėjo su Ž. R., jo atsiprašė, jis jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė. Supranta, kad labai blogai pasielgė, dėl to labai nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Yra susipažinęs su Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padaryta žala dėl Ž. R. gydymosi išlaidų, jas apmokėjo ir pateiks kvitą. Sutinka ir prašo kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 114–116).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2020 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 5 d., apie 23.51 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui Ž. R. kaimynas R. Š. su metaliniu vamzdžiu trenkė į koją ir jis negali atsistoti. 2020 m. balandžio 6 d., apie 17.48 val. tikslinant įvykio aplinkybes buvo susisiekta su Ž. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefonu, kadangi Ž. R. guli viešojoje įstaigoje „Jurbarko ligoninė“ (toliau – VšĮ „Jurbarko ligoninė“) dėl kojos sužalojimo. Asmuo paaiškino, kad 2020 m. balandžio 5 d., apie 22.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su R. Š. pas jį garaže, adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl neaiškių priežasčių R. Š. supykęs pasiėmė metalinį strypą trenkė jam 5-6 kartus į kairę kūno pusę – į įvairias kūno vietas ir taip po smūgių sužalojo jam koją. Po įvykio jis parėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir apie 23.51 val., paskambino į pagalbos centrą. 2020 m. balandžio 6 d., apie 18.00 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme rado medinį garažą, kurį nufotografavo, taip pat nufotografavo ir garažo vidų, kuriame buvo daug darbo įrankių ir visokių mechanizmų, vėliau buvo rastas sodyboje kitas garažas, jo vidus nufilmuotas (filmuota „Body camera“, Nr. MRJ-5F380E). Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 5–6);

2020 m. balandžio 7 d. Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 5 d., 23.51 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose yra sumuštas vyriškis. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė Ž. R. gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, su juo sunkiai buvo įmanoma išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kalbėjo nerišliai, kiek buvo įmanoma išsiaiškinti jis teigė, kad pas kaimyną R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį netoliese, vartojo alkoholinius gėrimus ir šis dėl neaiškių priežasčių išgertuvių metu jį sumušė, tai yra sudavė jam metaliniu strypu per koją. Daugiau su Ž. R. įvykio vietoje aplinkybių nebuvo galimybės išsiaiškinti bei jo apklausti, nes greitoji medicinos pagalba išvežė jį į VšĮ „Jurbarko ligoninė“ priėmimo skyrių. O karantino laikotarpiu ligoninėje atlikti apklausas taip pat nebuvo galimybės. Įvykio vietoje buvo bendrauta su Ž. R. tėvais – A. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir jo žmona R. R., gimusia (duomenys neskelbtini), kurie teigė, kad į namus grįžo neblaivus jų sūnus Ž. R., kuris pasakė, kad jį sumušė kaimynas R. Š. – sudavė metaliniu strypu per koją. Ž. R. motina teigė, kad jų sūnus su kaimynu R. Š. nuolatos girtauja, yra draugai ir susimuša ne pirmą kartą, po to vėl susitaiko, taip pat nurodė, kad sūnus niekam pretenzijų neturės ir pareiškimo nerašys (b. l. 7–8);

nukentėjusiojo Ž. R. parodymai, kuris visuotinio karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu, 2020 m. balandžio 7 d., 13.45 val.–13.59 val., Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, naudojant mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“, buvo apklaustas ir parodė, kad tą dieną jie kartu dirbo, o po darbų apie 18.00 val.–20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nuėjo pas R. Š. į garažą, esantį netoli namų, kur dviese vartojo alkoholį – gėrė degtinę, daugiau jokių asmenų kartu su jais nebuvo. Išgertuvių metu į garažą atbėgo šuo, R. Š. puolė vyti jį lauk ir pagriebęs metalinį strypą – apie 70-80 cm ilgio, sudavė juo šuniui. Ž. R. bandė jį sudrausminti, tačiau šis nekreipė dėmesio ir atsisukęs į jį, rankose laikydamas tą patį metalinį strypą, sudavė juo mažiausiai 5 smūgius jam į kojas, į nugarą, į rankas, kuriomis jis dengėsi galvą. Po to R. Š. išbėgo iš garažo paskui šunį, o Ž. R. paskambino tėčiui ir bendruoju pagalbos centro numeriu – 112. Laukdamas policijos ir medikų jis girdėjo cypiantį šunį, tačiau nieko nebuvo matyti, kadangi jau buvo tamsu. Atvykę medikai pristatė jį į ligoninę, kur jis dėl sužalotos kojos buvo gydomas. Jis nežino, ar kažkas galėjo matyti įvykį, nes garaže jie buvo dviese, o lauke buvo tamsu ir jau buvo vėlus metas. Šiuo metu jis dėl patirtų išgyvenimų ir išgąsčio negali pasakyti, ar R. Š. turi pretenzijų, ar reikš civilinį ieškinį. Jo teigimu, R. Š. yra neprognozuojamas – ankščiau yra jam sulaužęs nosį (b. l. 11–15);

papildomi nukentėjusiojo Ž. R. parodymai, kur jis parodė, kad 2020 m. balandžio 5 d., po pietų, kartu su kaimynu R. Š. buvo lauke. Buvo atvažiavęs traktoriukas, kuris R. Š. kasė pamatus, o po to jis paprašė, kad jam iškastų duobę nuotekoms. Su R. Š. jaunystėje tarp jų yra buvę konfliktų, tačiau šiuo metu jų santykiai buvo kaimyniški, draugai dideli nebuvo, tačiau ir pykčių tarp jų nebuvo. Kai baigė darbus, apie 18.00 val.–20.00 val., R. Š. pakvietė jį į prie namų esantį savo garažą išgerti alkoholio. Dar tuo metu kai dirbo lauke, R. Š. vis nueidavo į savo garažą ir ten išgerdavo alkoholio, kvietė ir juos, tačiau jie nėjo. Kai jis jį pakvietė baigus darbus, jis sutiko ir nuėjo į garažą, jie buvo dviese ir vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Kažkuriuo metu jis atsistojo ir nuėjo į kambarį. Iš jo atsinešė užkandos ir netrukus po to į garažą įbėgo šuo (vilkšunis), kuris puolė imti nuo stalo maistą. R. Š. griebė metalinį strypą ir trenkė juo šuniui vieną kartą, šis cypdamas išbėgo, tada jis pasakė R. Š.: „ką čia darai?“, bandė jį sudrausminti, o tada jis atsisuko į jį ir bandė jam suduoti strypu į galvą, tačiau jis savo kaire ranka ją užsidengė ir pataikė į ranką, o po to sudavė į nugaros sritį, dėl ko jis nugriuvo garaže. Jam bandant atsistoti, R. Š. sudavė jam juo per kojas du kartus, jis pajuto didžiulį skausmą ir pamatė, kad kelnės prakirstos, o jo kojoje buvo žaizda. Po to, kai jis jam sudavė per kojas, jis laikydamas rankoje tą patį strypą išbėgo iš garažo, o jis tada atsistojo ir nuėjo link namų. Būdamas prie jų paskambino tėčiui, nes pats laiptais į namus užlipti nepajėgė ir laukdamas, kol tėtis ateis, girdėjo šuns cypimą ir R. Š. šūksnius, tačiau ką jis kalbėjo, nesuprato. Nieko nematė, nes jau buvo tamsu, tik girdėjo. Po to išgirdo užsidarančias R. Š. namų duris ir suprato, kad jis grįžo į namus. Kai atėjęs tėtis jam padėjo grįžti į namus, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę medikai išvežė jį į VšĮ „Jurbarko ligoninė“, kur jis praleido ten keletą dienų. Po šio įvykio su R. Š. susitikęs nebuvo, jo nematė, tačiau jis buvo atėjęs pas jo tėvus ir dėl savo elgesio atsiprašė, sakė, kad nieko neatsimena ir jog padengs gydymo išlaidas, tačiau tėvai pasakė, kad jie yra suaugę ir čia jų pačių reikalai. Po įvykio girdėjo kalbas, jog pas R. Š. mamą kartais padėti ateidavęs A. K., pravarde „Bimba“, kuriam apie 50 metų, iš jos namų, galimai užmuštą šunį paėmė ir kažkur toli išvežęs, užkasė. Po šio įvykio kitą rytą jo tėvas A. R. matė jį plaunant R. Š. namų laiptus ir tvarkant skaldą apie juos. Gali pasakyti, kad jo tėvai baiminasi liudyti apie tai, ką matė, kadangi R. Š. yra neprognozuojamas. Jis R. Š. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 16–22);

valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 194/2020(10), iš kurių matyti, kad Ž. R. nustatyta muštinė žaizda kairėje blauzdoje, kelių sąnarių sumušimas, kairio šonkaulio išorinio krumplio, kairio šlaunikaulio ir blauzdikaulio vidinių krumplių lūžimai su kraujo susikaupimu kairiame kelio sąnaryje. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio išorinio krumplio, kairio šlaunikaulio ir blauzdikaulių vidinių krumplių lūžimų su kraujo susikaupimu kairiame kelio sąnaryje, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 34–35);

liudytojo A. R. parodymai, kuris visuotinio karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu, 2020 m. balandžio 8 d., 13.25 val.–13.42 val., Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, naudojant mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“, buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris parodė, kad 2020 m. balandžio 5 d., apie 22.00 val., jis buvo namuose, kai jam paskambino sūnus Ž. R. ir paprašė, kad jis ateitų jį parsivesti į namus, nes pats paeiti negali, sakė, kad kaimynas R. Š. sumušė jį vamzdžiu. Tada jis išėjo į lauką ir netoli namų, prie jam priklausančių technikos įrenginių, rado sūnų Ž. R., kuris verkė ir sakė, kad skauda kojas, nugarą, rankas, kuriomis jis dengėsi galvą, norėdamas išvengti smūgių. Jam vienam vesti sūnų buvo sunku, todėl jis paskambino žmonai, kuri atėjo ir padėjo sūnų parsivesti į namus. Namuose jį nurengė ir matė, kad kairėje kojoje yra žaizda, ją sutvarstė ir nuvedė sūnų į kambarį, tačiau jis pradėjo dejuoti iš skausmo, tada išsikvietė medikus, kurie atvykę sūnų išvežė į VšĮ „Jurbarko ligoninė“, kur jis buvo gydomas. Kiek jis žino, kaimynas R. Š. jo sūnų metaliniu vamzdžiu užpuolė nei iš šio nei iš to, kiek sūnus jam sakė, atrodė, kad R. Š. kažkas vaidenasi. Jo teigimu, R. Š. yra neprognozuojamas, jis neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos ir jis bijo dėl savo saugumo. Tą vakarą jis matė, kad po įvykio, R. Š. motina jį įsivedė į namus ir jis jo daugiau tą vakarą nematė (b. l. 50–53);

liudytojos R. R. parodymai, kuris parodė, kad 2020 m. balandžio 5 d., vakare, tikslaus laiko nežino – buvo vėlu, su sutuoktiniu A. R. buvo namuose, kai vyrui paskambino sūnus Ž. R.. Sutuoktinis iš karto pakilo iš lovos ir nulipo žemyn, jis dar kalbėjo su sūnumi telefonu ir jai nieko nesakė. Netrukus išgirdo, jog jis šaukia ją ateiti žemyn. Ji nulipusi žemyn, prie laukinių durų, rado susmukusį ir verkiantį sūnų. Sūnų įnešė į kambarį, buvo matyti, kad jo kairė koja sužalota – buvo žaizda. Atsinešė vaistinėlę ir sutvarstė sūnui koją. Paklausus kas jam nutiko, sūnus Ž. R. pasakė, kad jį metaliniu strypu sužalojo kaimynas R. Š., tačiau smulkiau nieko neaiškino ir nepasakojo. Sūnų paguldė į lovą ir patys su vyru taip pat nuėjo miegoti, o po kurio laiko išgirdo, kad sūnus kviečia greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį išsivežė į VšĮ „Jurbarko ligoninė“, kur jis buvo gydomas. Ji sūnaus ir R. Š. konflikto nematė ir jokio triukšmo negirdėjo, žino tik tai, ką pasakė ir tai, ką jai pasakė sūnus (b. l. 60–62);

liudytojos V. Š. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad ji pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš sūnų R. Š. (b. l. 65–67);

liudytojo A. K. parodymai, kuris parodė, kad pažįsta tiek R. Š., tiek Ž. R. nuo jų vaikystės. Pažįsta tiek juos, tiek jų tėvus, prieš daug metų gyveno netoliese vieni nuo kitų. Labiau bendraudavo su Š. – su R. tėvu A., vienas kitam padėdavo dirbti įvairius darbus ir pan. Prieš maždaug penkis metus jis susirgo, nuo tada, kai pats būna namuose, (duomenys neskelbtini), padeda jo žmonai V. Š. atlikti reikalingus darbus. Būdavo, kad ateidavo pas ją apie 09.00–10.00 val. ryto, padirbdavo tai, ką ji prašydavo ir eidavau namo. Tikslaus laiko pasakyti negali, žino, kad tai buvo pavasaris, jis buvo atėjęs pas Š., lauke dirbo sūnus R. Š. ir jų kaimynas Ž. R., jie kasė pamatus. R. Š. paprašė jo, kad jam padėtų ir parodytų traktorininkui kur reikia kasti. Tai padaręs jis išėjo namo, o jie, kaip suprato, toliau dirbo pas Ž. R.. Kitą dieną vėl nuėjo pas Š. ir ten dirbo reikalingus darbus. Niekas su juo apie praėjusią dieną nieko nekalbėjo. Gali pasakyti, kad jis jokio Š. šuns niekur nevežė ir jo neužkasė, nesupranta apie kokį šunį čia kalbama. Kiek atsimena, nuo 2020 metų gegužės mėnesio dirba Prienų rajone, Jiezne, tuo metu kai padėdavo Š. atlikti reikalingus darbus, jie turėjo vieną šunį. Dar prieš kurį laiką buvo ir kitas šuo – vilkšunis, tačiau jis buvo senas ir jau kuris laikas jo nėra. Iš kur tokios kalbos sklinda, kad jis kažkur užkasė užmuštą šunį, tikrai nežino, tačiau jis nieko bendro su tuo neturi (b. l. 88–91);

bendrojo pagalbos centro skambučių apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. balandžio 5 d., 23.33.05 val., 23.54.58 val., informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai, iš kurių matyti, kad Ž. R. praneša apie jam R. Š. suduotus smūgius ir padarytus sužalojimus, nurodo adresą kur viskas vyko (b. l. 92–98).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2020 m. balandžio 5 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, sudavė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau tris kartus Ž. R. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą kairėje blauzdoje, kelių sąnarų sumušimą, kairio šonkaulio išorinio krumplio, kairio šlaunikaulio ir blauzdikaulio vidinių krumplių lūžimus su kraujo susikaupimu kairiame kelio sąnaryje, tuo nukentėjusiajam Ž. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams bei būdamas recidyvistu.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą bei nustatant R. Š. nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant R. Š. nuo 22.00 val. iki 7.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamasis R. Š. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė neskirti bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, kadangi jo darbo pobūdis yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis užsienyje (b. l. 162–165).

2021 m. gruodžio 27 d. teisme gautas R. Š. prašymas neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, kadangi jis dirba Š. K., teigiamai charakterizuojamas darbdavio, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, apmokėjo gydymo išlaidas, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Taip pat nurodė, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra jis neturėtų galimybės dirbti ir prarastų darbą, kadangi Probacijos tarnyba neturėtų galimybės jo išleisti į darbovietę užsienyje ir kontroliuoti, dėl to vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi prašė skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, o teismui neradus galimybės skirti baudos, skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kadangi paskyrus intensyvią priežiūrą, R. Š. neturėtų jokios galimybės tęsti savo darbą darbovietėje.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Š. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholio vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka nebaustas; duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai); į tai, kad kaltinamojo R. Š. padaryta 1 142,30 Eur žala atlyginta, dėl to atsisakyta civilinio ieškinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. 2020 m. kovo 12 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus ir nepraėjus nei mėnesiui laiko – 2020 m. balandžio 5 d. padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su žmogaus sveikatos sutrikdymu, be to jis ne kartą buvo teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo – ankščiau teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas, lygtinis paleidimas, tačiau taikytos bausmės buvo neveiksmingos, todėl neskirtina prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas. Tačiau byloje yra duomenų, jog kaltinamasis deda pastangas keisti savo elgesį, šiuo metu dirba, atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skiriant 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Nors šiuo metu R. Š. dirba Š. K., teigiamai charakterizuojamas darbdavio, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, apmokėjo gydymo išlaidas, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, pakankamomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti. Vertindamas šias aplinkybes bausmės individualizavimo kontekste teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės (darbovietė (duomenys neskelbtini) egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo ir R. Š. buvo žinomos, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesulaikė, dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu.

Kaltinamajam R. Š. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118–120), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su BPC pateiktu garso įrašu, viso 1 vnt. ir kompaktinis diskas su nukentėjusiojo Ž. R. ir liudytojo A. R. apklausų įrašais, viso 1 vnt., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. Š. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose (Ulonų g. 8A, Alytus).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su BPC pateiktu garso įrašu, viso 1 vnt. ir kompaktinį diską su nukentėjusiojo Ž. R. ir liudytojo A. R. apklausų įrašais, viso 1 vnt., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Antanaitienė