- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-900-511-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00151-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
nuteistajam R. K.
vešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str., ir jam paskirta bausmė – areštas 45 paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. buvo nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 30 d. apie 14 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo, Laisvės a. 17, Panevėžyje, trečio aukšto koridoriuje prie posėdžių salės Nr. 303 įžeidė žodžiu valstybės tarnautojų funkcijas atliekančius asmenis - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininką A. Ž., tyrėją D. Š. ir tyrėją I. Š., pasakydamas „Jums bus pyze“, „stovi čia mentų rožos“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-02 nuosprendį ir pagal BK 290 str. išteisinti. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius BPK 20 str. 5 d., BPK 242 str. 1 d. pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teigia, kad 2013 m. balandžio 30 d. apie 14 val. Panevėžio miesto apylinkės teisme, trečio aukšto koridoriuje, prie posėdžių salės Nr. 303, laukė kol prasidės teismo posėdis. Koridoriuje taip pat buvo nukentėjusieji, kuriuos žinojo kaip policijos pareigūnus, jie jį taip pat pažinojo. Policininkai bandė užmegzti pokalbį, pašaipiai užduodami klausimus, į jų provokacijas mandagiai atsakinėjo, t.y. mandagiai atsakė į jų pašaipas, necenzūrinių žodžių nevartojo, „mentais“ nevadino, nesakė frazių nurodytų kaltinime. Kadangi yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, žinojo, kad bet koks netinkamai ištartas žodis bus pavartotas prieš jį, todėl buvo visiškai tolerantiškas policininkų pašaipoms, savo atžvilgiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes už jo galimai atliktus veiksmus atsakomybė numatyta tiek Baudžiamajame, tiek ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino visų argumentų, ir net esant galimybei kitomis viešosios teisės priemonėmis (šiuo atveju taikant administracinę atsakomybę) apsaugoti teisinę tvarką ir nubausti pažeidėją, taikė griežčiausią teisinės atsakomybės formą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. K. ir jo gynėja adv. R. K. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog R. K. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 straipsnį.
BK 290 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.
ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.
Atsakomybė už ATPK numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 str. 2 d. nurodytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atsižvelgiama į ATPK 187 str. 2 d. dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (kasacinės bylos Nr. 2K-542/2005, 2K-114/2006, 2K-396/2009). Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Vertinant, ar veika atitinka BK 290 str. numatytą nusikaltimą, ar ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiama ir į įvykio situaciją, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009), į tokia veika padarytą žalą ( kasacinė byla Nr. 2K-396/2009).
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų D. Ž., I. Š., A. Ž., parodymai patvirtina, kad R. K. policijos pareigūnų D. Ž., I. Š., A. Ž. adresu, jiems vykdant savo tarnybines funkcijas, vartojo žodžius: „jums bus pyze“, „stovi čia mentų rožos“, šie žodžiai įžeidė pareigūnus. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nesutinka, jog ši veika atitinka BK 290 str. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija mano, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas netinkamai, neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių.
Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai A. Ž., D. Š. ir I. Š., įvykio metu vykdė savo tarnybines funkcijas – pristatė į apklausą teisme liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, ir laukė koridoriuje apklausos pabaigos. R. K. minėtas frazes pareigūnams pasakė praeidamas jiems pro šalį, būdamas susijaudinęs dėl liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, duotų nepalankių jam parodymų, neigiamai vertindamas jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, kuris buvo nutrauktas, po to vėl atnaujintas, esant priešpriešai tyrime dalyvavusių nukentėjusiųjų atžvilgiu. R. K. veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, truko trumpai. Be to, nenustatyta, kad R. K. pareigūnų adresu pasakytus įžeidžiančius žodžius būtų girdėję kiti asmenys. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokiais R. K. veiksmais padaryta pareigūnams moralinė žala yra didelė. Civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos padarymo byloje nepareikšta. Nekyla abejonių, kad R. K., pasakydamas minėtas frazes policijos pareigūnų adresu, juos įžeidė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegijos nuomone, minėta R. K. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, kai gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri, pažymėtina, yra pakankamai griežta - pagal ATPK 187 str. 2 d. gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir areštas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. K. veika, atsižvelgus į jos pobūdį bei aptartas aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str., o turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. požymių. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 str., naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, R. K. šios veikos nepadarius. (BPK 329 str. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
R. K. pagal BK 290 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.