Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-70-666/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-70-666/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01417-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, A. L. K.
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-70-666/2013
(Proceso Nr. 2-25-3-01417-2012-0)
(S)
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1, 106.3
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-02-07Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. ieškinį ir patikslintą ieškinį (skundą) suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir A. L. K. dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012-08-17 nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-06-11 nutarimą panaikinimo, panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį. Prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą; panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą. Įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo prašant panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-28 įsakymą Nr., kuriuo buvo (1) panaikintas LR žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei K. L."; (2) pakeistas Kretingos rajono valdybos 1994 m. kovo 10 d. potvarkis Nr. 78 v priedas, eilutėje „K. L." išbraukiant esančius įrašus; (3) pripažintas netekusiu galios 2,40 ha ploto žemės sklypo (kad. Nr. registras Nr.; (4) įpareigota Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja teikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl žemės sklypo išregistravimo; (5) paimtas į laisvą valstybinį žemės fondą žemės sklypas Nr. , esantis E kaime, Kretingos raj. (6) priimta išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės" K. L. pagal priedą (1 pozicija)".

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Generalinės prokuratūros nutarime neteisingai aiškinami teisės aktai bei daromos nepagrįstos išvados dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. ruodžio 28 d. įsakymo Nr. 13.6-6920, kuriuo buvo panaikintas Žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 1atstatyti K. L. nuosavybės teises į 2,32 ha žemės E kaime, Kretingos rajone, grąžinant ją natūra. Pareiškėjos atstovo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas Klaipėdos apskrities viršininkas neturėjo teisės revizuoti Žemės ūkio ministerijos sprendimo, nes minėtas sprendimas jau buvo įvykdytas, o K. L. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo praleidusi įstatyme numatytą terminą. Taip pat nurodyta, jog prokurorai turi ginti viešąjį interesą - Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-12 sprendimas, kuriame nustatyta, kad galimai neteisėtu administraciniu aktų, susijusių su asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimu bei nuosavybės teisių į jj atkūrimo (tarm tarpe ir dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 13.6-692) pareiškėja negali ginčyti, nes neturi subjektinės teisės.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra atsiliepimu prašo ieškinį (skundą) atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad prokuratūra tinkamai pasinaudojo diskrecijos teise nereikšti ieškinį dėl viešo intereso gynimo, kadangi pareiškėja siekia ginti savo subjektines teises. Konkrečiu atveju taip pat nebuvo konstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti bylą ar ne. Prokuroras, realizuodamas jam įstatymų suteiktą viešojo intereso gynimo funkciją, ją įgyvendina laikydamasis savarankiškumo principo, vertina visą surinktą medžiagą ir sprendžia, ar nustatytas pažeidimas turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas sukuria tik prielaidas atkurti nuosavybės teises į žemę, įskaitant asmeninio ūkio žemės sklypą, ir yra susijęs tik su K. L. interesais, tačiau pats savaime nesuponuoja nuosavybės teisių į P. K. valdytą žemę atkūrimo pažeidimų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendime nurodyti motyvai dėl pareiškėjos subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. L. nebuvimo iš esmės sutampa su prokurorų nutarimų argumentais. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Todėl prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti.

Suinteresuotas asmuo A.L. K. atsiliepimo į ieškinį (skundą) nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nesutinka su Generalinės prokuratūros nutarimu bei Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, kuriais atsisakoma ginti viešąjį interesą ir prašo įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (LR CPK 49 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė LR CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK 443 str. numato, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK V dalyje nėra nurodoma, kad nagrinėjamos kategorijos byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl galimybė pasirinkti bylos nagrinėjimo tvarką priklauso išimtinei teismo diskrecijos teisei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių bei priežasčių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų išsamiau atskleista bylos esmė. Todėl pagrindo nukrypti nuo bendrųjų procesą reglamentuojančių teisės normų nėra, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 1, 5 d.).

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, kuriais atsisakoma ginti viešąjį interesą ir prašoma įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pagrįstumo. Byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo materialinių subjektinių teisių pažeidimo egzistavimas. Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas žmogus pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys. Viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai egzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Teisės doktrinoje nėra suformuluotos viešojo intereso sąvokos, todėl kiekvienu atveju apie viešo intereso egzistavimą sprendžiama individualiai.

LR CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. LR Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Taigi, pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali įtakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienašališkai sprendžia dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo.

Vadinasi, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokiu atveju prokuroro atsisakymas ginti viešąjį interesą negali būti traktuojamas kaip prokuroro neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – kaip viešosios teisės normų valstybės pareigūno kompetencijai priskirto teisinio veiksmo (įteisinto arba legitymaus veiksmo) neatlikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. Paulikienė, atsižvelgdama į A. C. ir A. L. K. įgalioto atstovo P. J. K. atstovo advokato G. Černiausko 2012-05-08 pareiškimą, gautą 2012-05-14, pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, atkuriant nuosavybės teises. Tyrimo metu prokurorė nenustatė nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų pažeidimų, todėl 2012-06-11 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ( b.l. 8-11). LR Generelinėje prokuratūroje 2012-07-19 gautas A. C. ir A. L. K. įgalioto atstovo P. J. K. atstovo advokato G. Černiausko skundas dėl 2012-06-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. Paulikienės nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ištyręs skundą LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. Kasparavičius paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. Paulikienės 2012-06-11 nutarimą ( b.l. 12-13).

Pareiškėja nurodo, jog prokuratūra privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl viešojo intereso gynimo, apginant pareiškėjos pažeistą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, bet teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytose aplinkybėse nėra viešo intereso egzistavimo fakto ir nėra pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nes yra išimtinai susijusi su privataus asmens interesais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prokuratūra atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą egzistavimo ir teismų priimtų sprendimų pagrįstumo. Ištyrus minėtas aplinkybes, jokių teisės aktų pažeidimų, kurie prokuroro manymu galėtų lemti pareiškėjo, kitų asmenų grupių, valstybės ar visuomenės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, prokuroras nenustatė, todėl konstatuodamas, kad ginti pareiškėjo teisės teismo sprendimais atsisakyta pagrįstai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusių norminių aktų, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad byloje vyrauja viešasis interesas, kadangi teismų nagrinėtos bylos susijusios išimtinai su pareiškėjo subjektinių teisių, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gynimu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta. Prokuratūros atliktas skundo tyrimas laikytinas pakankama pareiškėjo teisių ir viešojo intereso apsaugos teisingos pusiausvyros užtikrinimo priemone, todėl prokuroro sprendimas paliktinas galioti kaip neprieštaraujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290-291,442, straipsniais, teismas

nutaria:

A. C. ieškinį ir patikslintą ieškinį (skundą) suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir A. L. K. dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2012-08-17 nutarimo palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-06-11 nutarimą panaikinimo; panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-06-11 nutarimą, įpareigojimo Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Erikas Jurgutis