- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- N-444-81-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas R. V. 2007 m. balandžio 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 22.15 val., Tarvydų kaime, vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. balandžio 19 d. nutarimu R. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje padarymą, skyrė 1800 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.
II.
R. V. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti paskirtą baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti. Nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog paskirtoji nuobauda per griežta. Pažymėjo, jog yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, žmona nedirba, jis pats užsiima individualia veikla – statybos ir remonto darbais, kuri reikalauja turėti teisę vairuoti. Taip pat nurodė, jog teisė vairuoti reikalinga ir kartą per savaitę nevaikštančią motiną vežti pas gydytojus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi R. V. skundo netenkino konstatavęs, jog padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, paties prisipažinimu, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Teismas pažymėjo, jog asmens nuoširdus gailestis, vykdoma veikla, rūpinimasis motina, nepilnamečių vaikų auginimas, teigiama Šilutės seniūno charakteristika, baudos sumokėjimas, specialių kursų Apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas – nėra kriterijai ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Pabrėžė, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Teismas konstatavo, jog nuobauda parinkta nenustačius administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog asmuo turi galiojančių nuobaudų, viena jų skirta ir už vairavimą neblaiviam padarytą KET pažeidimą (ATPK 127 str. 3 d.). Nutartyje akcentuota, jog už ankstesnius pažeidimus skirtos nuobaudos neįvykdytos, jų tikslai nepasiekti, asmuo išvadų nedaro. Taip pat pažymėta, jog padarytas vienas iš sunkiausių KET pažeidimų, o specialiosios teisės atėmimas skiriamas ir tais atvejais, kai teisė vairuoti yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (ATPK 27 str.).
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi, R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą pakeisti: palikti paskirtąją 1800 litų baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, motyvais, papildomai nurodo, jog, jo manymu, visos pirmos instancijos teismui išdėstytos aplinkybės yra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, leidžiančių ypatingai švelninti jo atsakomybę.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. V. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota (pagal pažeidimų padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.
Teikdamas apeliacinį skundą, R. V. siekia nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – sušvelninimo manydamas, jog jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio (po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365) analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes ir pakankamai detaliai motyvavo, kodėl skunde nurodytos išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinumas - taip pat eliminuoja prašomų nuostatų taikymą. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo neįrašė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bylą nagrinėjant Institucijoje taip pat nesigailėjo, pirmosios instancijos teismo posėdyje klaidindamas teismą teigė, jog važiuoti neblaivus neketino, o tik norėjo perstatyti mašiną, nors tokius teiginius aiškiai paneigia į bylą surinkta medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismams nurodoma tokia aplinkybė (nuoširdus gailestis) lengvinančia atsakomybę nelaikytina, nes yra deklaratyvi.
Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 2,17 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė galbūt yra tokia, kai dar galima vairuoti. Šią aplinkybę patvirtina ir tarnybinio pranešimo duomenys, jog nustačius R. V. girtumą šis sunkiai ėjo, t. y. ne kartą griuvo.
Dėl teisės vairuoti turėjimo būtinumo individualiai veiklai – statybos, remonto darbams - vykdyti pasakytina, jog tam teisė vairuoti nėra būtina. Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija ir apelianto amžius (35 metai) nesudaro kliūčių užsiimti tokia veikla, kuriai nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Galimos dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės (apsunkintas rūpinimasis neįgalia motina, vaikais) tai pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Padėti motinai kartą per savaitę (beje, tokia aplinkybė įrodymais neparemta) pasiekti gydytojus teisė vairuoti nereikalinga, darbo pobūdis (iš paties žodžių - individualios įmonės savininkas) leidžia motina pasirūpinti bet kokiu momentu ir ne pačiam vairuojant (pvz. pasinaudojant visuomeninio transporto, taksi paslaugomis ir pan.). Be to, apeliantas nurodė, jog neįgali motina gyvena kartu su jo šeima, sutuoktinė nedirba, taigi skunde pirmosios instancijos teismui nurodyta aplinkybė, jog jam netekus teisės vairuoti nebebus kam pasirūpinti sergančia motina – nepagrįstas.
Atsižvelgiant į visa tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nuobauda individualizuota tinkamai, todėl ją švelninti ir sankcijos ribose pagrindų nėra, o skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.