Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Marytei Švažienei ir Laisvutei Kartanaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atstovei Ritai Dabužinskienei,

nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros, siekiančios apginti viešąjį interesą, pareiškimą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2007 m. parengtas Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei jų plotai bei sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus, minėto sąrašo 2 punkto, kuriuo patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos, panaikinimo bei Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 9065, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,78 ha miško sklypą (5 866 Lt vertės) Rudeliškių kaime, Akmenės rajone, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą pagal pateiktą informaciją nustatyta, kad:

1991 m. lapkričio 26 d. S. D. kreipėsi į tuometinę Anykščių rajono Kavarsko apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 8,30 ha žemės, turėtos tuometiniame Skapiškių kaime, Kavarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Pateiktame prašyme buvo nurodyti buvusio žemės savininko įpėdiniai: dukros S. D. ir A. P. bei anūkai A. D., K. D. ir Vida (turėtų būti Alvyda) Kasteckienė. 1993 m. gruodžio 28 d. Anykščių rajono Kavarsko apylinkės darbinė grupė, išnagrinėjusi dokumentus dėl savininkui P. D. priklausančios žemės, nutarė siūlyti atkurti nuosavybės teises į 8,3 ha bendro ploto, tame tarpe 0,50 ha miško, 1994 m. gegužės 10 d. Anykščių rajono ekspertų komisija dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti nutarė, kad esamų dokumentų – žemės apskaitos žiniaraščio 1947 m. gruodžio 5 d. dėl buvusio savininko P. D. turėtos žemės bendro ploto 8,3 ha, tame tarpe miško 0,5 ha, Ukmergės (Anykščių) apskrityje (rajone), Kavarsko (Kavarsko) valsčiuje (apylinkėje), Skapiškių kaime pakanka nuosavybės teisei atkurti bei siūlė Kavarsko apylinkės agrarinės reformos tarnybai parengti ir išduoti S. D., A. P., A. D., K. D. ir Vidai (turėtų būti Alvyda) Kasteckienei pažymą apie buvusio savininko turėtos žemės plotą. 1999 m. birželio 8 d. Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad pagal K. D., A. K., A. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir tarpusavio susitarimą kiekvienas jų turi teisę į buvusio savininko P. D. turėtą žemę: 1) S. D. į 2,1 ha, 2) A. D. – 2,1 ha, 3) K. D. – 1 ha, 4) A. K. – 1 ha, 5) A. P. – 2,1 ha.

Utenos apskrities viršininko administracija 1999 m. spalio 4 d. parengė išvadą Nr. 3397 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad A. K. pagal susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės (1 235 Lt), kuri priskirtina grąžintinai žemei. Išvada persiųsta į Utenos apskrities Anykščių rajoną Kurklių seniūniją. 2006 m. liepos 13 d. A. K. pateikė Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti Išvadą, nes ji norinti žemę persikelti į kitą vietovę.

G. J., atstovaudamas A. K. pagal 2006 m. liepos 20 d. įgaliojimą, notarinio reg. Nr. 1-3266, patvirtintą Anykščių rajono notarų biuro notarės R. B., 2007 m. kovo 20 d. pateikė Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą Kruopių kadastro vietovėje už valstybės išperkamą žemę 4,75 ha (5 866 Lt vertės) turėtą Anykščių rajone, Skapiškių kaime, bei Išvadą Nr. 3397, kurioje nurodyta, kad A. K. pagal susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,75 ha žemės (5 866 Lt), kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei. Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2007 m. parengtą Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų ribas bei jų plotus bei sąrašą asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus, kurio 2 punktu patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos. Šiaulių apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 9065 atkūrė nuosavybės teises į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,78 ha miško sklypą (5 866 Lt vertės) Rudeliškių kaime, Akmenės rajone. Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu A. K. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas 5,78 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1856-8580, kadastrinis Nr. 3228/0003:217.

Nuosavybės teisių atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, prasidėjęs Aukščiausios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą realizavimas buvo įtvirtintas priėmus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kuris įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ įsigaliojimo, o taip pat priėmus 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir poįstatyminius aktus, skirtus šiems įstatymams įgyvendinti. Abu šie įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo tvarką ir sąlygas.

Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnis, kurio 3 dalyje numatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietovėje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Įstatymo 16 straipsnyje, reglamentuojančiame atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, taip pat ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo, kuris nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai.

Nagrinėjamu atveju minėtų teisės akto nuostatų nebuvo laikomasi, nes A. K. nuosavybėn buvo perduotas ne lygiavertis turėtajam žemės sklypas, t.y. A. K. turėjo teisę atkurti į 1 ha žemės (vertė 1 235 Lt), o perduotas nuosavybėn 5,78 ha miško sklypas (vertė 5 866 Lt). Pažymėtina, kad A. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į žemę, kuri buvo priskirta grąžintinai, todėl už ją nebuvo galima gauti miško, be to, ji nebuvo Šiaulių apskrities gyventoja, pastaroji sąlyga – gyventi toje apskrityje, kurioje perduodamas nuosavybėn lygiavertis miško plotas – yra esminė siekiant gauti mišką. Tyrimo metu nustatyta, kad Išvadoje Nr. 3397, pateiktoje 2007 m. kovo 20 d. Akmenės žemėtvarkos skyriui, nurodyti duomenys apie A. K. turimą teisę atkurti nuosavybės teises į 4,75 ha (vertė 5 866 Lt), priskirtus valstybės išperkamai žemei, prieštarauja Išvadai Nr. 3397, parengtai 1999 m. spalio 4 d. Utenos apskrities viršininko administracijos, nes joje nurodoma, kad A. K. turi teisę atkurti į 1 ha (vertė 1 235 Lt), kuri priskirtina grąžintinai žemei. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius 2011 m. kovo 28 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 11Š-286(10), kurioje nurodyta, kad tirti pateikta 1999-10-04 Utenos apskrities išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 3397 (pateikta Akmenės žemėtvarkos skyriui) nėra dokumento originalas – jos blankas išspausdintas lazerinio išspausdinimo būdu, atspaudai yra atspausdinti ne antspaudais, o išspausdinti spalvoto rašalinio išspausdinimo būdu, o esantys parašai bei datų įrašai prie jų yra parašyti su techniniu pasiruošimu.

Šis nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra neteisėtas ir tuo pagrindu, kad įgaliotinis G. J. procesą vykdė pasibaigus 2006 m. liepos 26 d. įgaliojimui Nr. 1-3266, kuriuo A. K. buvo įgaliojusi G. J. atstovauti jai tvarkant dokumentus pagal Utenos apskrities išvadą Nr. 3397, išduotą 1999-10-04 dėl žemės sklypo, priklausiusio P. D., perkėlimo jo nuožiūra, savarankiškai spręsti klausimus dėl šios žemės grąžinimo ekvivalentine natūra arba grąžinimo mišku arba kompensacija už šią žemę, nes 2006 m. rugsėjo 16 d. A. K. mirė, o G. J. Akmenės žemėtvarkos skyriuje nuosavybės atkūrimo procesą pradėjo tik 2007 m. kovo 20 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, užklausus Anykščių rajono savivaldybės notarą paaiškėjo, kad G. J. toks įgaliojimas išduotas nebuvo. Todėl, pareiškėjo nuomone, G. J. negalėjo atstovauti Kasteckienei ir negalėjo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo proceso jos vardu. Be to, atkūrimas į Kasteckienei tenkančią teisę jau atliktas 2008 m. Mažeikių rajone, jai buvo perduota nuosavybėn 98 a žemės sklypas. Antrą kartą nebuvo galima vykdyti atkūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir sąrašo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus, 2 punktas, kuriuo patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos, Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 9065 yra neteisėti, nes priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, todėl minėti administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą (61-62 b.l.) nurodė, kad su Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimu sutinka ir neprieštarauja dėl administracinių aktų panaikinimo, nes išvada, kurios pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką, kaip nustatė Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius, 2011-03-28 Nr. 11Š-286(10) nebuvo dokumento originalas. A. K. įgalioto G. J. 2007-03-20 prašymas suteikti neatlygintinai nuosavybėn mišką Kruopių kadastrinėje vietovėje negalėjo būti tenkinamas, nes A. K. mirė 2006-09-16, todėl ir įgaliojimas 2006-07-20 G. J. galiojo iki jos mirties.

Kadangi nėra jokio lydraščio, atsakovas daro išvadą, kad tuometiniam Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn mišką Kruopių kadastro vietovėje ir 1999-10-04 išvadą Nr. 3397 (galimai suklastotą) pateikė asmeniškai A. K. įgaliotinis G. J..

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius sutinka su pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, pareiškimu dėl administracinių aktų panaikinimo ir neprieštarauja, kad teismas panaikintų Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 2 punkto, kuriuo patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos ir Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 9065, kuriuo atkurtos nuosavybės teises į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,78 ha miško sklypą (5 866 Lt vertės) Rudeliškių kaime, Akmenės rajone. Atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (59 b.l.) nurodė, kad nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos (nei klastojęs dokumentų, nei juos atitinkamoms institucijoms pateikęs kaip žinomai suklastotus), visus A. K. nuosavybės atkūrimo į žemę klausimus sprendė jam suteiktų įgalinimų ribose, jų neviršydamas. Mano, kad nuosavybės teisė į žemę A. K. atkurta teisėtai ir naikinti administracinius aktus, kurių pagrindu ši nuosavybė buvo atkurta, nėra pagrindo. Mano, kad pirmiausia įsiteisėjusiu teismo sprendimu turėtų būti konstatuota, kas kaltas ar ne dėl dokumentų klastojimo, o jau po to būtų galima spręsti klausimą dėl administracinių aktų panaikinimo. Mano, kad vien eksperto išvados nepakanka. Išvada – tai tik vienas iš įrodymų. Prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Teismo posėdyje nedalyvaus.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimas siekiant apginti viešąjį interesą tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią nuostatą kreiptis gynybos į teismą gali ne bet kas, o tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai, jo manymu, yra pažeisti. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Vadovaujantis įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatomis, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų dėl kitų asmenų teisių gynimo, pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, o taip pat įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Taigi, kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, o taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.

Teismų praktikoje prokuroro teisė paduoti skundą teismui ginant viešąjį interesą pripažįstama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu. Konstitucijos 118 str. numatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo nustato Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą numatyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. Prokuratūros įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, jog generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus. 2008-12-31 generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-215 buvo patvirtinti Kompetencijos nuostatai, kuriuose yra aiškiai apibrėžta ir atribota Generalinės prokuratūros, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorų kompetencija, įgaliojimai. Pagal Kompetencijos nuostatų 99. p. apygardos prokuratūros prokuroras esant pagrindui kreipiasi į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones. Nenustačius pagrindo priima nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Atsižvelgdama į šias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę paduoti skundą teismui ginant viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimas piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, kurio 6 dalyje numatyta, kad miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose šie piliečiai gyvena.

Byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2008 m. vasario 14 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2007 m. parengtas Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei jų plotai, taip pat patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus, kurio 2 punktu patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone Kruopių seniūnijoje Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio paskirties – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos. 2009 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 9065 atkurtos nuosavybės teisės į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,78 ha miško sklypą (5 866 Lt vertės), esantį Šiaulių apskrityje, Akmenės rajone, Rudeliškių kaime (26-29 b.l.). A. K. nuosavybės teisės atkurtos remiantis 1999 m spalio 4 d. Utenos apskrities išvada Nr. 3397 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (11 b.l.). Nuosavybės teisių atkūrimo procese A. K. atstovavo G. J., pateikęs 2006 m. liepos 20 d. įgaliojimą, patvirtintą Anykščių rajono notarų biuro notarės R. B. (25 b.l.). G. J. 2007 m. kovo 20 d. pateikė Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą Kruopių kadastro vietovėje už valstybės išperkamą žemę 4,75 ha (5866 Lt vertės), turėtą Anykščių rajone, Skapiškių kaime, bei Utenos apskrities išvadą Nr. 3397, kurioje nurodyta, kad A. K. pagal susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,75 ha žemės (5866 Lt), kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei. Byloje yra dvi 1999 m. spalio 4 d. Utenos apskrities išvados tuo pačiu numeriu: 3397, tačiau jų turinys skirtingas – kitoje išvadoje (22, 72 b.l.) nurodyta, kad A. K. pagal susitarimą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės, kuri priskirtina grąžintinai žemei 1 ha (vertė 1235 Lt). Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-286(10) (12-15 b.l.) nurodyta, kad tirti pateikta 1999-10-04 Utenos apskrities išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 3397 (pateikta Akmenės žemėtvarkos skyriui) nėra dokumento originalas – jos blankas išspausdintas lazerinio išspausdinimo būdu, atspaudai yra atspausdinti ne antspaudais, o išspausdinti spalvoto rašalinio išspausdinimo būdu, o esantys parašai bei datų įrašai prie jų yra parašyti su techniniu pasiruošimu. Be to, iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės R. B. pažymos matyti, kad 2006 m. liepos 20 d. Anykščių rajono notarų biure patvirtinto įgaliojimo registro Nr. 1-3266, kuriuo A. K. įgaliotų G. J., sudaryta nebuvo. Taip pat teismas pažymi, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. V1-61-12747 buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,98 ha žemės sklypą (vertė 1235 Lt) Telšių apskrityje, Mažeikių rajono savivaldybėje, Židikų seniūnijoje, Tvaskučių kaime.

Pagal Įstatymo 16 str. 6 d. nustatytas sąlygas, miškas, kurio susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti grąžinamas perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose gyvena šie piliečiai. Šiuo atveju minėtų teisės akto nuostatų nebuvo laikomasi, nes A. K. nuosavybėn buvo perduotas ne lygiavertis turėtajam žemės sklypas (A. K. turėjo teisę atkurti į 1 ha žemės (vertė 1 235 Lt), o perduotas nuosavybėn 5,78 ha miško sklypas (vertė 5 866 Lt). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į žemę, kuri buvo priskirta grąžintinai, todėl už ją nebuvo galima gauti miško, be to, ji nebuvo Šiaulių apskrities gyventoja, o esminė sąlyga siekiant gauti mišką – gyventi toje apskrityje, kurioje perduodamas nuosavybėn lygiavertis miško plotas. A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės ne tik nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, bet ir remiantis suklastotu dokumentu – Utenos apskrities išvada Nr.3397. Taip pat A. K. atstovavo asmuo, neturėjęs jokio teisinio pagrindo jai atstovauti, nes įgaliojimas, kurio kopija yra byloje, išduotas nebuvo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro pareiškimas ginant viešąjį interesą tenkintinas ir Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 9065 naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro pareiškimą, siekiant apginti viešąjį interesą, patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. V-676 „Dėl Akmenės rajono Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2007 m. parengtas Kruopių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei jų plotai bei sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus, minėto sąrašo 2 punktą, kuriuo patvirtintas A. K. suprojektuotas Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Rudeliškių kaime perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas Nr. 428 – 5,78 ha ploto, miškų ūkio veiklos – tikslinės naudojimo paskirties bei nustatytos taikomos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 9065, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,78 ha miško sklypą (5 866 Lt vertės) Rudeliškių kaime, Akmenės rajone.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.