- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 1-326-1039/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33527-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
4) 1987-12-16 pagal 1961 m. BK 212(1) str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu,
5) 2012-05-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 mėnesiams,
6) 2012-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
7) 2015-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams,
8) 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 mėnesių, bausmę atlikęs,
9) 2016-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d., galutine laisvės atėmimo 10 (dešimt) mėnesių bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-11-01 iki 2016-11-03 (dvi dienos),
padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2016-07-17 apie 09.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grasino peiliu užmušti, paleisti žarnas savo motinai J. K., turint pagrindo manyti, jog grasinimai gali būti įgyvendinti ir šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.
V. K. 2016-10-19, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), atėmęs telefono ragelį sudavė savo motinai J. K. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis V. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta. Jis paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina J. K. ir seserimi V. D.. Su motina sutardavo, tačiau sesuo pykdavo, kad jis vartodavo alkoholį. Kaltę dėl 2016-07-17 epizodo pripažino, parodė, kad tą dieną išgėrė du butelius alaus 7,5 proc. stiprumo, buvo apsvaigęs. Galbūt galėjo taip susinervinęs pasakyti, kaip nurodyta kaltinime, visko neprisimena dėl girtumo. Jis iš virtuvės peilio neėmė ir niekada jo neima. Buvo atvykusi policija ir jam nustatė neblaivumą. Dėl 2016-10-19 epizodo V. K. kaltę iš dalies pripažino, paaiškino, kad tą dieną buvo namie, kartu su motina ir seserimi. Pripažino, jog buvo konfliktas, tačiau smurto motinos atžvilgiu nenaudojo, motina iškvietė policiją dėl triukšmo. Jis nepamena, ar atėmė iš motinos J. K. telefoną. Jeigu būtų sudavęs J. K., būtų likusi mėlynė.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji J. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad V. K. yra jos sūnus, 2016-07-17 ryte sūnus grįžo neblaivus, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, grasino. Ji bijojo V. K.. Dėl 2016-10-19 epizodo paaiškino, kad nurodytu laiku kalbėjo telefonu. V. K. tuo metu buvo neblaivus, klausė jos, kodėl taip garsiai kalba telefonu, tuomet atėmė iš nukentėjusiosios telefono ragelį, metė ir nestipriai pataikė jai į veidą, mėlynės nebuvo. Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu J. K. duoti parodymai, kad 2016-07-17 apie 9.00 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus V. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. V. K. užėjo į jos kambarį, o ši liepė jam eiti miegoti, prieš tai sakė parodyti kišenes, nes manė, jog šis atsinešė skalavimo skysčio buteliuką, kurį nuolat vartoja. Jis naudojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu ir pridūrė, jog ši nekviestų policijos, nes kitaip ją užmuš ir sudegins butą. Vėliau V. K. nuėjo pasiimti iš virtuvės peilį, su kuriuo pradėjo grasinti, mosuoti, sakė, jog paleis peiliu jai žarnas. J. K. išsigando ir išėjo į lauką, V. K. liko namuose, vėliau jis atbėgo iš buto į kiemą prie jos ir vėl pradėjo vadinti įvairias žodžiais, sakė, kad J. K. užmuš. Po to V. K. grįžo į namus, o ji liko laukti savo dukters V. D., kuri buvo išėjusi į vaistinę. Grįžusi V. D. iškvietė policiją, atvykę pareigūnai išsivežė V. K. į komisariatą. V. K. taip pat jai grasino ir pareigūnų akivaizdoje (b. 1. 10). J. K. taip pat parodė, kad 2016-10-19 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus V. K. vėl įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji kalbėjo telefonu su 2 PK tyrėja G. Markevičiene. Kai baigė pokalbį, V. K. priėjo prie jos ir atėmęs telefono ragelį sudavė juo jai per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. 1. 37-38). Nukentėjusioji J. K. teisme patvirtino, kad ikiteismnio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Liudytoja V. D. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų jau buvo anksčiau, kadangi V. K. daug gėrė, triukšmavo. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su motina J. K. ir broliu V. K.. 2016-07-17 vykusio konflikto metu nebuvo namie. J. K. jai pasakojo, kad V. K. jai grasino, turėjo peilį, buvo neblaivus. Dėl to J. K. buvo išsigandusi, verkė. Tą dieną kai liudytoja grįžo į namus, buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Motina išeidavo į lauką, bijodavo būti namie su V. K.. 2016-10-19 motina norėjo kviesti policiją, nes V. K. grįžo namo neblaivus, vyko konfliktas. Ji matė, kaip V. K. sudavė motinai J. K. telefono rageliu. Motina susvyravo ir atsisėdo ant lovos. Ji nėra suinteresuota iškraustyti V. K. iš buto. Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu V. D. duoti parodymai, kad santykiai su broliu yra pašliję, kadangi šis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, atsineša namo odekolono arba burnos skalavimo skysčio, jį vartoja, o po to tampa agresyvus. V. K. nuolat jas abi vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, brolio elgesys yra tiesiog nepakenčiamas ir nepakeliamas. V. K. ne kartą jau yra teistas už smurtavimą prieš ją ir motiną J. K., tačiau teigiamų išvadų nedaro, nuolat grasina susidorojimu. 2016-07-17, ryte ji buvo išėjusi į parduotuvę, o motina J. K. su V. K. buvo namie, tikrai žinojo, kad V. K. yra neblaivus. Grįžtant namo, lauke sutiko motiną, kuri buvo išsigandusi, sakė, jog V. K. jai grasina peiliu, jog užmuš ir paleis žarnas. Tuomet ji iškvietė policiją ir V. K. buvo sulaikytas. Taip pat 2016-10-19, ryte, apie 11.00 val., V. K. vėl psichologiškai smurtavo prieš motiną, dar kartą grasino motinai, kad užmuš, puolė prie mamos su kumščiais, J. K. bandė iškviesti policiją, o V. K. atiminėjo iš jos telefono ragelį ir stuktelėjo telefono rageliu J. K. į galvą. Parodė, kad V. K. neleidžia mamai į tualetą nueiti, jos atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius. Pastaruoju metu buvo sakęs, jog nušaus. Motinai labai sunku ir skaudu, ji jaučia didelę grėsmę, bijo dėl savo gyvybės, baiminasi, kad V. K. gali kažką padaryti, kadangi jis rūko ir ji su mama bijo, kad V. K. gali padegti namus, nes ne kartą minėjo, jog padegs (b. 1. 18).
Liudytojas Dariuš Kežun apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-07-17 gavo iškvietimą, kad sūnus muša motiną, grasina peiliu. Kai atvyko į įvykio vietą, kaltinamasis gulėjo. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Nukentėjusioji parodė policijos pareigūnui peilį, kurį turėjo sūnus. Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu Dariuš Kežun duoti parodymai, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2016-07-17, ryte, apie 10.00 val., dirbant kartu su vyr. patrule Justina Apolevič, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sūnus grasina pastarajai peiliu. Nuvykus minėtu adresu, lauke juos pasitiko J. K., kuri paaiškino, kad jos sūnus V. K., būdamas neblaivus, grasino namuose jai peiliu, sakė, kad užmuš. Užėjus į namus, viduje buvo neblaivus V. K., kurį jis su kolege sulaikė. Jo ir kolegės akivaizdoje V. K. grasino J. K., buvo labai agresyvus. J. K. pateikė peilį, kuriuo V. K. jai grasino. Minėtas asmuo atsisakė su jais vykti į komisariatą, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, (b. 1. 20) Liudytojas D.Kežun patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, o jam parodytas byloje esančioje fotonuotraukoje peilis yra būtent tas peilis, kurį įvykio vietoje pateikė nukentėjusioji (b. l. 21-22).
Liudytojas Vaidas Medvedevas apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-10-19 buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jog sūnus muša motiną, V. K. buvo sulaikytas. Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu Vaido Medvedevo duoti parodymai, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2016-10-19 apie 12.20 val. Iš VPK OVS gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus eilinį kartą smurtauja, mušasi. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo nukentėjusioji J. K., kuri paaiškino, jog jos sūnus V. K., namuose būdamas neblaivus, šūkavo, trenkė telefono rageliu į veido sritį, kuomet ši bandė iškviesti policiją. Namuose taip pat buvo nukentėjusiosios dukra V. D., kuri sakė, jog viską matė. Ant nukentėjusiosios skruosto matėsi paraudimas, kitų rimtų sužalojimų nesimatė. Tuo metu, kai jis su kolega atvyko, V. K. buvo pasišalinęs, tačiau jie paieškojo pastarojo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, jog šis pats grįžta namo. Tuomet jį sulaikė ir pristatė į antrąjį policijos komisariatą. Jis pats asmeniškai pirmą kartą vyko šiuo adresu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, tačiau jam kolega V. Cikanavičius pasakojo, jog šiuo adresu pastarasis vyksta ne pirmą kartą, nes čia nuolat vyksta konfliktai. Pristatant V. K., akivaizdžiai matėsi, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. 1. 44)
Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, jog 2016-07-17 užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad neblaivus sūnus grasino peiliu, pranešėja kieme, bijo eiti į vidų (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės J. Apolevič tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-07-17 apie 10.03 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus grasino peiliu. Įvykio vietoje nustatyta, kad J. K. sūnus V. K., būdamas neblaivus, puolė ją peiliu, grasino, kad užmuš, keikėsi necenzūriniais žodžiais. J. K. buvo labai susijaudinusi, bijojo eiti namo. Ji paaiškino, kad tokie atvejai kartojasi ne pirmą kartą. V. K. nieko nepaaiškino, su policijos pareigūnais bendrauti atsisakė (b. l. 7-8).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokole užfiksuota iš įvykio vietos paimto peilio apžiūra. Peilis 16 cm ilgio, rankena tamsiai rudos spalvos, medinė, 9 cm ilgio, geležtė – metalinė, 7 cm ilgio, prie protokolo pridėta peilio fotonuotrauka (b. l. 21-22).
Alkotesterio kvito duomenimis, V. K. 2016-07-17 14.21 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 49).
Žemesnės instancijos teismas
Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2016-10-19 12.27 val. užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sūnus šūkauja, mušasi (b. l. 31).
2016-10-19 pareiškime nurodyta, kad J. K. sūnus V. K. būdamas neblaivus, namuose triukšmavo, grasino užmušti, nušauti, naudojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu. J. K. skambino policijai, tuomet V. K. griebė telefono ragelį ir trenkė jai per akį (b. l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Vaido Medvedevo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-10-19 iš Vilniaus apskrities VPK VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus šūkauja, mušasi. Įvykio vietoje nustatyta, jog policiją kvietė J. K., kuriai jos sūnus V. K. psichologiškai grasino nužudyti, nušauti, keikė necenzūriniais žodžiais, trenkė su laidinio telefono rageliu jai per dešinį skruostą. Smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo ir anksčiau. V. K. buvo neblaivus (kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas). Dėl silpnos regos J. K. pareiškimo negalėjo parašyti, todėl pareiškimą parašė jos dukra V. D. (b. l. 35-36).
Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio R. Mickevičiaus 2016-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-19 apie 12.00 val. į Vilniaus miesto 2 PK OVP patalpas buvo pristatytas V. K., kuris atsisakė pasitikrinti girtumą. Nuo V. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai (b. 1. 33).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Dėl 2016-07-17 padarytos nusikalstamos veikos
BK 145 str. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusįjį, savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą, baimę ir nori taip elgtis, veikti. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai.
Kaltinamojo V. K. atžvilgiu buvo priimti teismo nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas už smurto artimoje aplinkoje savo šeimos narių atžvilgiu padarymą ir apie tai žinojo tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. J. K. bijojo sūnaus V. K. elgesio, veiksmų, kai jis būdavo girtas. 2016-07-17 kaltinamasis išsakė žodinius grasinimus užmušti, paleisti motinai žarnas, laikydamas rankoje peilį. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad V. K. grasinimai motinai J. K. buvo realūs, efektyvūs ir teisingai suprasti, jie paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną ir buvo neįgyvendinti, nes nukentėjusioji išbėgo į lauką ir, sulaukusi sugrįžusios V. D., iš karto iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, pateikė peilį, kurį laikė V. K. jai grasindamas. Policijos pareigūnas D.Kežun patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, o V. K. toliau jai grasino net ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Taigi nukentėjusioji kaltinime nurodytus grasinimus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Akivaizdu, jog garbaus amžiaus nukentėjusioji patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, kas tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas, V. K. suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį motinai, norėjo sukelti jai baimės jausmą.
Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad V. K. 2016-07-17 apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), grasino peiliu užmušti, paleisti žarnas savo motinai J. K., kuri turėjo pagrindo manyti, jog grasinimai gali būti įgyvendinti. Teismas daro išvadą, kad V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 145 str. 1 d. numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Dėl 2016-10-19 padarytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Nors V. K. kaltės dėl 2016-10-19 nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jo parodymus paneigia byloje teisėtomis procesinėmis priemonėmis surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusioji J. K. teisme bandė sušvelninti sūnaus atsakomybę, sakydama, kad V. K. metant telefono ragelį jai nelabai skaudėjo, tačiau, teisme pagarsinus jos parodymus, J. K. patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tuo metu ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes dėl to, kad panašių smurto atvejų yra buvę labai daug. Nukentėjusiosios parodymus, kad V. K. sudavė jai telefono rageliu į veidą ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina liudytojos V. D. parodymai, kad ji matė kaip V. K. sudavė telefono rageliu motinai į veidą, po ko ji susvyravo ir atsisėdo. Šias aplinkybes patvirtina policijos registruojamų įvykių registro išraše, policijos pareigūno V.Medvedevo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Taip pat liudytojo V.Medvedevo teisme duoti parodymai, kad J. K. įvykio vietoje paaiškino, kad jos sūnus V. K. trenkė telefono rageliu jai į veidą, o įvykio vietoje policijos pareigūnas pastebėjo ant nukentėjusiosios skruosto paraudimą. V. K. suvokė, kad panaudojo smurtą motinos atžvilgiu ir pabėgo iš namų, tačiau netrukus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad V. K. 2016-10-19 apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), atėmęs telefono ragelį, sudavė savo motinai J. K. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatytus nusikalstamos veikos požymius.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. K. teisiamas devintą kartą, iš jų ir už analogiškas su smurtu artimoje aplinkoje susijusias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (b. l. 68-71). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad V. K., būdamas teistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas, nepadarė išvadų, nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ir laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, todėl BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos padarytos iki 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, todėl paskirtos ir tarpusavyje subendrintos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis.
Teismui pateiktas 2017 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-2174, kuriame prašoma iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai priteisti 121,59 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamu atveju, V. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 121,59 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.
V. K. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-17 10.11 val. iki 2016-07-18 14.34 val., bei nuo 2016-10-19 12.00 val. iki 2016-10-21 11.44 val. (b. l. 47-48,55-56).
2016-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo J. K. dviems mėnesiams (b. 1. 66-67).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklą adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius (b. l. 23-24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 – 305 str., 307 str.,
nusprendžia:
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., bausmes iš dalies sudedant ir subendrinant su 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti BPK 140 str. tvarka laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-17 10.11 val. iki 2016-07-18 14.34 val. bei nuo 2016-10-19 12.00 val. iki 2016-10-21 11.44 val., kas atitinka keturias dienas, bei 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2017 m. kovo 6 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. spalio 21d. nutartimi V. K. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo J. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Peilį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklą adresu Buivydiškių g. 19, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam V. K., netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.