Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. J. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendis: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. P. surado narkotinių medžiagų pardavėją ir apie tai informavo E. J., ir nurodyta, kad šiuos veiksmus atliko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau ir – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-2017 (toliau ir – nutarimas) vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomendavo nuteistajam vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Skunde akcentuojama, kad Komisija neskyrė pakankamai dėmesio taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, veikė aplaidžiai, išėjo iš jai suteiktų įgaliojimų ribų. Akcentuotina ir tai, kad Komisijos nurodytos tezės apie pakartotinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto būdo vertinimas jau buvo įvertinti teismo, kuris už tai ir paskyrė nuteistajam bausmę, todėl tokiu būdu pažeidžiamas non bis in idem principas. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka visas formalias ir materialias lygtinio paleidimo sąlygas. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiai dienai nuteistasis jau yra subrendęs, suprato savo jaunystės klaidas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis turi, kur gyventi, yra motyvuotas dirbti ir laisvėje būtų priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės tikslai yra pasiekti, jam paskirta per griežta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-2017 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

Pateikdamas teismui skundą E. J., be kita ko, nurodė, kad Komisija pažeidė non bis in idem principą, kadangi už praeityje padarytas nusikalstamas veikas teismas, išnagrinėjęs bylą, jau įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą ir skyrė jam atitinkamą bausmę.

Teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kad asmens praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir paskirta bausmė negali būti vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sprendžiant šį klausimą turi būti analizuojama nuteistojo asmenybė, jos pokyčiai, vertinamas nuteistojo taisymosi progresas bei pažanga, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. J. praeityje buvo teistas penkis kartus (keturi teistumai jau išnykę), laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo pirmą kartą nuteistas. Įvertinus nuteistojo praeityje padarytus nusikaltimus, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistajam yra būdingas turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais, todėl jo nusikalstamam elgesiui nustatomas turtinių nusikaltimų modelis. Teismas nustatė ir įvertino, kad E. J. praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurio metu teismo skirtų įpareigojimų ar probacijos sąlygų nuteistasis nepažeidė. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. NN-197 E. J. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini)s pataisos namų (dabartinis pavadinimas – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Teismas nustatė ir įvertino, kad bausmės atlikimo metu E. J., priešingai nei pats nurodė skunde, buvo baustas du kartus už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. vasario 8 d., kadangi E. J. naudojamame kompiuteryje buvo rasta mobilaus ryšio tiekėjo „Pildyk“ internete tinklas bei naudojimosi programėlė „Messenger“, todėl nuteistajam buvo paskirta 1 bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinė paramos nuteistiesiems fondą. Nuteistasis teigė, kad paskirtą įmoką yra sumokėjęs, tačiau socialinio tyrimo išvados rengimo metu negauta oficiali informacija apie paskirtos įmokos sumokėjimą. (duomenys neskelbtini) kalėjime E. J. buvo skatintas 7 kartus, į (duomenys neskelbtini) kalėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. perkeltas nuteistasis skatintas nebuvo. Teismas, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus apie jo dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą bei socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 7 kartų, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepasižymi priešiškumu, geranoriškai bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija ir darbuotojais, tačiau įvertinus kitus, nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog E. J. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Analizuojant turimus duomenis nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir yra labiau orientuotas į profesinį mokymąsi. 2019 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas. Pateikdamas teismui skundą nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija neturi galimybių visiems nuteistiesiems suteikti darbo vietų pagal turimą kvalifikaciją. Socialinio tyrimo išvadoje nuodyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. E. J. buvo nurodyta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau tokius dirbti E. J. atsisakė. Nuteistasis nurodė, kad nedirbtų ir valytoju ar pagalbiniu darbuotoju, kadangi nori dirbti tik pagal turimas specialybes. 2022 m. balandžio 19 d. E. J. buvo leista vykdyti individualią veiklą (duomenys neskelbtini) būdu, tačiau pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad iš individualios veiklos pajamų negauna, nes niekas neperka jo pagamintų (duomenys neskelbtini), teigė, jog planuoja keisti individualios veiklos kryptį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju E. J. planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad minėtos įmonės direktorius yra pasiruošęs priimti E. J. į darbą. Teismas teigiamai vertina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtų nuteistąjį dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, padėtų asmeniui integruotis visuomenėje, tačiau sutinka su Komisijos išvada, kad nors E. J. yra įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje didelės motyvacijos neišreiškė. 2023 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, E. J. atžvilgiu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo kalėjimas neturi.

E. J. teigė, jog niekuomet nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Vertinimo metu nenustatyta, kad nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimų atvejų, tai neigia ir pats E. J. pokalbio metu. Nuteistasis nurodo, kad jis nėra abstinentas, alkoholį vartodavęs tik švenčių progomis. Teismas atsižvelgia ir įvertina ir tai, kad nuteistasis neturi vidinių įsitikinimų bei nuostatų, kurios būtų siejamos su kriminalinės subkultūros nuostatomis. E. J. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau įvertinus jo nusikalstamumo istoriją, elgesį laisvėje, darytina išvada, jog E. J. būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Teismas teigiamai vertina tai, kad struktūrizuotoje aplinkoje, E. J. pasižymi disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimu.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis bendrauja tik su savo seserimi, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). E. J. nurodė, kad jo tėvai jau yra (duomenys neskelbtini), o su seserimi bendrauja telefonu ar pasimatymų metu. Nuteistasis teigė, kad jaučia stiprų sesers palaikymą. E. J. yra išsiskyręs, turi du vaikus, po skyrybų bendrauja su buvusia žmona ir vaikais. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis sulaukia pagalbos ir paramos iš savo artimųjų, betarpiškai ir artimai su jais bendrauja, tačiau šeimyniniai santykiai ir įpareigojimai netapo viena iš sąlygų E. J. nedaryti nusikalstamų veikų ir gyventi laikantis įstatymų. Be kita ko, teismas pritaria Komisijos išvadai, kad nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, kurie praeityje pasižymėjo nenuosekliu, tačiau pasikartojančiu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nenuosekliu savęs realizavimu socialiai priimtose srityse yra aktualūs dar ir šiandien.

E. J. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau artimesnius socialinius ryšius linkęs palaikyti su asmenimis, atsižvelgdamas į savo interesų ribas. Nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimas savimi, organizaciniai gebėjimai bei komunikacijos ypatumai, kurie galėjo būti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką lėmusių aspektų. Nors E. J. praeityje jau turėjo laisvės atėmimo bausmių atlikimo patirties (praeityje tris kartus atliko arešto bausmes), tačiau tai jo nesulaikė ir jis pakartotinai vykdė apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Šiai dienai yra pastebima teigiama E. J. elgesio korekcija, t. y. nuteistasis nėra linkęs pasiduoti kriminalinių asmenų įtakai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, ką patvirtina ir 2 baustumai už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, iš kurių paskutinis 2023 m. vasario 8 d.

Teismas įvertina ir tai, kad 2018 m. vasario 15 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos (sistema „OASys“ 2) įvertinimo metu buvo nustatytas žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio įvertinimo metu 2020 m. gegužės 27 d. E. J. nusikalstamo elgesio rizika išliko žema, buvo fiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse. 2022 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime E. J. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (sistema „OASys“ 1). Pažymima, kad atliekant šį įvertinimą nesivadovauta pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, kadangi buvo vertinama skirtingomis sistemomis (sistema „OASys“ 1 anksčiau, o dabar vertinama sistema „OASys“ 2). Vertinimo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, tačiau buvo fiksuoti pokyčiai gyvenimo sąlygų srityje – E. J. pateikė gyvenamą vietą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinančius dokumentus. Jau minėto pakartotinio įvertinimo metu 2022 m. gegužės 12 d. buvo nustatyti reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyta net 12), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties E. J. oficialios darbinės patirties stokos, požiūrio į darbą, motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje ne tik laisvėje, bet ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nusikalstamo elgesio, kuris yra susijęs su finansinės naudos gavimų neteisėtais būdais ir priemonėmis, savęs pažinimo įgūdžių stoka, tam tikrų agresyvaus elgesio apraiškų, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nepakankamų problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžių, visuotinai priimtinų taisyklių ignoravimu. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo E. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą verčia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Dėl to, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti E. J. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. RV-25-2017, kuriuo atsisakyta taikyti E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2017.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.