- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e1-272-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36726-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- P. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. R. , gimęs 1954 m. sausio 17 d. Širvintų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
P. R. pagrobė šaunamąjį ginklą: 2020 m. liepos 12 d., tiksliai nenustatytą valandą, pro nerakintas duris įsibrovęs į sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., esančią lauko virtuvę, iš jos pagrobė V. S. laikytą šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas B kategorijos ginklams.
Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje.
Be to, P. R. 2020 m. liepos 12 d. pagrobtą ir tokiu būdu neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamą B kategorijos ginklams, 2020 m. liepos 12 d., tiksliai nenustatytą valandą, užsidėjęs ant peties atsinešė ir tokiu būdu gabeno į savo namus (duomenys neskelbtini), kur šautuvą neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė iki 2024 m. rugsėjo 18 d., kol šautuvą, pririšęs prie dviračio rėmo, nugabeno į (duomenys neskelbtini)., kur jį, pririštą prie P. R. priklausančio dviračio rėmo, surado ir paėmė J. S. L. bei 2024 m. rugsėjo 19 d. 12.40 val. pateikė į (duomenys neskelbtini)., atvykusiems Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK pareigūnams.
Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
II. Pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. spalio 17 d.) P. R. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl šaunamojo ginklo grobimo ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu prisipažįsta pilnai. Vienas gyvena po žmonos mirties likusiame name (duomenys neskelbtini). Įtarime nurodytą šautuvą anksčiau turėjo V. S., gyvenęs tame pačiame kaime kaip ir jis. Jis buvo medžiotojas. Paskutiniu metu V. S. gyveno vienas. V. S. sėdėdamas valtyje mirė, o jis netoli žvejojo ir buvo iškvietęs medikus, buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jis žinojo, kad V. S. turėjo šautuvą ir jį rado pastatytą prie namų lauko viralinėje. Rado sekančią dieną po V. S. mirties. Tada šautuvą parsinešė į savo namus ir jį laikė pastatęs kambaryje į kampą. Šautuvo niekur nesinešiodavo, niekada neturėjo šovinių. Net nežino, ar šautuvas tinkamas šaudyti. 2024 m. rugsėjo 18 d. jis šautuvą norėjo atiduoti pažįstamam medžiotojui, kuris atvažiuoja pas (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančią savo motiną. Su tuo medžiotoju apie šautuvą nebuvo šnekėjęs, jokio susitarimo nebuvo, tikėjosi jį atsitiktinai sutikti kaime. Šautuvą jis buvo pritvirtinęs prie savo dviračio bagažinės ir dar apvyniojo skuduru, kad jis nesidaužytų ir nesimatytų. Tada dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet taip gavosi, kad policijos pareigūnų jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), o jo dviratis liko (duomenys neskelbtini). Kaip dabar žino, šautuvą ant jo dviračio surado ir policijos pareigūnams perdavė L.. Jam keista, kad po S. mirties jau praėję net ketveri metai, atrodo, kad viskas buvo ne taip senai. Jis gyvena vienas, niekur nedirba, visos dienos jam vienodos, tai nejaučia laiko tėkmės, bet šautuvą iš viralinės jis paėmė ir į namus parsinešė tikrai iš karto po V. S. mirties. Manė, kad V. S. turimas šautuvas legalus, nes jis ne kartą buvo minėjęs, kad jis medžiotojas. Jis pats nei karto nėra matęs, kad V. S. būtų ėjęs medžioti. Aplink jų namus daug miškų, tai jam pasirodė realu, kad V. S. medžiotojas, nes ir jo ginklas medžioklinis. Bent jis taip visą laiką manė. Kodėl jis apie šautuvą nepranešė policijai ar kam kitam net negali paaiškinti. Jis pats nėra medžiotojas ir tuo šautuvu niekada nemedžiojo, net nėra turėjęs šovinių. Šautuvas jam kaip ir nebuvo reikalingas. Šautuvą tiesiog laikė savo namuose, kambaryje pastatęs į kampą. Apie šautuvą niekam nebuvo sakęs. Supranta, kad iš svetimos lauko viralinės paimdamas šautuvą pasielgė netinkamai, bet nesijaučia, jog padarė vagystę. Nemanė, kad šautuvas bus kam reikalingas, nes V. S. gyveno vienas. Šautuvo jis niekam nebuvo rodęs, jo niekur nesinešiodavo, šovinių niekada neturėjo, todėl niekam niekada nebuvo kilęs pavojus dėl jo laikomo šautuvo. Dėl to paimto ir neteisėtai laikyto šautuvo jis labai gailisi ir prašo jo nebausti griežta bausme, nes jis senyvo amžiaus ir tikrai niekam nekelia pavojaus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 25 d. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis P. R. patvirtino savo parodymus: parodė kur iš neužrakintos V. S. lauko virtuvės paėmė bei į namus parsinešė V. S. turėtą šautuvą, kur šautuvą laikė savo namuose, parodė dviratį paaiškindamas, kad tai yra jo dviratis ir būtent prie šio dviračio rėmo jis buvo pririšęs šautuvą ir vežė į (duomenys neskelbtini) kaimą.
Be kaltinamojo P. R. parodymų, jo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kita bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. rugsėjo 19 d.) J. S. L. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimame name gyvena kaimynė A. P.. Kaimynė yra nevaikštanti, todėl jis jai padeda buityje. 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 13.00 val. pas kaimynę dviračiu atvažiavo P. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. J. S. L. tuomet nuėjo pas kaimynę. Po kažkurio laiko P. R. pradėjo pas kaimynę triukšmauti, konfliktuoti. Tuomet A. P. iškvietė policiją. Atvykus policijai, P. R. pradėjo elgtis agresyviai, todėl policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius ir pasakė, kad jį sulaiko ir veš į Ukmergę. Policijos pareigūnai liudytojo paprašė, kad jis iš kiemo išvarytų Petro dviratį ant kelio. Išvykus policijos pareigūnams, J. S. L. nuėjo prie žalios spalvos dviračio, kuris stovėjo atremtas į ūkinį pastatėlį. Priėjęs prie dviračio pamatė, kad prie jo yra pririštas vamzdis. Nuo bagažinės nuėmus medžiaginius užtiesalus pastebėjo, kad po jais ant bagažinės yra pritvirtintas šautuvas, o iš po užtiesalų buvo išlindęs tik jo vamzdis. Šautuvą jis paėmė, o dviratį išvarė ant gatvės. Jis apie tai pranešė kaimynei A. P.. Kaimynė jam liepė šautuvą išnešti. Šautuvą jis nunešė į kaimynės daržinę ir paslėpė įdėdamas į daržinėje buvusią seną sofą. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 12.30 val. pas kaimynę atvyko policijos pareigūnai. Jis jiems papasakojo apie ant dviračio rastą šautuvą, parodė kur jį paslėpė. Policijos pareigūnai šautuvą paėmė. A. P. R. yra sakęs, kad turi šautuvą, bet neturi šovinių, nes eitų į mišką medžioti. Kodėl dėl rasto šautuvo jis nepaskambino į policiją nežino, galvojo jį atiduoti atvykus policijos pareigūnams.
2024 m. rugsėjo 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota J. S. L. pateikta ant P. R. dviračio 2024 m. rugsėjo 18 d. rasto ilgavamzdžio šautuvo (duomenys neskelbtini) buvimo vieta.
2024 m. spalio 10 d. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – Iževsko mechanikos gamykla, Rusija) 16 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šautuvas yra ilgasis vienašūvis lygiavamzdis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams.
Policijos licencijuojamos veikos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užregistruotą lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra duomenų, kad toks ginklas būtų paieškomas.
Policijos licencijuojamos veikos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie P. R. vardu užregistruotus šaunamuosius ginklus.
2024 m. rugsėjo 19 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą P. R. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose ir teritorijoje šaunamųjų ginklų ir šaudmenų nerasta.
Gyventojų registro išraše nurodyta, kad V. S. mirė 2020 m. liepos 12 d.
2024 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sodyba, kurios teritorijoje yra P. R. parodyta lauko viralinė, priklauso A. A.. Susisiekus su A. A. telefonu ji nurodė, kad sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ji paveldėjo po motinos mirties. V. S. yra jos brolis ir į sodybą gyventi buvo atsikraustęs dar esant motinai gyvai, maždaug 2010 m. Tėvas buvo miręs dar anksčiau. Motinai mirus V. S. sodyboje liko gyventi vienas. Pas brolį ji lankydavosi labai retai ir būnant pas jį jokio šaunamojo ginklo nebuvo mačiusi, brolis apie tai nieko nebuvo sakęs. Pasak A. A., nei jos tėvas, nei brolis nebuvo medžiotojai. Telefonu buvo bendrauta su A. A. sutuoktiniu A. A., kuris pokalbio metu taip pat nurodė, kad pas sutuoktinės brolį V. S. jokio šaunamojo ginklo nebuvo matęs, V. S. apie turimą ginklą niekada nebuvo kalbėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre ROĮK 0120000368752 yra duomenų, kad V. S. laidojimu turėjo pasirūpinti jo dukra S. S., bei nurodytas jos telefono numeris. Susisiekus telefonu bendrauta su V. S. dukra, kurios dabartinė pavardė N.. Ji pokalbio metu nurodė, kad tėvui gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, ji šaunamojo ginklo jo namuose niekada nematė, tėvas apie ginklą niekada nebuvo kalbėjęs, jis nebuvo medžiotojas. S. N. teigė, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantį P. R. ji pažįsta ir žino, kad jis pas jos tėvą kartais užeidavo, jie buvo ir susipykę. Kam gali priklausyti pas P. R. rastas šautuvas ji tikrai nežino.
III. Teismo išvados dėl pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagrįstumo
P. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad žinojo, kad V. S. turėjo šautuvą, sekančią dieną po jo mirties jis (P. R.) šautuvą parsinešė į savo namus ir jį laikė pastatęs kambaryje į kampą. Šautuvo niekur nesinešiodavo, niekada neturėjo šovinių. Net nežino, ar šautuvas tinkamas šaudyti. 2024 m. rugsėjo 18 d. jis šautuvą norėjo atiduoti pažįstamam medžiotojui, kurį tikėjosi atsitiktinai sutikti kaime. Šautuvą buvo pritvirtinęs prie savo dviračio bagažinės ir dar apvyniojo skuduru, kad jis nesidaužytų ir nesimatytų. Dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet policijos pareigūnų jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) , o jo dviratis liko (duomenys neskelbtini). Šautuvą ant jo dviračio surado ir policijos pareigūnams perdavė J. S. L.. Manė, kad V. S. turimas šautuvas legalus, nes jis (V. S.) ne kartą buvo minėjęs, kad yra medžiotojas. Kodėl jis apie šautuvą nepranešė policijai ar kam kitam net negali paaiškinti. Šautuvą tiesiog laikė savo namuose, kambaryje pastatęs į kampą. Apie šautuvą niekam nebuvo sakęs, niekam nebuvo rodęs, jo niekur nesinešiodavo, šovinių niekada neturėjo. Dėl paimto ir neteisėtai laikyto šautuvo jis labai gailisi.
Kaltinamojo parodymus patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti bylos duomenys: liudytojo J. S. L. parodymai, Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenys, pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad P. R. pagrobė šaunamąjį ginklą ir neteisėtai, neturėdamas leidimo jį laikė. Jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Skirdamas bausmę P. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena (pagal BK 254 straipsnio 1 dalį) įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir viena (pagal BK 253 straipsnio 1 dalį) nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas du kartus, turi galiojančių nuobaudų, nedirba.
Pagal BK 254 straipsnio 1 dalies sankciją, už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalies sankciją, už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtinos prokuroro prašomos bausmės: P. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustatytinas prokuroro prašoma bausmė 50 parų areštas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nustatytinas prokuroro prašoma bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 65 straipsnyje nustatyta tvarka, bausmės subendrintinos, paskiriant subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Antrojoje šio straipsnio dalyje numatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Laikino sulaikymo laikas taip pat įskaitomas į bausmės laiką (BPK 140 straipsnis 9 dalis). Kaip matyti iš laikino sulaikymo protokolo, P. R. buvo sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. 14.20 val. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. 16.30 val., t. y., kaltinamasis laikinai sulaikytais išbuvo 1 parą, todėl į jam skirtiną bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo metu išbūtas laikas – 1 para, prilyginant 1 arešto parai.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, P. R. paskirtos bausmės vykdymą tikslinga atidėti 6 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant šias intensyvios priežiūros sąlygas – intensyviosios priežiūros taikymo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Prokuroras prašo vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam P. R. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. P. R. prašo įmokos neskirti, kadangi yra pensininkas ir jam tai yra didelė suma. Atsižvelgiant į P. R. nurodomas aplinkybes, jam skirtina mažesnė, nei siūlo prokuroras įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 5 MGL (250 Eur), kuri turi būti įmokėta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalimi, kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl kitų klausimų
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį ar teismo baudžiamąjį įsakymą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
P. R. neteisėtai įgytas ir laikytas ginklas – 16 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, saugojimui perduotas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, laikytinas kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje skirti jam 50 parų arešto bausmę.
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 65 straipsnio tvarka, bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. 14.20 val. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. 16.30 val., (1 parą), prilyginant 1 arešto parai ir nustatyti, kad galutinė bausmė – 59 paros arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant šias intensyvios priežiūros sąlygas – intensyviosios priežiūros taikymo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti P. R. 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti P. R. terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įmokai sumokėti.
Įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IZH K (rus. ?? K) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje.
1. Nesutikdami su baudų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.