Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnis numato trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys.

Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neįleistas 2023 m. lapkričio 12 d., pase įdėjo atvykimo spaudą, dešinėje pusėje įrašė raidę D, kuria žymimas asmuo turi netikrą/suklastotą/padirbtą vizą ar leidimą gyventi. Pareiškėjui įteiktame Sprendime nurodoma, kad jo turimas leidimas laikinai gyventi yra galimai klastotas, nenurodant tokių prielaidų priežasčių. Pareiškėjas, nesuprasdamas priežasčių, kodėl jo darbo pagrindu išduotas leidimas apskritai gali būti laikomas klastotu, po Sprendimo įteikimo, susisiekė su tarpininku (agentu), tarpininkavusiu jam padedant parengti reikalingus dokumentus leidimui laikinai gyventi pateikti, ir šis iš centrinės registrų sistemos ištraukė ir pareiškėjui atsiuntė išrašą, kuriame nurodyta, kad jo turimas leidimas laikinai gyventi yra galiojantis, tikrinimo data – 2023 m. lapkričio 13 d. Taigi, iš Sprendimo ir pase atliktų įrašų nėra aiškios pareiškėjo neįsileidimo priežastys ir faktiniai pagrindai, t. y. kokiu pagrindu jo turimas leidimas laikinai gyventi laikomas kaip galimai klastotu ir kuo tokios prielaidos grindžiamos. Pareiškėjas iki šiolei nėra gavęs jokio kito sprendimo, kuriuo atsisakyta jį įleisti į Lietuvos Respubliką, taip pat jokio pranešimo/rašto/sprendimo, kuriame būtų nurodyta, kokiu pagrindu jo turimas leidimas laikinai gyventi yra laikomas galimai klastotu. Paaiškinti priimto Sprendimo priežasčių bei pagrindų negalėjo ir pasienio punkte sprendimą įteikęs pareigūnas.

Nepaneigiant standartinio blanko dėl atsisakymo leisti atvykti formos, vis dėlto kiekviena situacija yra individuali ir turi būti atsižvelgiama į kiekvieno pareiškėjo padėtį, priimtiną sprendimą atitinkamai pagrindžiant tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Kompetentingai institucijai ne tik kad nėra kliūčių standartinės formos papildymui, atsižvelgiant į konkrečias specifines aplinkybes, bet ir atskiro individualaus akto priėmimui, turinčio atitikti net tik VAĮ reikalavimus, bet ir gero administravimo principą. Nagrinėjamu atveju, ginčijame Sprendime nėra nurodytos konkrečios priežastys ir aplinkybės, kodėl jo turimas leidimas laikinai gyventi yra traktuojamas galimai suklastotu, kas yra nesuderinama su Šengeno vizos kodekse nurodyta tvarka.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies a) punkto i) papunktyje numatyta, kad turi būti patikrintas ir trečiosios šalies piliečio tapatybės ir pilietybės bei kelionės dokumento autentiškumas ir tinkamumas kirsti sieną. Tarnybos pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, taip pat vadovaujasi 2022 m. spalio 28 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirta valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos rekomendacija C(2019) 7131 (toliau – ir Šengeno vadovas). Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio „Patikrinimų kertant sieną procedūros“, 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagrindinis patikrinimų kertant sieną sienos perėjimo punktuose tikslas – patikrinti, kad visi sieną kertantys asmenys tenkintų atvykimo į Šengeno valstybių teritoriją sąlygas. Pažymi, kad Tarnybos pareigūnai ypatingai atsakingai ir griežtai atlieka visų iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę atvykstančių asmenų kontrolę. Patikrinimo kertant sieną metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tuomet individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio asmens situacija, po ko priimamas sprendimas apie jo įleidimą arba neįleidimą. Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnyje „Patikrinimų kertant sieną procedūros „Patarimai sienos apsaugos pareigūnams“ atliekantiems patikrinimus kertant sieną, nurodyta – nuodugniai patikrinkite kelionės dokumentą, kad galėtumėte atmesti galimybę, jog jis suklastotas ar padirbtas (puslapių numeracija, spausdinimas ir siūlės, antspaudai ir spaudai pase, kiti įrašyti asmenys; keliautojas turi paaiškinti visus dokumente, visų pirma asmens duomenų puslapyje, padarytus pakeitimus); sistemingai tikrinkite atitinkamas duomenų bazes (jei tai nėra atliekama automatiškai, nuskaitant kelionės dokumentą); tai darydami palaikykite kontaktą ir stebėkite keliautojo elgseną bei reakciją (pavyzdžiui, pernelyg didelį nervingumą, agresyvumą, perdėtą norą bendradarbiauti). Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“, I skirsnio 9 punkte „atsisakymas leisti atvykti“ nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams turi būti atsisakyta leisti atvykti šiais atvejais: jie turi netikras (suklastotas / padirbtas) vizas ar leidimus gyventi (d). Šengeno vadovo 2 dalies „Patikrinimai kertant sieną“ I skirsnio 16 punkte „Suklastotų dokumentų žymėjimas“ nustatyta, kad jeigu atlikdamas patikrinimus kertant sieną sienos apsaugos pareigūnas aptinka dokumentą, kuris yra suklastotas, jis turėtų atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui atvykti ir pažymėti dokumentą, kaip numatyta Šengeno sienų kodekse. Taip pat nurodyta, kad sienos apsaugos pareigūnas turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniam suklastoto dokumento naudojimui. Tam tikslui pasiekti jis paprastai turėtų konfiskuoti dokumentą.

Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-358 ,,Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Sienos kontrolės nuostatai), 6 skirsnyje „Patikrinimas kertant sieną autokelių pasienio kontrolės punktuose“ numatyta, kad pareigūnas (-ai), vykdantis (-ys) užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius (236.2 papunktis); kilus įtarimui, kad tikrinamas dokumentas yra suklastotas ar priklauso kitam asmeniui, nedelsdamas informuoti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresnįjį (236.4 papunktis); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą, taip pat apie nustatytus teisės pažeidimus pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam (236.5 papunktis); dokumentus tikrinti vadovaujantis Dokumentų tikrinimo instrukcija, patvirtinta Tarnybos vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-705 „Dėl asmenų vykstančių per valstybės sieną, kelionės dokumentų žymėjimo ir dokumentų tikrinimo instrukcijų patvirtinimo“ (toliau – Dokumentų tikrinimo instrukcija) (236.7 papunktis).

Dokumentų tikrinimo instrukcija nustato pagrindinius dokumentų tikrinimo reikalavimus. Joje nustatyta, kad tikrinant dokumentus būtina: apžiūrėti pateiktą dokumentą, nustatyti jo rūšį (3.3 papunktis); įsitikinti, ar egzistuoja dokumentą išdavusi šalis ar organizacija; jei dokumentas nepažįstamas ar nematytas, būtina taikyti nuodugnų dokumentų tikrinimą (3.4 papunktis); įvertinti per valstybės sieną vykstantį asmenį pagal rizikos vertinimo pasienio tikrinimo metu metodiką (3.7 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti dokumentą Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (3.9 papunktis); panaudojant technines priemones (lupą, ultravioletinę lempą ir pan.) patikrinti ir įvertinti dokumento išvaizdą, puslapių skaičių ir jų eiliškumą, esamus blanko, popieriaus, šrifto, rekvizitų pažeidimus, dokumento numerį, įskaitant perforaciją, spausdinimo būdus (pvz., ofsetas ar rašalinis, lazerinis spausdintuvas), rekvizitų užpildymo techniką, esamus popieriaus ir kitus apsaugos elementus (3.10 papunktis).

Nustačius asmenį, pateikusį klastotą kelionės dokumentą, vadovaujamasi Tarnybos vado 2008 m. gruodžio 24 d. rašte Nr. (21)-14- 5297 „Dėl klastotų dokumentų žymėjimo ir sulaikymo turint klastotus dokumentus“ (toliau – ir raštas dėl klastotų dokumentų) pateiktomis rekomendacijomis (7 punktas).

2023 m. lapkričio 12 d. apie 3.40 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte, maršrutiniu autobusu „Minskas–Vilnius“ į Lietuvos Respubliką ketino atvykti Baltarusijos Respublikos pilietis P. L. Pirmoje kontrolės linijoje tikrinant pareiškėjo pateiktus kelionės dokumentus, o būtent leidimą gyventi Nr. RR3265741, pastarasis Tarnybos pareigūnams sukėlė įtarimą, jog yra netikras (suklastotas), todėl pasinaudojant dokumentų tikrinimo įranga, esančia pirmoje kontrolės linijoje, minėtas dokumentas patikrintas detaliau. Pasitvirtinus pirminiams įtarimams, pareiškėjas kartu su įtariamai klastotu leidimu gyventi Nr. RR3265741 nukreiptas (pristatytas) antrosios linijos patikrai.

Antrosios linijos patikrinimo metu buvo atliktas nuodugnus leidimo gyventi Nr. RR3265741 patikrinimas, o būtent atliktas dokumento patikrinimas naudojant dokumentų tikrinimo ir tyrimo įrangą (infraraudonųjų spindulių įrangą, mikroskopą, UV šviesos šaltinį ir kt.), bei sulygintas su turimais tokių dokumentų aprašymais ir registrais. Medininkų pasienio kontrolės punkte nuodugnaus dokumento patikrinimo antrojoje linijoje metu nustatyta, kad P. L. pateiktas leidimas gyventi Nr. RR3265741, yra visiška klastotė, dėl šių požymių: dokumentas neatitinka nustatyto pavyzdžio; apsauginis tinklelis, nuotrauka, mikrotekstas, rekvizitų užpildymas atlikti rašaline spauda; imituotas iškilusis lazerinis graviravimas; imituotas laminato reljefo įspaudas, optiškai kintančios priemonės; kinegrama struktūriškai nevientisa; nėra 3D vaizdo; nustatyto pavyzdžio neatitiko ultravioletinis užspausdinimas.

Antrosios linijos patikrinimo metu pasitvirtinus įtarimams, kilusiems pirmoje kontrolės linijoje, kad leidimas gyventi Nr. RR3265741 yra klastotas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo surašytas pranešimas apie klastotę su jame nurodytais klastojimo požymiais, kuris, kartu su iš pareiškėjo paimtu dokumentu, Dokumentų tyrimo instrukcijos nustatyta tvarka, atiduotas dokumentų tyrimo specialistams, galutinei specialisto išvadai parengti bei patvirtinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmojoje ir antroje kontrolės linijoje pareiškėjo pateiktas leidimas gyventi Nr. RR3265741 buvo patikrintas skirtingų pareigūnų, turinčių pakankamai specialių žinių (kompetencijų) nustatyti, kad pateiktas dokumentas turi klastojimo požymių, ir abiem atvejais tai buvo nustatyta (tai patvirtinta pareigūnų parašais pranešime apie klastotę).

Pažymi, kad pasienio tikrinimo metu taip pat buvo vertinamas pareiškėjo, kaip vykstančio per valstybės sieną asmens, individualus asmens profilis, kurio visi dedamieji Tarnybos pareigūnams sukėlė pagrįstus įtarimus dėl nelegalios migracijos rizikos / pavojaus. Antrosios linijos patikrinimo metu, pabendravus su pareiškėju, pastarasis paaiškino, kad vyksta į Prancūzijos Respubliką, o leidimą gyventi Nr. RR3265741 pasidarė tuo tikslu, kad galėtų pasilikti ilgiau Europos Sąjungoje, nes jo turima Lenkijos Respublikos nacionalinė („D“ tipo) viza Nr. 103125673 galioja tik iki 2023 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas nurodė, kad už leidimo gyventi kortelę sumokėjo 1 800 eurų ir ją gavo per tarpininką. Kadangi Tarnybos pareigūnams pareiškėjo sumokėta suma pasirodė neadekvati, o būtent neįprastai didelė, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad leidimai gyventi yra išduodami migracijos tarnybų, o ne išorės paslaugų tiekėjų, kėlė pagrįstus įtarimus, kad leidimas gyventi Nr. RR3265741 yra netikras arba gautas neteisėtais būdais.

Kadangi pareiškėjas pasienio tikrinimo metu pareigūnams pateikė klastotą leidimą gyventi Nr. RR3265741, atsakovės vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad asmuo apgaulės būdu bandė atvykti į Lietuvos Respubliką, po to – toliau keliauti į Europos Sąjungos valstybes. Pareiškėjo bandymas pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo teise neteisėtu būdu pažeidžia bendrąjį principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus) ir akivaizdžiai parodo, kad pastarasis yra nesąžiningas keliautojas, o būtent asmuo, keliantis neteisėtos migracijos pavojų, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo Lenkijos Respublikos nacionalinę („D“ tipo) vizą Nr. 103125673, kuri dar galiojo 2023 m. gruodžio 12 d., priimat sprendimą dėl neįleidimo tapo nereikšminga. Vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad sprendimas dėl jo vykimo per valstybės sieną teisėtumo priimamas pasienio tikrinimo metu įvertinus visų aplinkybių visumą. Be kita ko, faktas, kad pareiškėjas turėjo išduotą Lenkijos Respublikos nacionalinę („D“ tipo) vizą Nr. 103125673, nepaneigia fakto, kad pastarasis bandė nesąžiningu būdu (pateikdamas klastotą dokumentą) patekti į Europos Sąjungos valstybes.

Siekiant patikrinti pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes ir pašalinti visas abejones dėl leidimo gyventi Nr. RR3265741 tikrumo, 2023 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-8494 „Dėl klastoto dokumento“ atsakovės atstovė kreipėsi į Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyrių su prašymu pateikti leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje kortelės Nr. RR3265741 specialisto (eksperto) vertinimą (išvadą), nurodant, ar minėtas dokumentas yra (nėra) klastotas (autentiškas), nurodant klastojimo būdą ir požymius (jeigu tokie yra). Gauta Tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2023 m. gruodžio 11 d. išvada Nr. 109KTS-127 patvirtino, kad pateiktas leidimas gyventi yra suklastotas. Taip pat buvo kreiptasi ir į Tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centrą su prašymu tarpininkauti gaunant informaciją iš Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų Bendradarbiavimo centro Budziske (Lenkijos Respublika) apie tai, ar Baltarusijos Respublikos piliečiui P. L. buvo išduotas leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje Nr. RR3265741, galiojantis nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. Gautas atsakymas patvirtino, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lenkijoje nebuvo išduotas.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nurodo, kad pareiškėjas sprendimo dėl neįleidimo Nr. 23S202391 priėmimo metu buvo informuotas apie neįleidimo priežastį, o būtent Tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė sprendimo dėl neįleidimo blanką (formą), jame nurodydami aiškias priežastis „turi netikrą / suklastotą / padirbtą leidimą gyventi (D)“ ir pastabų skiltyje patikslindami informaciją, koks dokumentas buvo klastotas, o būtent leidimas gyventi Nr. RR3265741.