- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- I2-1707-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00005-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- H. H.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. (H. H.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. H. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 236 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. H.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 71–72).
Paaiškina, kad kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), nes ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Išskirtinis būstas“ betonuotoju. Pažymi, kad teikdamas Prašymą, pareiškėjas Ambasadai pateikė su UAB „Išskirtinis būstas“ sudarytą darbo sutartį, šios įmonės tarpininkavimo raštą, jo kvalifikaciją įrodantį dokumentą. Teigia, kad yra savo profesijos meistras, turi darbo patirties užsienyje, dirbo pagal darbo sutartį Rusijoje, nepažeidžia įstatymų, turi šeimą Azerbaidžane.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (1 t., b. l. 150–155).
Nurodo, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento Certifikate No.C20Hes3193 kopijos notarinį patvirtinimą (azerų kalba), tačiau nepateikė paties Certifikate su žyma Apostille, todėl toks dokumentas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 78.14 punkto reikalavimo, tokiu būdu pareiškėjas nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto. Be to, pareiškėjas pateikė darbo sutarties su UAB „Išskirtinio būsto statyba“ kopiją, tačiau Aprašo 78.14 punktas nustato, kad užsienietis turi pateikti darbo sutartį arba jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Konsulas taip pat nustatė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tarpininkavimo raštas nėra pateiktas EPIS sistemoje, kaip to reikalauja Vizos išdavimo tvarkos aprašas. Pareiškėjui pateikus azerų ir anglų kalba surašyto dokumento Certifikate NO.C20Hes3193 kopiją, konsulas patikrinęs online sistemoje nustatė, kad betonuotojo kursai truko vos 3 valandas, o Lietuvoje betonuotojo kvalifikacija įgyjama dieninių kursų metu per 12 savaičių; kitokių dokumentų dėl įgytos betonuotojo patirties pareiškėjas nepateikė.
Ministerija akcentuoja, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas) viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Atsakovė remiasi 1961 m. spalio 5 d. Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio nuostatomis, 2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1091 patvirtinto Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 4 punkto nuostatomis, Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punkto nuostatomis, atsakovės pateikta ir svetainėje patalpinta informacija, kurioje nurodytos valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma Apostille ir teigia, jog pareiškėjas turėjo konsului pateikti Certifikate, patvirtinta pažyma Apostille.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 236 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. H.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (1 t., b. l. 156–159). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas (Prašymo 21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (32 punktas).
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (1 t., b. l. 101–102).
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti.
Ginčo teisiniams santykiams aktualios teisės aktų nuostatos yra įtvirtintos kad Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas); 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399; 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas); 2010 m. kovo 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C (2010) 1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ bei jį iš dalies keičiančiame 2011 m. rugpjūčio 4 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime Nr. K (2011) 5501; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Vizų kodeksas, Aprašo bei Įstatymo nuostatos.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Pagal Aprašo 78.14. punktą, daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, išskyrus Aprašo 77 punkte nurodytą užsienietį, vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia: Aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą.
Aprašo 102 punkte numatyta, kad priimantis asmuo tarpininkavimo raštą užpildo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje, pateikdamas aprašo 11 priede nurodytus duomenis. Tarpininkavimo raštas pateikiamas per elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Kai elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje tarpininkavimo raštui suteikiamas numeris, laikoma, kad tarpininkavimo raštas atitinka aprašo reikalavimus. Per elektroninių paslaugų informacinę sistemą tarpininkavimo rašto numeris perduodamas priimančiam asmeniui. Šį numerį užsienietis turi nurodyti Lietuvos vizų tarnybai.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, pareiškėjui viza neišduota dėl to, kad jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pažymėtina, kad sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjo teigimu, jis vizos gavimui pateikė visus reikalingus dokumentus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su Prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Taigi, konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai - prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija.
Nagrinėjamu atveju, konsulinis pareigūnas nustatė, jog pareiškėjas pateikė darbo sutartį nepatvirtintą įstatymų nustatyta tvarka. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pasirašytos darbo sutarties matyti (1 t., b. l. 161–164), jog pateiktos darbo sutarties tikrumas nėra paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
Kaip turimą kvalifikaciją įrodantį dokumentą, pareiškėjas Ambasadai pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento sertifikato kopiją, kuri yra nelegalizuota, neišversta į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog Aprašo 78.14. punkte yra nustatyta, kad jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kvalifikaciją įrodantį dokumentą kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Be to, konsulinis pareigūnas nustatė, jog sertifikatas pareiškėjui buvo išduotas 2020 m. spalio 19 d. (prieš pat kreipimąsi dėl vizos), o patikrinus sertifikatą online sistemoje paaiškėjo, kad kursų trukmė buvo tik pusė dienos. Konsulinis pareigūnas taip pat nustatė, jog pateiktoje socialinėje pažymoje, kuri turėtų įrodyti, kad asmuo turi darbo patirtį kaip betonuotojas, neteisingai išverstas darbo pobūdis.
Aprašo 102 punktas nustato, kad tarpininkavimo raštas pateikiamas per elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju konsulas nustatė, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ tarpininkavimo raštas nebuvo pateiktas per elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai sukėlė konsului abejonių dėl turimos pareiškėjo kvalifikacijos ir deklaruojamo kelionės tikslo tikrumo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Ambasada, neviršydama savo diskrecijos ribų, pagrįstai pritaikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti šios vizos pareiškėjui.
Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas naudodamasis standartizuotomis formomis, byloje nenustatyta, kad sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija aktuali nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio keliamus reikalavimus, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. H. (H. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.