Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2067-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
A15.-2067-988/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01467-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
B. K.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Bylos Nr.A15-2067-988/2019
Proceso Nr. 4-68-3-01467-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. K., jos atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. K. 2019 m. sausio 21 d. apie 13:34 val. Vilniuje, ties O.Milašiaus gatvės 5-uoju namu būdama neblaivi (kraujyje nustatyta 1,15 promilių etilo alkoholio) vairuodama automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į troleibuso Skoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, ir pažeisdama KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, tęsdama judėjimą nuvažiavo Kareivių gatve ir ties Žirmūnų gatvės 103-uoju namu vėl nesiimdama visų atsargumo priemonių, nepalikdama saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Saab, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykių metu apgadino abi kliudytas transporto priemones bei vairuojamą automobilį. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu B. K. nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusižengimų padarymo. Po darbo savo automobiliu iš Antakalnio važiavo namo. Pakeliui pasidarė bloga, užsuko į kavinę, išgėrė dvi dideles taures vyno. Galvojo, jog dėl to nieko nenutiks. Vairuoja transporto priemones 40 metų. Niekada gyvenime nėra vairavusi išgėrusi. Pati nesupranta tokio savo elgesio priežasčių. Eismo įvykius padarė taip pat pirmą kartą gyvenime. Kliudžiusi troleibusą sulenkė tik savo vairuojamo automobilio veidrodėlį. Kažkaip nepagalvojo, kad reikia sustoti. Pirmas toks įvykis gyvenime, todėl sutriko. Manė, jog apgadino tik savo automobilį. Kaip paaiškėjo, apgadino šiek tiek ir troleibusą. Jau apmokėjo už jam padarytą žalą pagal bendrovės pateiktą sąskaitą. Važiuodama toliau, Žirmūnų gatvėje atsitrenkė dar į vieną automobilį. Kliudė jo galą. Apgadino jį nesmarkiai. Tuomet sustojo. Jai ir neleido toliau važiuoti. Sulaukė policijos. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Labai gailisi dėl nusižengimų. Niekada gyvenime nebuvo bausta už KET pažeidimus. Visą gyvenimą važinėjo tvarkingai. Ateityje pažada niekada nevartoti alkoholio. Neturint teisės vairuoti transporto priemonių labai sunku, į darbą važinėdavo automobiliu, nes turi problemų su sąnariu, jai turi operuoti koją. Jai sunku judėti. Vyras miręs, gyvena viena. Viena išlaiko trijų kambarių butą, moka visus komunalinius mokesčius. Jos pajamos apie 1000 Eur per mėnesį: gauna 400 Eur pensiją bei 500 Eur atlyginimą. Baudą sumokės. Tačiau prašo nekonfiskuoti automobilio. Pardavusi jį pajėgtų sumokėti baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Sigitas Gedvilas nurodė, jog jo atstovaujamoji pilnai pripažino padarytus nusižengimus, gailisi dėl jų, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ žalą atlygino, įsipareigoja ją atlyginti draudimo bendrovei už automobiliui SAAB padarytą žalą. 40 metų dirba Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tokį pat laikotarpį vairuoja automobilį ir nėra turėjusi nei vieno KET pažeidimo. Prašo teismo atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos charakteristiką, turtinę ir šeiminę padėtį skirti mažesnes baudas nei numatytos sankcijose, taip pat nekonfiskuoti automobilio, kadangi pajamos už jį padės sumokėti teismo paskirtą baudą.

B. K. kaltė padarius LR ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, be jos pačios paaiškinimo, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-01-21 dirbant kartu su vyr. patruliu M. K. apie 13.40 val. gautas pranešimas apie galimai neblaivaus Opel vairuotojo padarytą eismo įvykį Vilniuje, Kareivių gatvėje, iš kurio vairuotojas pasišalino. Atvykus minėtu adresu pranešėjas L. T. paaiškino, jog važiuodamas Antakalnio gatve matė, kaip automobilio Opel, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja važiuodama kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį troleibusą Skoda, v/n (duomenys neskelbtini) ir nesustojusi pasišalino, pasivijęs bandė gestais rodyti, kad vairuotoja sustotų, tačiau ši važiavo toliau O.Milašiaus gatve, o Žirmūnų gatvėje, ties 103 namu ji atsitrenkė į ta pačia kryptimi tiesiai važiuojantį automobilį SAAB, v/n (duomenys neskelbtini) po ko sustojo. Tuo tarpu SAAB vairuotojas D. K. paaiškino, jog važiuodamas pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, po smūgio sustojusi Opel vairuotoja iš automobilio nelipo, jam kilo įtarimas, kad ši neblaivi, kiek vėliau pastaroji įjungusi atbulinės eigos pavarą bandė bėgti iš eismo įvykio vietos, po ko D. K. ištraukė jos automobilio užvedimo raktelį. Troleibuso vairuotojas M. V. paaiškino, jog per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip automobilio Opel vairuotoja važiuodama dviejų eismo juostų viduriu, užkabino jo vairuojamo troleibuso kairės pusės galinę dalį ir nesustojusi iš eismo įvykio vietos pabėgo. Pati Opel vairuotoja B. K. dėl eismo įvykio nieko paaiškinti negalėjo, jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido alkoholio kvapas, paklausta, ar vartojo alkoholio, teigė gėrusi tik širdies lašų, patikrinus jos blaivumą alkotesteriu nustatytas 1,55 promilių girtumas (b.l. 4).

Šalies argumentai

D. K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog 2019-01-21 d. apie 13:30 val. vairavo jam priklausantį automobilį SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Kareivių gatve link sankryžos su Ozo gatve, pirma eismo juosta. Pajudėjęs kartu su transporto priemonių srautu po trumpo pastovėjimo spūstyje pajuto smūgį į savo automobilio galą. Į jį atsitrenkė automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo moteris, kuri iš automobilio nelipo, kilo įtarimas, kad ji neblaivi. Prie jų sustojo juodas BMW, kurio vairuotojas paaiškino, jog prieš tai tas pats automobilis atsitrenkė į troleibusą ir pasišalino. Paprašius užgesinti automobilį ir laukti pareigūnų, moteris ėmė važiuoti atbula ir bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Užtvėrė jai kelią ir atidaręs dureles ištraukė automobilio raktelius, kuriuos perdavė atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 8).

M. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog 2019-01-21 13:26 val. vairavo troleibusą Skoda 14TR, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Vilniaus viešasis transportas“, važiavo Lizdeikos gatve Valakampių kryptimi. Važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos. Pajudėjus iš Lizdeikos stotelės, pro kairįjį šoninį veidrodį pamatė iš paskos artėjantį lengvąjį automobilį (v/n (duomenys neskelbtini) kuris važiavo per dvi eismo juostas ir netrukus priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į troleibuso galinį kairįjį kampą. Po susidūrimo lengvasis automobilis nesustojęs antra eismo juosta nuvažiavo toliau. M. V. iš karto sustabdė vairuojamą troleibusą ir išlaipino keleivius (b.l. 9).

Eismo įvykio vietos planuose užfiksuotos abiejų eismo įvykių vietos, apgadintų transporto priemonių padėtis po eismo įvykių. Automobiliui Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas; transporto priemonei Skoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas; automobiliui SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b.l.5-7). Visų trijų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l. 27-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A837/2019 (01) nurodoma, jog B. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,15 promilių etilo alkoholio, 1,08 promilių izopropilo alkoholio ir 0,35 promilės acetono (b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusižengimų padarymo ir kvalifikavimo

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad B. K. 2019 m. sausio 21 d. vairavo automobilį būdama neblaivi, nepasirinkusi saugaus atstumo, iš šono kliudė gretima eismo juosta judėjusį troleibusą apgadindama jį bei savo vairuojamą automobilį, tęsdama judėjimą vėl nepaliko saugaus atstumo nuo toje pačioje eismo juostoje priekyje važiuojančios transporto priemonės – automobilio SAAB, į jį atsitrenkė, taip sukėlė eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bendrąją eismo dalyvių pareigą, numatytą KET 9 punkte, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 126 punkto, numatančio, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus. Jos veika kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, inter alia numatančią administracinę atsakomybę neblaiviam vairuotojui už padarytus KET pažeidimus, lėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Nors pažeidėja savo vairavimo metu padarė du eismo įvykius, tačiau jos veika iš esmės buvo tęstinė, padaryta to paties važiavimo metu, todėl kvalifikuojama kaip vienas nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

KET 219, 220, 222 punktai numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 219 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 p.). Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių su eismo įvykiu susijęs dalyvis turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių – kviesti policiją į eismo įvykio vietą (KET 220 p.). KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas.

B. K. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog po atsitrenkimo į troleibusą, B. K. iš eismo įvykio vietos nesustojusi ir neatlikusi KET 219.1 p. numatytų pareigų nuvažiavo. Nors pažeidėja aiškino, jog ji niekada praeityje neturėjusi eismo įvykių pasimetė, manė, kad apgadino tik savo vairuojamą automobilį ir jai sustoti nėra būtina, ši jos pozicija teismo vertinama kritiškai. Ji aiškiai suprato, jog tarp transporto priemonių įvyko kontaktas. Kaip matyti iš transporto priemonių apgadinimų, užfiksuotų po eismo įvykio darytose nuotraukose (b.l. 30), kontaktas buvo pakankamai stiprus. B. K. vairuojamas automobilis buvo žymiai apgadintas: grubiai nulaužtas ir visiškai sugadintas veidrodėlis, ženkliai apgadintas (įlenktas ir nubrozdintas) automobilio sparnas šalia veidrodėlio, todėl vairuotojai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad šiuo kontaktu nebuvo padaryta žala ir kliudytai transporto priemonei. Atitinkamai teismui nėra pagrindo tikėti, jog nuvažiavimas nesustojus buvo nulemtas klaidingo situacijos įvertinimo, o ne siekio išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviai ir padarytą eismo įvykį. Eismo įvykiu, iš kurio buvo pasišalinta, padaryta turtinė žala (81,05 Eur, b.l. 10), nesiekia 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl B. K. veika kvalifikuojama kaip ANK 426 str. 1 d numatytas nusižengimas.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog vairuotoja pažeidė ir KET 222 punkto reikalavimus, tačiau eismo įvykio vietoje esant abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojams, nėra pagrindo konstatuoti KET 222 punkto nuostatų pažeidimo. Todėl aplinkybė, jog B. K. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, šalintina iš kaltinimo.

B. K. protokolas buvo surašytas ir dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, tačiau protokole nenurodyta už kokius konkrečius KET pažeidimus, už kuriuos nenumatyta atskira atsakomybė ANK, ji trauktina atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Visus administraciniame kaltinime nurodytus B. K. veikos požymius apima ANK 426 str. 1 d. ir 423 str. 3 d. dispozicijos. Nesant duomenų, pagrindžiančių B. K. padarytus kitus konkrečius KET pažeidimus, nenumatytus ANK specialioje normoje, šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Dėl nuobaudų skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį - padaryti du nusižengimai, abu jie vertinami kaip šiurkštus KET pažeidimai, nustatytas B. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji pripažino nusižengimus ir gailisi dėl jų (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atlygino vienu iš eismo įvykių padarytą turtinę žalą (ANK 35 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (girtumas yra pažeidėjos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina), taip pat B. K. asmenybę: neteista, neturi jokių administracinių nuobaudų, KET pažeidimus padarė pirmą kartą.

Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus B. K. ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Paskirtos bausmės bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Kartu skirtina administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – 3 metams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė B. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skirti mažesnes baudas nei numatytos sankcijose. Tačiau, teismo vertinimu, pagrindo tam nėra. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, susijusių su transportu, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. B. K. padarė net ne vieną, o du šiurkščius KET pažeidimus. Jos girtumas, kaip matyti iš bylos medžiagos, realiai lėmė pavojingą eismo dalyviams vairavimą: nebuvo laikomasi saugių atstumų, nesilaikoma eismo juostų ribų, kliudytos dvi transporto priemonės, viena iš jų viešojo transporto priemonė, vežanti keleivius, kurie eismo įvykio metu galėjo patirti sužalojimų. B. K. padarytos veikos negali būti vertinamos kaip mažai pavojingos. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių pažeidėjos asmenybę ar situaciją charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijose numatytų nuobaudų taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas netaikant sankcijoje numatytų baudų. Pažeidėjos nurodomos aplinkybės, kad ji pripažįsta kaltę dėl nusižengimų, nuoširdžiai gailisi dėl jų, nėra praeityje bausta administracine tvarka, teigiamai charakterizuojama darbe, jos pajamų dydis, nėra išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir gali būti reikšmingos tik skiriant jai nuobaudas sankcijų ribose.

LR ANK 423 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. B. K. ir jos atstovas prašo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, nurodydami, jog turtinė B. K. padėtis nėra gera, kadangi ji našlė, viena turi išlaikyti butą. Nekonfiskavus automobilio, galėtų jį parduoti ir gautas pajamas nukreipti baudos sumokėjimui.

Atsižvelgiant į pažeidėjos šeiminę ir turtinę padėtį, tai, kad KET pažeidimai padaryti pirmą kartą, administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas - netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

B. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

B. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą B. K. skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Už Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti B. K. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, nutraukti nesant šio nusižengimo požymių.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų laikotarpį nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: 19096657846). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikrasTeisėjasDarius Pranka