Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V., S. B., R. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas bendras pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį dėl žemės servituto pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas, taikos sutartis netvirtinama.

Remiantis Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartimi abipusiai joms priimtinų nuolaidų būdu išsprendžia kilusį ginčą (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl žemės servituto pabaigos. Duomenų dėl galimo ginčo tarp pareiškėjų dėl servituto pabaigos nėra nurodyta.

Nesant ginčo tarp pareiškėjų, pareiškėjai sutartį gali sudaryti paprasta rašytine forma, o esant būtinybei, kreiptis į notarą dėl jos patvirtinimo (CK 1.73 straipsnis, 1.74 straipsnis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai), ar kitos institucijos, kurios kompetencijai priskiriamas taikos sutartimi sprendžiamo klausimo nagrinėjimas.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčo dėl servituto pasibaigimo tarp šalių nėra, todėl šalys turi kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą nustatyti servitutą, ar jos teisių perėmėją, dėl servituto panaikinimo. Be to byloje nėra pateikta institucijos, kuri nustatė servitutą, pozicija.

Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad A. V. priklauso pateiktoje Taikos sutartyje nurodytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir kad jame nustatytas žemės naudojimo apribojimas (tarnaujantis daiktas). Taip pat šalys nepateikė jų asmens tapatybę identifikuojančių dokumentų, kurie yra būtini teismui sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą supaprastinto proceso tvarka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.