Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-200/2013

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03703-2012-3

2013 m. lapkričio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Punio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; iš E. M. priteistas 1961,73 Lt turtinės žalos atlyginimas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-09-19 apie 19.39 val., būdamas picerijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pavogė picerijos viduje ant stalo padėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią piniginę su viduje buvusiais 1961,73 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1961,73 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžiu metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (LR BK 11 str. 3 d.).

Skirdamas E. M. bausmę, pirmos instancijos teismas nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis E. M. teistas (b.l. 41-44), baustas administracine tvarka, kad vengė 2012-05-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri buvo pakeista arešto bausme. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas mažesnis nei BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, ir artimesnis bausmės minimumui, kuris nustatytas BK 50 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad E. M. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, apygardos teismo nuomone, ši aplinkybė nėra pakankama bausmės švelninimui. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepripažino šios aplinkybės apelianto atsakomybę lengvinančia, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. M. trikdė bylos nagrinėjimą teisme: be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius 2013-08-29 ir 2013-09-13 (b. l. 70, 83), kas vertinama kaip bandymas išvengti atsakomybės. Teismui pavyko išnagrinėti bylą tik paskelbus E. M. paiešką ir paskyrus suėmimą. Pagal nustatytas aplinkybes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad E. M. nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Vien prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką neužtenka konstatuoti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Nuoširdaus gailėjimosi nebuvimas eliminuoja BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo argumentas dėl kaltės pripažinimo negali įtakoti bausmės dydžio pakeitimo.

Apeliantas šiuo nuosprendžiu nuteistas trečią kartą. Teistumas pagal 2012-01-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį neišnykęs. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikaltimą jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei 2 mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeitimo į areštą. Nustatytos ir išvardintos aplinkybės rodo, jog apeliantas, neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais įgyti pragyvenimui lėšų, todėl yra socialiai pavojingas. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs E. M. laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinktu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta nei E. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bei į kitas reikšmingas aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir dėl to apeliantui už nesunkų nusikaltimą paskyrė įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio nesiekiantį, artimesnį minimumui laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą.