Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 215 str., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 215 str., 182 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. veikdamas bendrai su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 20.26 val. atvyko į PC „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini), J. T. paėmus įvairių prekių už 7,08 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas už paimtas prekes banko „SEB Vilniaus bankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 21.11 val. atvyko į PC „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini), J. T. paėmus įvairių prekių už 219,45 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 21.35 val. atvyko į UAB „Farma“ vaistinę, esančią Žemaičių g. 31/Savanorių pr. 66, Kaune, J. T. paėmus įvairių prekių už 133,85 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 22.31 val. atvyko į PC „Hyper Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini), J. T. paėmus įvairių prekių už 462,86 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 22.32 val. PC „Hyper Maxima“, (duomenys neskelbtini), J. T. paėmus įvairių prekių už 66,83 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 23.05 val. PC „Hyper Maxima“, (duomenys neskelbtini), J. T. paėmus įvairių prekių už 264,61 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini)išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 23.06 val. PC „Hyper Maxima“, Savanorių pr. 255, Kaune, J. T. paėmus įvairių prekių už 103,90 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, atsiskaitydamas banko „Hansabankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini)išduota V. K. vardu;

be to, tęsdamas veiką ir bendrai veikdamas su J. T., tikslu J. T. naudai apgaule iš parduotuvės savitarnos skyriaus įgyti prekių, 2007-08-04 apie 23.30 val. atvyko į prekybos centro “Akropolis” parduotuvę “Maxima”, esančią Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, J. T. paėmus tris pirkinių maišelius, bendros 0,90 Lt vertės, vyriškas kelnes “Collexion” 19,99 Lt vertės, dvejus moteriškus sportinius marškinėlius “Xoops”, bendros 39,98 Lt vertės, vyriškus pusbačius “Collexion” 158,00 Lt vertės, du komplektus moteriškų apatinių, bendros 25,98 Lt vertės, dvi dekoratyvines tatuiruotes, bendros 1,18 Lt vertės, dvejas moteriškas pėdkelnes “Claudia Everyday20” bendros 7,98 Lt vertės, moteriškas pėdkelnes “Claudia Lucido20” 4,99 Lt vertės, moteriškas pėdkelnes “Claudia Opaco20” 4,99 Lt vertės, veido pudrą “Loreal Cashmere Perfect” 44,99 Lt vertės, kremą “Nivea” 5,59 Lt vertės, plaukų šampūną “Elvital” 9,99 Lt vertės, plaukų šampūną “Fructis” 5,99 Lt vertės, akinius nuo saulės 54,99 Lt vertės, akinius nuo saulės 6,99 Lt vertės, moterišką tualetinį vandenį “Winflower Red” 17,98 Lt vertės, moterišką tualetinį vandenį “Winflower Pose” 17,98 Lt vertės, lūpų pieštuką “Loreal” 16,99 Lt vertės, blakstienų tušą “Loreal” 43,59 Lt vertės, plaukų balzamą “Elvital Nutri-Gloss” 9,99 Lt vertės, du moteriškus pieštukinius dezodorantus “LSS Invisible Dry”, bendros 15,98 Lt vertės, lūpų dažus “Maybelline” 29,98 Lt vertės, manikiūro rinkinį 24,99 Lt vertės, žiebtuvėlį “Led” 1,49 Lt vertės, dvejus auskarus, bendros 17,98 Lt vertės, ketverias trumpikes berniukams “Basic”, bendros 11,96 Lt vertės, kelnes mergaitėms “In Style” 29,98 Lt vertės, dvejus pusbačius berniukams “Basic”, bendros 39,98 Lt vertės, džinsus “In style” berniukams 29,98 Lt vertės, vaikiškus batus 19,99 Lt vertės, moteriškų apatinių komplektą “In Style” 24,99 Lt vertės, basutes mergaitėms “Basic” 9,99 Lt vertės, vyriškus pusbačius “Basic” 39,99 Lt vertės, vyrišką sportinę striukę “Xoops” 29,98 Lt vertės, losjoną po skutimosi “Adidas” 29,98 Lt vertės, kramtomąją gumą “Dirol” 1,19 Lt vertės, vyriškas sportines kelnes “Xoops” 29,98 Lt vertės, viso už 907,02 Lt, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir kasininkei - pardavėjai K. A. pateikė banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. K. vardu, po ko iš karto buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu apgaule bendrai įgijo įvairių prekių už 1258,58 Lt, kuriuos sumokėjo panaudojus V. K. banko iš duotą mokėjimo kortelę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas atkreipia dėmesį, kad bylą atiduodant teismui kaltinamojo veika dėl V. K. vardu išduotų banko mokėjimo kortelių neteisėto panaudojimo 7 kartus, kuomet kaltinamajam pavyko jomis 7 kartus atsiskaityti ir įsigyti prekių už 1258,58 litus, ir veika, kuomet paskutiniu atveju jam bandant atsiskaityti aštuntą kartą V. K. vardu išduota banko kortele, jis buvo sulaikytas, buvo kvalifikuotos kaip du atskiri savarankiški nusikaltimai. Pirmu atveju iš idealiosios sutapties pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. kaip baigta nusikalstama veika. Antru atveju iš idealiosios sutapties pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. kaip pasikėsinimas padaryti šią nusikalstamą veiką.

Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad tokia veikos kvalifikacija yra teisinga tik iš dalies, tai yra tiek, kiek kaltinamojo veikos buvo kvalifikuotos kaip sukčiavimas bei neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas pirmais septyniais kartais kaip tęstinė nusikalstama veika ir kaip baigtas nusikaltimas, o ne kaip du atskiri nusikaltimai bei pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką paskutinio bandymo apsipirkti, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, atveju.

Teismas taip pat pažymi, kad tik tinkamai įvertinus subjektyviuosius veikos požymius, įmanoma nustatyti, ar kaltininko atliktų veiksmų visuma vertintina kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta V. M. padaryti veiksmai buvo tapatūs. Kiekvienu atveju jais buvo siekiama vieningo rezultato – parduotuvėse pirkti prekių ir atsiskaityti už jas svetimomis, V. K. vardu bankų išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – bankų mokėjimo kortelėmis tol, kol jose bus piniginių lėšų. Kaltinamojo veikiama visais atvejais buvo tą pačią dieną 3 valandų bėgyje. Taigi, jo tapatūs atskiri veiksmai laiko atžvilgiu buvo ne tik, kad nenutolę, vienas nuo kito, tačiau sekė vienas paskui kitą. Veikiama visais atvejais apsiperkant analogišku būdu – kasoje atsiskaitant svetima banko kortele. Visi šie veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia bei turint vieningą ir vienintelį sumanymą įsigyti parduotuvėse prekių už tiek, kiek V. K. vardu išduotose banko kortelių sąskaitose yra pinigų, tai yra apsipirkinėti tol, kol bus leidžiama jomis atsiskaityti, kas matyti iš to, kad sekantis pirkimas buvo vykdomas faktiškai iš karto po to, kai pavykdavo ankstesnis.

Todėl nustačius, kad veikos, tai yra kiekvienas neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas ir apsipirkimas atsiskaitant ja už prekes, padarytos vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, veika turi būti pripažįstama tęstine. Tokiu atveju veikos kvalifikavimui kaip baigto nusikaltimo visiškai jokios reikšmės neturi tai, kad tokios tęstinės nusikalstamos veikos aštuntame epizode kaltinamajam nepavyko įsigyti prekių ir už jas atsiskaityti, nes jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Šiuo atveju jo veika, kaip minėta, tęstinė laikoma baigta užvaldžius bent dalį norėto užvaldyti turto – pirmųjų septynių epizodų (apsipirkimų) metu užvaldytą turtą.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkui pavyksta užvaldyti tik dalį, o ne visą turtą, į kurį jis kėsinosi, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal faktiškai kilusias pasekmes, išskyrus atvejus, kai konkuruoja dvi kvalifikuojančius požymius numatančios normos, nustatytos skirtingose BK straipsnio dalyse. Tokiu atveju, esant dviejų specialių kvalifikuojančius požymius numatančių normų konkurencijai, taikytina ta norma, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką. Taigi, nagrinėjamu atveju V. M. veika galėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką sukčiavimą tik tokiu atveju, jeigu viso turto, tai yra to, kurį jam pavyko užvaldyti (pirmais septyniais apsipirkimais) ir kurį jis kėsinosi apgaule užvaldyti (aštuntuoju atveju) vertė būtų didesnė nei 250 minimalūs gyvenimo lygiai (MGL), kas yra kvalifikuojantis nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas apgaule užvaldant didelės vertės svetimą turtą), požymis. Tačiau 2007-08-04 apie 23.30 val. prekybos centro “Akropolis” parduotuvėje “Maxima”, esančioje Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, jis panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę atsiskaitymui už norimas įsigyti prekes bendrai 907,02 Lt sumai. Pirmais septyniais kartais pavyko įsigyti prekių už bendrai 1258,58 Lt sumą. Taigi įvertinus tai, kad bendra suma (1258,58 Lt + 907,02 Lt) nėra didesnė nei 250 MGL, teismas konstatuoja, kad nesant didelės vertės kvalifikuojančio požymio, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuota kaip paprastas baigtas sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d.

Pažymėtina, kad atsakomybei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį pakanka neteisėto bent vienos finansinės operacijos atlikimo svetima elektronine mokėjimo priemone. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis formali, todėl šiuo atveju padarinių suvokimas ar jų atsiradimas nebūtinas. Nepriklausomai nuo to, ar atsirado kokie nors padariniai, ar jų nėra, veika visuomet kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Tačiau, jeigu tuo pačiu metu neteisėtai pasinaudojus svetima elektronine mokėjimo priemone ir (ar) jos teisėto naudotojo asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis, įgyjamas svetimas turtas, pavyzdžiui nuperkamos prekės, kaip, kad nustatyta nagrinėjamu atveju, tokia veika kvalifikuojama iš idealiosios sutapties ir pagal BK 182 str. kaip sukčiavimas, kadangi kaltininkas tokiu būdu elektroninei atsiskaitymo sistemai ir ją aptarnaujančiam pardavėjui save pateikia kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, tai yra veikia apgaule ir tokia veika padaro turtinės žalos kitam asmeniui.

Remiantis teismų praktika pagal minėto BK 215 straipsnio dispozicijos prasmę mokėjimo priemonė, jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys yra svetimi, kai jie nepriklauso kaltininkui. Kaltininko tyčios turinį lemia ne jo supratimas apie mokėjimo priemonę perdavusio asmens valdymo neteisėtumą, o supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prisipažino ir parodė, kad suprato, kad mokėjimo kortelė yra ne jo, kad ji priklauso kitam asmeniui, kaip paaiškino, J. T. vyrui. Be to, suprato, kad mokėjimo kortelės savininko draudimas J. T. pasinaudoti kortele reiškia ir draudimą šia kortele naudotis jam. Vadinasi, kaltinamasis suvokė, kad minėta mokėjimo priemonė ir jos naudotojo asmens tapatybę patvirtinantys duomenys priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Tai suprasdamas V. M. apgaule, tai yra V. K. vardu, neturėdamas tam teisės, per elektronines atsiskaitymo sistemas įvairiose prekybos vietose Kaune, pateikė šiai sistemai ir ją aptarnaujančiam parduotuvės kasininkui save kaip V. K. ir atsiskaitė už perkamas prekes, t. y. per 7 kartus atsiskaitydamas V. K. vardu išduotomis bankų mokėjimo kortelėmis, įgijo įvairių prekių iš viso už 1258,58 litų. Todėl tokie V. M. veiksmai turi būti kvalifikuoti iš idealiosios sutapties pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė ir baigta nusikalstama veika, kadangi veikoje nustatyti visų minėtų nusikalstamų veikų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma, kas yra pagrindas jį dėl to pripažinti kaltu.

V. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). V. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kvalifikuotinus kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), jis veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau nėra teistas, kas rodo, kad jis nėra linkęs nusikalsti asmuo. Konstatuotina, kad tai parodo ir tai, kad kaltinamasis gali taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir daugiau niekada nenusikalsti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl pirmą kartą teisiamam kaltinamajam yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę baudą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti ši bausmės rūšis bus pakankama. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes. Taip pat į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo jau yra praėję daugiau nei devyneri metai (nuo 2007 metų kaltinamasis buvo paieškomas), kas ženkliai mažina įvykdytų veikų bei jas įvykdžiusio kaltinamojo, kuris per tuos visus metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė, pavojingumą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus skirtina BK 182 str. 1 d. ir BK 215 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės dydžio minimumui. V. M. paskyrus bausmę už kiekvieną nusikaltimą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1258,58 litų turtinės žalos, kas atitinka 364,50 Eur, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą patyrė, kai jam bankų išduotomis mokėjimo kortelėmis kaltinamasis atsiskaitė už parduotuvėse įsigytas prekes, dėl ko ir buvo padaryta 1258,58 litų turtinė žala, kurios neginčija ir pats kaltinamasis. Todėl šioje dalyje ieškinys visiškai pagrįstas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą. Kadangi litai buvo perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL, tai 1258,58 Lt atitinka 364 eurus ir 50 eurocentų.

Byloje elektroniniu paštu buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (2 t., b.l. 53) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias tarnyba patyrė dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ginant V. M. šiame procese.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. M. ir šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima. Nagrinėjant bylą, kurioje kaltinamasis suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant ir kaltinamojo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo galėtų būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo byloje, kurioje jis yra suimtas. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Byloje esantis daiktinis įrodymas nuosprendžiui įsiteisėjus – vienas kompaktinis diskas ir pirkinių kvitas, saugomas voke baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 81), paliktini šioje byloje kaip dokumentinė tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 str. 1 d. 21 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą.

- pagal BK 215 str. 1 d. 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1129,80 Eurų) baudą;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (753,20 Eurų) baudą;

Į paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2016-08-02 iki 2016-08-16, kai V. M. buvo laikinai sulaikytas ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą suimtas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo ar suėmimo dieną 2MGl dydžio baudai, ir laikyti jį atlikusiu bausmę pagal šį nuosprendį..

V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš V. M. 364,50 Eurus turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo procese iš V. M. nepriteisti.

Byloje esančius daiktinius įrodymus – vieną kompaktinį diską ir pirkinių kvitą, saugomus voke baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 81), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti šioje byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.