Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-04 sprendimu bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už neturtinę žalą; transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo, nutraukė.

Patvirtino šalių 2014-01-20 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė kad: 1. vaiko, M. A. Š., pastovi gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, L. Š.; 2. po santuokos nutraukimo ieškovės L. Š. pavardė išlieka Š.; 3. automobilis VAZ 21011, v. n. (duomenys neskelbtini) išjungiamas iš dalintino turto sąrašo, kaip išregistruotas iš VĮ „Regitra“ įskaitos dėl nusidėvėjimo; 4. ieškovei L. Š. lieka kilnojamasis turtas 6188,95 Lt sumai; 5. visų daiktų bendra kaina yra ne daugiau nei 3094,48 Lt; atsakovui R. Š. lieka kilnojamasis turtas 4613,05 Lt sumai; 6. atsakovas R. Š. 2013-08-02 atsiėmė iš ieškovės L. Š. kilnojamuosius daiktus 4870 Lt sumai; 7. šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.; 8. taikos sutarties šalys papildomai susitarė padalinti likusį kilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovei lieka svetainės baldų komplektas 2500 Lt vertės; skalbimo mašina „Whirpool“ 500 Lt vertės; atsakovui lieka miegamojo baldų komplektas 3000 Lt vertės; 9. Turto balansas: L. Š. lieka turto už 6094,48 Lt, R. Š. lieka turto už 12483,05 Lt; 10. Šalys nereikalauja viena iš kitos kompensacijos už padalintus šioje taikos sutartyje kilnojamuosius daiktus; 11. Šia taikos sutartimi sutuoktiniai padalino visą kilnojamąjį turtą.

Patvirtino šalių 2014-02-12 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė: 1. kad atsakovo R. Š. įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko M. A. Š. išlaikymą yra 5000 Lt iki ieškinio dėl įsiskolinimo padavimo dienos, t. y. iki 2013-04-02. Ieškovė L. Š. atsisako nuo 14900 Lt reikalavimo; 2. Atsakovas R. Š. sutinka mokėti nepilnamečiam vaikui M. A. Š. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį nuo 2014-02-12 iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į L. Š. asmeninę sąskaitą banke; 3. Atsakovas R. Š. sutinka sumokėti ieškovei L. Š. 1000 Lt kompensaciją už neturtinę žalą; 4. Ieškovė L. Š. sutinka, kad automobilis AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo R. Š. asmenine nuosavybe. Ieškovė L. Š. atsisako reikalavimo priteisti kompensaciją už automobilį AUDI A6 AVANT, v. Nr. (duomenys neskelbtini); 7. Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.

Kitoje dalyje ieškinį tenkino priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovės L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė „G.“) ir atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1994-10-15 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 393), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui pavardę „Š.“; pripažino faktą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės L. Š. atsakovui R. Š. 4000 Lt kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; grąžino ieškovei L. Š. dalį, t. y. 308 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-26 mokėjimo kvitu banke AB Swedbank; priteisė iš atsakovo R. Š. 298 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovei L. Š. 1366 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Padarė išvadą, jog šalių santuokos iširimo priežastys yra atsakovo naudojamas smurtas bei neištikimybė, todėl jis pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo bei netenkintas jo reikalavimas dėl 250 Lt išlaikymo iš ieškovės priteisimo (CK 3.72 str. 4 d.). Atsakovas dirba, gauna per mėnesį vidutiniškai 1250 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), taip pat 948 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją. Duomenų, jog šių lėšų atsakovui nepakanka save išlaikyti, jis nepateikė. Atsakovas nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. ieškovės bei jos motinos atžvilgiu. Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Ieškovės vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-03-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/95-0703, pagrindu; taip pat asmeninės nuosavybės teise – 66/100 dalys gyvenamojo namo, po ½ dalį viralinės, garažo bei po ½ dalį trijų ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nors žemės sklypo pirkimo sutartis sudaryta santuokos su atsakovu metu, ieškovė dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo po jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valda tvarkė iki santuokos sudarymo, atsiskaitymui už žemės sklypą buvo panaudotos ne šalių bendros lėšos, o ieškovės senelio lėšos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalys iš ieškovės senelio nupirko žemės sklypą, o ginčo turto įsigijimo aplinkybės, t. y. kad žemės sklypas buvo perkamas lengvatinėmis sąlygomis, žemės sklypo pirkimo sutartį, kaip pirkėja, pasirašė tik ieškovė, nors jos senelis, kuris sumokėjo už žemę, buvo ieškovei priklausančio gyvenamojo namo bendrasavininkas, tvirtina, kad ieškovės senelis padovanojo ieškovei turtinę teisę įsigyti žemės sklypą, taip pat pinigines lėšas, kuriomis atsiskaityta už žemę. Todėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), L. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir šioje dalyje ieškinys tenkintas, o priešieškinio reikalavimas padalinti žemės sklypą, priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją – atmestas.

Atsakovas prašė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovo lėšomis bei darbu, tačiau padalijant šį turtą, prašė turtą natūra palikti ieškovei, o jam priteisti 48431,46 Lt kompensaciją. Tačiau ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 66/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei po ½ pagalbinio ūkio statinių, likusi dalis priklauso V. G. (ieškovės mamai). Todėl gali būti sprendžiama tik dėl ieškovei priklausančios turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Aplinkybių, jog santuokos metu buvo atliktas gyvenamojo namo remontas, ieškovė neginčijo, šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos (t. II, b. l. 2-29). Atsakovas nurodė, jog name buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau Statybos įstatyme sąvoka „kapitalinis remontas“ apibrėžiama kaip statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. R. Š. paaiškino, kad išbetonavo ir sudėjo naujas grindis, naujus langus, duris, koridorius, vonia, virtuvė buvo išklijuoti plytelėmis, visuose kambariuose išlygintos, nutinkuotos ir nudažytos sienos, visur įrengta nauja elektros instaliacija; tualete ir koridoriuje įrengtos šildomos grindys, atliko būtiną katilo ir šildymo sistemos remontą. Tačiau atlikti darbai negali būti laikomi kapitaliniu remontu, sudarantys pagrindą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti ginčo turto vertės padidėjimą, kurį įtakojo atliktas remontas. Akivaizdu, jog nuo 1993 m. iki 2012 m. nekilnojamojo turto kainos rinkoje kito, todėl ginčo namo vertė galėjo padidėti dėl objektyvių priežasčių, o duomenų, kad buvo atliktas individualus namo vertinimas, tikslu nustatyti jo vertės padidėjimą dėl atliktų remonto darbų, byloje nėra. Nepakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis (jo šeima) namo remontui panaudojo 100000 Lt. Procesiniuose dokumentuose atsakovas investicijas į namą bei įdėtą darbą vertino 100000 Lt suma, tačiau patikslinęs atliktų remonto darbų name ir medžiagų kainas, nurodė, jog jos sudaro – 48431,46 Lt (t. IV, b. l. 113-114). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog už langus bei duris sumokėjo 7351,46 Lt (t. III, b. l. 122-130, 143-167, t. IV, b. l. 115), tačiau kitų įrodymų, išskyrus savo surašytą atliktų darbų vertę bei medžiagų kainą, nepateikė, nenurodė, kuo vadovaujantis nurodytos kainos. Reikšminga ir tai, jog atsakovas ilgą laiką gyveno ginčo name bei naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais, ieškovė pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog kai kuriose patalpose tapetai yra atsilupę, sienos paveiktos pelėsio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagalbinio ūkio pastatai yra pastatyti 1976-1978 m., todėl nepagrįsta ir aplinkybė, kad atsakovas pastatė naujus ūkio pastatus. Laikotarpiu, kai atsakovo teigimu (1995 m.), buvo pradėtas namo remontas, ieškovės tėvas dirbo; 1995 m. gavo 26066,42 Lt pajamų, 1996 m. – 24891,48 Lt pajamų, 1997 m. – 26549,86 Lt pajamų, kai tuo tarpu duomenų apie atsakovo R. Š. pajamas 1995 m., byloje nėra; 1996 m. jo pajamas sudarė – 266,88 Lt, 1997 m. – 13657 Lt; iki 2001 m. šių asmenų pajamos buvo panašios, vėliau M. G. darbo pajamos buvo žymiai mažesnės nei atsakovo. Tačiau 1999 m. M. G. pardavė nuosavybės teise priklausiusį butą už 28000 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad namo remontas atliktas ir prekės pirktos 2008-2009 m., todėl M. G. lėšos turėjo būti panaudotos buitinių poreikių patenkinimui. Tačiau tsakovo argumentai nenuoseklūs, jis skirtingai nurodo remonto atlikimo laiką, atsakovui nuo 2007-01-05 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, todėl jo pajamos sumažėjo. Sodros duomenimis 2008 m. atsakovas gavo 22305,42 Lt pajamų, 2009 m. – 14654,31 Lt; M. G. iki 2008 m. dirbo ir gavo 7491,07 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o nuo 2008 m. vasario mėn. dar ir 1162,63 Lt senatvės pensiją, kuri vėliau nežymiai padidėjo). Šie duomenys nepaneigia aplinkybės, jog ieškovės tėvai negalėjo prisidėti atliekant namo remontą. Apklausti liudytojai – ieškovės sesuo R. G., bei atsakovo kviestas liudytojas K. J., patvirtino, jog remonto darbus padėjo atlikti ir ieškovės tėvas M. G. Liudytojas K. J. daugiausia padėjo dirbti pagalbinius buities darbus: atvežti medieną, kapoti malkas, išvežti šiukšles, suarti lauką; iš remonto darbų – valė rūsį, krovė į maišus šiukšles, vežė; padėjo remontuoti sudegusią lauko virtuvę, padėdavo iškrauti atvežtas medžiagas; „pavaduodavęs“ M., kai pastarasis buvo išgėręs. Atsakovo kviestas liudytojas A. G. taipogi negalėjo patvirtinti konkrečių remonto darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos aplinkybių; nurodė matęs namo būklę iki remonto bei po jo – 2007-2008 metais; su atsakovu bendravęs telefonu ir iš jo žinojo apie atsakovo atliekamą remontą, paminėjo, kad būtent dėl atliekamo remonto atsakovas jam nepaskolino pinigų. Taigi atsakovas neįrodė, kad ieškovei priklausanti gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais dalis, santuokos metu buvo pagerinta iš esmės. Atsakovo įrodyta atliktų gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų suma – 7351,46 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas už langus bei duris mokėjo asmeninėmis lėšomis, o pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl atsakovas į ginčo namą įdėjo ½ dalį (CK 3.117 str. 1 d.) įrodytos sumos, ir jam iš atsakovės priteista 4000 Lt namo pagerinimo išlaidų (suapvalinta suma, kurią ieškovė sutiko sumokėti).