Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus (toliau – Panevėžio m. VPK VP EPS) pareigūnas 2008 m. rugsėjo 21 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2008 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio aplinkkelyje 5 km, vairavo N1 kategorijos transporto priemonę FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonės savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2008 m. spalio 6 d. nutarimu A. K. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 1 dalį paskirta 900 Lt bauda.

II.

III.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos magistraliniais keliais, yra vinjetė (LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 14 punktas bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2 punktas). A. K. 2008 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo metu neturėjo dokumento (vinjetės) patvirtinančio, jog transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis buvo sumokėtas. A. K. motyvas, kad Panevėžio aplinkkelyje nėra degalinės kurioje būtų galima įsigyti vinjetę, nėra pakankamas, neginčijamas, dėl kurio gali būti panaikinta paskirta nuobauda. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) vinjetę turi įsigyti prieš įvažiuodami į apmokestinamuosius kelius. Įstatymų nežinojimas arba netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo įstatymų numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, veikos kaltės formą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. O jam skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

IV.

Teismas nesivadovavo LR Mokesčių administravimo įstatymu ir LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, nepaminėjo LR susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97, kurio patvirtintos Vinječių formos, esant 6 punkto numatytomis išimtimis.

LR Susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtintu vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo, 6 punkte nėra žodžių junginio „vinjetę turi įsigyti prieš“. Taigi, vairuotojas neprivalo vinjetę turėti iš anksto, bet privalo, jeigu tokią turi, priklijuoti prieš įvažiuodamas į apmokestintus kelius ir neprivalo ieškoti specialiai, kur vinjetę įsigyti. Vairuotojas dėl vinjetės įsigijimo neprivalo sukti iš kelio, vinjetę vairuotojas privalėjo įsigyti artimiausioje degalinėje, kuri bus pakeliui. Tačiau teismas nenustatė, ar buvo vieta pakeliui įsigyti vinjetę.

Vinjetės pirkimas (įsigijimas) numatytas LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir LR Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 11 punkte. Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą; traktuojami (įvardinami) kaip mokesčiai. Teismas turėtų vadovautis universaliu teisinio reguliavimo dėsniu, kad žemesnio lygio teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, t. y. teismas turėtų būti mokesčių mokėtojo pusėje. Tai atitiktų LR Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį. Visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Teismas atleido policijos pareigūną nuo atsakomybės už neteisingai nurodytą bylos nagrinėjimo datą, bet į A. K. klaidą, kad jis atsitiktinai papuolė į kelią, vedantį į Vilnių, jam nereikalinga kryptimi, kadangi jis važiavo link Kauno, teismas neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Minėtas straipsnis numato atsakomybę už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis, nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Apeliantas neneigia aplinkybės, kad jis važiavo automobiliu Fiat Ducato, kuris priskiriamas N1 kategorijos kelių transporto priemonėms, magistraliniame kelyje A17 Panevėžio aplinkkelis 5 kilometre. Pagal Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžiai, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 2.17 punktą, Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, sumokėję šį mokestį, įgyja teisę važiuoti magistraliniu keliu A17 Panevėžio aplinkkelis.

Tačiau A. K. teigia, kad jis neprivalėjo įsigyti vinjetės prieš įvažiuodamas į kelią, o tai turėjo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Pasak apelianto, įvažiavus į Panevėžio aplinkkelį iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nebuvo vietos, kur galėtų įsigyti vinjetę.

Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97, 2 punktas numato, kad vinjetė – Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (toliau – naudotojo mokestis) sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos magistraliniais keliais. Pagal aprašo 3 dalį transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) naudotojo mokestį sumokėti bei įsigyti vinjetę(-es) gali degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais. Aprašo 6 dalis numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad prieš įvažiuodamas į apmokestinamą magistralinį kelią, vairuotojas, šiuo atveju A. K. privalėjo įsigyti vinjetę, t. y. sumokėti naudotojo mokestį, ir prieš įvažiuojant į apmokestinamąjį kelią, priklijuoti sumokėjimą patvirtinančio dokumento – vinjetės – pagrindinę dalį prie lango. Todėl apelianto argumentas, kad teisės aktai nenumato pareigos prieš įvažiuojant į mokamą kelią, susimokėti kelių naudotojo mokestį yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Aprašo 6 dalis taip pat numato, kad tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu. Nagrinėjamu atveju A. K. vairuojamas automobilis nebuvo ką tik įvažiavęs į Lietuvos valstybės teritoriją, duomenų, kad išvykus iš krovinių krovos ar įmonės buveinės vietos nebuvo degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį, nėra. A. K. argumentas, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, ar jam pajudėjus iš transporto priemonės stovėjimo vietos (jo nakvynės) buvo galima įsigyti vinjetę, yra nepagrįstas, kadangi Aprašo 6 dalis, tokios išimties nenumato. Taigi, darytina išvada, kad A. K. važiavo magistraliniu A17 Panevėžio aplinkkelis keliu, vairuodamas automobilį Fiat Ducato - N1 kategorijai priklausančią transporto priemonę, nesusimokėjęs transporto priemonių savininko ar valdytojų naudotojo mokesčio. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas, o ne nagrinėjamas mokestinis ginčas, Mokesčio administravimo įstatymo nuostatos netaikomos. Tai pat pažymėtina, kad pagal ATPK dvidešimtą skirsnį „Asmenys, dalyvaujantys administracinio teisės pažeidimo procese“ nenumato trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo. Valstybinė mokesčių inspekcijai taip pat nesuteikta teisė pagal ATPK 146¹ straipsnį nagrinėti ATPK 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.